Tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ administracijos direktorius Arimantas Glebauskas sako: taikant tinkamą saugos darbe strategiją, nelaimingų atsitikimų skaičių statybvietėse galima suvaldyti.

Būtini kompleksiniai sprendimai

Praėjusius metus lydėję iššūkiai pristabdė nekilnojamo turto rinkos augimą, kartu sumažinę statybų bei mirtinų nelaimingų atsitikimų statybvietėse, skaičių. VDI duomenimis, pernai šiame sektoriuje fiksuoti 29 sunkūs darbuotojų sužalojimai, 6 žmonės žuvo. 2021 m., vykdant statybos, remonto ir susijusius darbus, VDI fiksavo 27 sunkius nelaimingus atsitikimus ir 9 darbuotojų žūtis.

Nelaimingų atsitikimų statistika vis dar kelia nerimą. „YIT Lietuva“ atstovas A. Glebauskas pastebi – šiai kiekvienos bendrovės prioritetinei veiklos sričiai dėmesio vis dar skiriama nepakankamai.

„Statybos – labai specifinė sritis. Darbuotojai nuolat susiduria su įvairiausiomis rizikomis, kurių išvengti visgi galima. Tačiau ne visos bendrovės tai daro efektyviai ir atsakingai. Asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimas ir tinkamas kolektyvinių saugos priemonių įrengimas yra pagrindinės saugos darbe taisyklės, tik pastarųjų paiso ne visi. Kartu nepakankamai valdomos ir rizikos, trūksta darbuotojų drausmės, o saugos ir sveikatos darbe mokymams skiriamas nepakankamas dėmesys. Verta pažymėti, kad statybos – ypač dinamiškas sektorius. Čia didelė darbuotojų kaita, sudaranti papildomą grėsmę nelaimingiems atsitikimams, nes nespėjama perduoti žinių ir įgyti gerosios patirties. Taip pat papildomas rizikas sukelia darbuotojų iš kitų šalių įsitraukimas, kurių požiūris į saugą ir darbo kultūrą pastebimai skiriasi“, – apie problematiką kalba A. Glebauskas.

YIT LIETUVA nuotr.

Be to, papildo jis, statybų sektoriuje nuolat keičiasi ne tik žmonės, bet ir pačios srities valstybinis reguliavimas. Anot A. Glebausko, dalis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų šalyje naikinami, rizikų vertinimą bei atsakomybę perkeliant ant verslo pečių.

„Sauga darbe paremta greitu rizikų identifikavimu, pastebėtų pažeidimų valdymu, nuolatiniu darbuotojų kultūros, suvokimo gerinimu, atsakomybės supratimu. Tuo pasirūpinti privalo ne tik statybų, bet ir kitos įmonės. Tik tada galime tikėtis visapusiškai saugios darbo aplinkos, kurioje išvengsime net menkiausių incidentų“, – pažymi „YIT Lietuva“ atstovas.

Saugumui – išmanūs įrankiai

Kad statybos darbus nuolatos lydi išbandymai, rodo ir pačios bendrovės statistika. Ją fiksuoja išmanusis įrankis – saugos darbe modulis mobiliojoje „Dalux“ programėlėje, įmonės naudojamas jau dvejus metus. Tai inovatyvi technologija, sukurta Skandinavijoje ir paremta pastarojo regiono šalių ilgamete rizikos vertinimo praktika, kurią šiandien pritaikė bei integravo ir „YIT Lietuva“ komanda.

