Renovacija taps kompleksiniu pastatų atnaujinimu

Pasak aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko, naujuoju sprendimu siekiama pereiti nuo iki šiol vyravusio šilumos taupymo modelio prie visapusiško daugiabučių atnaujinimo. Tokiu būdu renovacija apims ne tik energinį efektyvumą, bet ir architektūrinius, funkcinius bei socialinius pastato aspektus.

Pataisose numatyta, kad valstybė rems projektus, kuriuose kartu su energinį efektyvumą didinančiomis priemonėmis bus įgyvendinami ir kiti pastato modernizavimo sprendimai. Teisės akte numatyta 18 papildomų priemonių, kurioms gali būti skiriama valstybės parama. Tarp jų – geriamojo vandens, buitinių ir lietaus nuotekų sistemų bei drenažo atnaujinimas, laiptinių remontas, naujų balkonų įrengimas, langų ir balkonų durų angų didinimas, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas, rūsių pritaikymas priedangoms ir dviračių saugyklų įrengimas.

Lengvatiniai kreditai – ir papildomiems gyventojų poreikiams

Naujosios nuostatos taip pat numato platesnes galimybes naudotis lengvatiniu kreditu. Jis galės būti skiriamas ir kitoms renovacijos priemonėms, jeigu jų vertė neviršys 20 proc. bendros projekto investicijų sumos.

Tai atveria kelią tokiems sprendimams kaip naujų liftų įrengimas penkių aukštų namuose iš išorės, balkonų plėtimas, apsauginių grotų ar žaliuzių įrengimas, šiukšlių šachtų modernizavimas, elektros energijos kaupimo sistemų diegimas, vandens slėgį didinančių siurblių ar vandens filtravimo sistemų įrengimas.

Taip pat finansavimas galės būti skiriamas ryšio infrastruktūros atnaujinimui, gaisrinės signalizacijos įrengimui butuose, antenų laikikliams bei kitoms priemonėms, kurios prisideda prie pastato saugos, inžinerinių sistemų veikimo ir gyventojų socialinių poreikių užtikrinimo.

Renovuojamuose namuose bus privaloma išsaugoti čiurlių lizdavietes

Svarbi naujovė susijusi ir su biologinės įvairovės apsauga. Nutarime įtvirtinta prievolė renovuojamuose daugiabučiuose išsaugoti arba atkurti čiurlių ir kitų saugomų rūšių paukščių lizdavietes, jei jos pastate buvo iki renovacijos pradžios.

Šis reikalavimas įgyvendina Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose numatytas laukinių paukščių apsaugos nuostatas. Pagal Paukščių direktyvą ir Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus draudžiama naikinti ar pažeisti laukinių paukščių veisimosi bei poilsio vietas.

Kadangi juodieji čiurliai dažnai peri daugiabučių konstrukcijose, renovacijos metu turės būti išsaugotos esamos lizdavietės arba įrengtos jų ekologinius poreikius atitinkančios dirbtinės alternatyvos.

Lizdavietės bus vertinamos rengiant investicijų planus

Paukščių lizdaviečių buvimas bus nustatomas dar investicijų plano rengimo etape. Specialistai atliks vizualinę pastato apžiūrą ir fiksuos, ar name yra saugomų rūšių lizdaviečių. Ši tvarka bus vykdoma vadovaujantis aplinkos ministro tvirtinama daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo metodika.

Tikimasi, kad naujosios Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos nuostatos paskatins gyventojus rinktis platesnės apimties renovacijos projektus, kurie ne tik sumažins energijos sąnaudas, bet ir pagerins gyvenamąją aplinką, pastatų prieinamumą bei jų atsparumą ateities iššūkiams.