Įpėdinis automatiškai žemės savininku netampa

NŽT pabrėžia: paveldėjęs su už valstybinę žemę atliktu mokėjimu susijusias turtines teises asmuo automatiškai nepaveldi pačio žemės sklypo. Nuosavybės teisei į žemę įgyti būtina sudaryta žemės pirkimo–pardavimo sutartis.

Todėl vien faktas, kad už valstybinės žemės sklypą buvo sumokėta, tačiau sutartis nebuvo sudaryta, nuosavybės teisės į sklypą nesukuria.

Norėdamas įsigyti tokį sklypą, paveldėtojas turi kreiptis į NŽT. Prašymai dėl valstybinės žemės teikiami per Žemės informacinę sistemą (ŽIS).

Kiekvienu konkrečiu atveju NŽT vertina, kas turi teisę pirkti valstybinės žemės sklypą, ar jis gali būti parduodamas be aukciono ir ar už jį anksčiau sumokėtos įmokos gali būti įskaitytos sudarant pirkimo–pardavimo sutartį.

Lemiamas gali būti ne ankstesnis mokėjimas, o statinio savininkas

Jeigu kalbama apie kitos paskirties valstybinę žemę, užstatytą gyvenamuoju namu ar kitais statiniais, teisė ją pirkti be aukciono priklauso ne vien nuo to, kas ir kada už sklypą sumokėjo.

Pagal Žemės įstatymą, valstybinės žemės sklypai tam tikromis sąlygomis gali būti parduodami be aukciono, kai jie užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir yra naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal paskirtį.

Tai reiškia, kad dokumentas apie paveldėtas už sklypą sumokėtas įmokas ar teisę jas įskaityti savaime nesuteikia teisės įsigyti konkretų valstybinės žemės sklypą.

Sklypo ir statinio istorija gali pakeisti situaciją

Daugiausia klausimų kyla tuomet, kai per daugelį metų keitėsi sklype esančių statinių savininkai. Pavyzdžiui, žmogus sumokėjo už valstybinę žemę, tačiau nespėjo sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties. Su mokėjimu susijusias turtines teises paveldėjo jo įpėdinis, tačiau vėliau name ar kitame statinyje atsirado naujas savininkas.

Tokiu atveju būtina vertinti visą teisių perėjimo grandinę – kas sumokėjo už žemę, kas paveldėjo su mokėjimu susijusias turtines teises, ar jos vėliau buvo perleistos kartu su statiniais ir kam statiniai priklauso šiuo metu.

Žemės įstatymas numato atvejus, kai kartu su statinio ar įrenginio nuosavybės teise jo įgijėjui pereina teisė sudaryti šiam statiniui eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Perleidžiant statinį ar įrenginį gali būti perleidžiama ir teisė įskaityti už tokį žemės sklypą jau sumokėtas įmokas.

Todėl gali susidaryti situacija, kai vienas asmuo turi dokumentus apie paveldėtas įmokas, tačiau statinys jau priklauso kitam žmogui. Vien paveldėjimo dokumento tokiu atveju nepakanka teigti, kad būtent paveldėtojas turi teisę įsigyti žemę ir panaudoti anksčiau sumokėtą sumą.

Svarbūs ir seni mokėjimo dokumentai

Ši tvarka aktuali ne tik tais atvejais, kai už žemę prieš kelis dešimtmečius buvo atsiskaitoma investiciniais čekiais. Jeigu už valstybinės žemės sklypą buvo sumokėta pinigais, tačiau mokėtojas mirė taip ir nesudaręs pirkimo–pardavimo sutarties, vien mokėjimas taip pat nereiškia, kad žemė tapo jo nuosavybe ir automatiškai atiteko įpėdiniams.

NŽT apskaitoje esantys duomenys gali patvirtinti, kad įmoka už žemę buvo gauta, tačiau vien šio fakto nepakanka pirkimo–pardavimo sutarčiai su įpėdiniu sudaryti.

Paveldėtojui svarbu turėti dokumentus, patvirtinančius su palikėjo atliktu mokėjimu susijusių turtinių teisių paveldėjimą. Juos pateikus NŽT, vertinama teisė pirkti konkretų sklypą, galimybė įskaityti anksčiau sumokėtas įmokas ir kitos sandoriui reikšmingos aplinkybės.

NŽT rekomenduoja išsaugoti mokėjimo pranešimus, kvitus, dokumentus apie investicinių čekių ar kitų lėšų panaudojimą, sprendimus ir kitus su sklypo įsigijimu susijusius dokumentus.

Net prieš kelis dešimtmečius išduoti dokumentai, kuriuose sumos nurodytos tuo metu galiojusia valiuta ar investiciniais čekiais, gali būti svarbūs aiškinantis ankstesnio mokėjimo aplinkybes ir teisių perėjimą. Jei keitėsi sklype esančių statinių savininkai, reikšmingi gali būti ir jų įsigijimą ar perleidimą patvirtinantys dokumentai.