„Programėlė įdiegiama išmaniajame telefone, planšetėje arba kompiuteryje. Aplikacija leidžia fotografuoti bet kokius pažeidimus, šalia palikti pastabas, kurias gali žymėti visi įmonės darbuotojai, besilankantys statybų aikštelėje. Todėl galime užfiksuoti rizikas, jas greitai ir efektyviai valdyti. Kartu matyti saugos darbe pažeidimus, stebėti jų eigą, kontroliuoti pašalinimą realiuoju laiku. Tokių pastabų per metus sistemoje sukuriama apie 20 tūkst. Džiaugiamės, kad daugiau nei penktadalį jų užfiksuoja mūsų darbuotojai – ne saugos darbe specialistai ar statybų vadovai. Smagu ir tai, kad programėlėje galima fiksuoti ir teigiamas pastabas, gerąją patirtį, paskatinti kolegas dirbti geriau ir saugiau. Šis įrankis yra tiek kontrolės, tiek motyvacijos didinimo priemonė, todėl labai svarbu siekti, šie klausimai rūpėtų visiems darbuotojams – pasakoja A. Glebauskas.

Tačiau, jo teigimu, toks įrankis nėra vienintelė bendrovės naudojama saugos ir sveikatos darbe užtikrinimo priemonė. Pasak atstovo, įmonė sėkmingai pasitelkia ir BIM – (angl. building information modeling). Tai skaitmeninės statybos praktikas įgalinančių metodų bei techninių sprendimų visuma, leidžianti efektyviai valdyti ir saugą darbe.

„BIM esmė – informacinis modeliavimas. Juo galima pasiekti didesnį statybų efektyvumą, ekonomiškumą ir tvarumą, kartu užtikrinti aukštesnę pastatų kokybę. Šią skaitmeninę technologiją pradedame taikyti dar tik kurdami pastato koncepciją, projektuodami statinius. Iš pradžių sukuriame 3D modelį, tada jį vystome, bendroje duomenų aplinkoje sudedame visiems projekto dalyviams reikiamą informaciją. Mūsų tikslas – jau vykdant projektavimą numatyti priemones, užtikrinančias saugumą darbo aplinkoje bei atliekant darbus. Tokiu būdu siekiame, kad visos dirbančios pusės laikytųsi vienodų darbo principų, rizikos būtų objektyviai įvertintos, o saugos priemonės numatytos ir įgyvendintos laiku“, – tikina A. Glebauskas.

Fiksavo mažiausiai nelaimingų įvykių

Visgi, siekiant užtikrinti saugą darbe būtinos ne tik technologijos, sumanūs sprendimai ar griežta kontrolė. Administracijos vadovo nuomone, šiuo klausimu praverčia ir minkštųjų kompetencijų puoselėjimas. Pastarasis, pasak jo, turi būti nukreiptas į svarbiausią saugos darbe diegimo kryptį – pačių darbuotojų edukaciją.

„Kiekvienas darbdavys privalo parodyti, kad yra neabejingas. Jis turi savo pavyzdžiu darbuotojui pasakyti ir padėti suprasti – svarbu rūpintis savimi bei dirbančiu šalia. Žinoma, greta būtina užtikrinti privalomąsias saugos priemones – aptverti pavojingas zonas, palaikyti švarą bei tvarką darbo vietoje. Taip pat pasirūpinti įrangos, mechanizmų, elektros įrengimų saugumu, laikytis visų norminių aktų numatytų reikalavimų. Tačiau svarbiausia užduotis – darbuotojų sąmoningumo ugdymas“, – akcentuoja A. Glebauskas.

Todėl, jo teigimu, jau daugelį metų bendrovė stebi tendenciją, kad saugos darbe situacija įmonėje kasmet gerėja. Pasak A. Glebausko, nors nelaimių dar nutinka, padaroma klaidų, tačiau bendra tendencija džiugina.

„Praėjusieji metai buvo patys sėkmingiausi. Nuo pat bendrovės įkūrimo Lietuvoje, 2022-aisiais fiksavome mažiausiai nelaimingų atsitikimų mūsų statybų aikštelėse. Džiaugiamės tuo, tačiau nesiruošiame sustoti. Mūsų tikslas – dirbti be nelaimingų atsitikimų ir šio tikslo siekti visiems drauge“, – reziumuoja A. Glebauskas.