Tarp šalių kilo ginčas dėl lengvatine (ne aukciono tvarka) išnuomotino žemės sklypo, kuriame yra pirkėjos įsigyti nuosavybės teise pastatai, dydžio, kai NŽT yra davusi sutikimą perleisti žemės nuomos teisę būsimai pastatų pirkėjai. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti NŽT sprendimą, kuriuo atsisakoma sudaryti 0,9486 ha valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ir siūloma sudaryti 0,1479 ha žemės sklypo nuomos sutartį, įpareigoti NŽT per teismo nustatytą terminą sudaryti su ieškove 0,9486 ha žemės sklypo nuomos sutartį. NŽT laikėsi nuomonės, kad ieškovės statiniams eksploatuoti pakanka mažesnio nei ieškovės pageidaujamo 0,9486 ha žemės sklypo dydžio, ir prašė pripažinti negaliojančiu duotą sutikimą, kuriuo buvo leista perleisti 4,7488 ha žemės sklypo 0,9486 ha dalies nuomos teisę ieškovei. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovės ieškinį tenkino, atsakovės priešieškinį atmetė.

Kasacinis teismas išaiškino, kad jeigu NŽT dėl konkretaus sklypo dydžio davė sutikimą perleisti valstybinės žemės nuomos teisę, tai šis sutikimas reiškia, jog NŽT turi sudaryti nuomos sutartį su naujuoju pastatų savininku tomis sąlygomis, kurios nurodytos sutikime. Tačiau gali nutikti taip, kad vėliau paaiškėja, jog pagal galiojančius įstatymus naujajam savininkui turi būti išnuomotas ne sutikime nurodyto, o kitokio dydžio žemės sklypas (pavyzdžiui, pasikeitė pastatų skaičius, dydis arba anksčiau buvo neteisingai nustatytas sklypo dydis). Tokiu atveju žemės nuomos sutartis gali būti keičiama pagal Civilinio kodekso 6.223 straipsnyje nustatytas taisykles, ir tai nereiškia, kad anksčiau duotas NŽT sutikimas netenka galios.