Į kanalizaciją kasdien patenka pavojingi mikroteršalai

Pasak Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto docentės dr. Ingos Urniežaitės, buitinėse nuotekose aptinkama labai įvairių medžiagų – maisto likučių, riebalų, ploviklių, paviršinio aktyvumo medžiagų, azoto ir fosforo junginių, kosmetikos likučių, skalbiant atsiskiriančių tekstilės mikropluoštų, mikroplastikų, vaistų veikliųjų medžiagų ir jų metabolitų, taip pat mikroorganizmų bei virusų.

Didžiausią specialistų susirūpinimą šiandien kelia vadinamieji mikroteršalai – vaistų likučiai, kosmetikos ir asmens higienos priemonių sudedamosios dalys, mikroplastikai, PFAS bei kiti itin patvarūs cheminiai junginiai. Net ir labai mažos jų koncentracijos gali turėti neigiamą poveikį vandens ekosistemoms bei žmonių sveikatai.

Europos aplinkos agentūros duomenimis, dauguma šių teršalų jau aptinkami Europos paviršiniuose vandenyse. Tik apie 30 proc. Europos Sąjungos paviršinių vandens telkinių šiuo metu atitinka geros cheminės būklės reikalavimus.

Didžiausia klaida – vaistus ir kitas atliekas pilti į kanalizaciją

Anot mokslininkės, sudėtingiausia iš nuotekų pašalinti sunkiai biologiškai skaidomas medžiagas – vaistų veikliąsias medžiagas, kai kuriuos kosmetikos ingredientus, konservantus, mikroplastikus, PFAS, ftalatus ir kitus patvarius junginius.

Docentė dr. Inga Urniežaitė.

KTU nuotr.

 

Vis dėlto viena dažniausių gyventojų klaidų – pasibaigusio galiojimo ar nebereikalingų vaistų išpylimas į klozetą arba kriauklę. Taip pat į kanalizaciją neretai išpilami riebalai, aliejus, maisto likučiai, kavos tirščiai, dažai, tirpikliai, buitinės chemijos likučiai, o į tualetą metamos drėgnos servetėlės, vatos diskeliai, ausų krapštukai ir kitos higienos priemonės.

Tokie įpročiai ne tik padidina nuotekų taršą, bet ir apsunkina nuotekų valymo įrenginių darbą. Vis dėlto docentė pastebi, kad visuomenės sąmoningumas pamažu didėja – vis daugiau žmonių domisi saugiu atliekų tvarkymu ir atsakingu cheminių medžiagų naudojimu.

Kodėl net maži vaistų kiekiai kelia grėsmę?

Dr. I. Urniežaitė pabrėžia, kad vaistai sukurti veikti biologines sistemas, todėl net labai mažos jų koncentracijos aplinkoje gali turėti nepageidaujamų pasekmių.

Į kanalizaciją patekę vaistai keliauja į nuotekų valymo įrenginius, tačiau šie nėra pritaikyti visiškai pašalinti visas vandenyje ištirpusias veikliąsias medžiagas. Dalis jų suyra arba lieka nuotekų dumble, tačiau kita dalis kartu su išvalytu vandeniu patenka į gamtinę aplinką.

Ypač pavojingi hormonų, antibiotikų, endokrininę sistemą veikiančių ar psichotropinių vaistų likučiai. Jie gali keisti žuvų bei kitų vandens organizmų fiziologiją ir elgseną, taip pat prisidėti prie sparčiai augančios antimikrobinio atsparumo problemos.

Kosmetika ir buitinė chemija – dar vienas taršos šaltinis

Ne mažesnį susirūpinimą kelia ir kosmetikos gaminių sudėtyje esančios cheminės medžiagos. Nors vienkartiniai jų kiekiai nėra dideli, kasdien naudojamos milijonų žmonių jos nuolat patenka į nuotekas ir kartu sudaro sudėtingus cheminių junginių mišinius.

Moksliniuose tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama eksfoliantams, UV filtrams, antioksidantams, konservantams, kvapiosioms medžiagoms bei tirpikliams. Daugelis jų gali būti toksiški žuvims, dumbliams, smulkiesiems vėžiagyviams ir net mikroorganizmams, kurie būtini biologiniam nuotekų valymui.

Lietuvoje diegiamos pažangios nuotekų valymo technologijos

Šiuo metu Lietuvoje plačiausiai taikomas mechaninis, biologinis ir kai kuriose valyklose tretinis nuotekų valymas. Mechaninio valymo metu pašalinamos stambios priemaišos, smėlis ir riebalai, o biologiniame etape mikroorganizmai skaido organines medžiagas bei azoto ir fosoro junginius.

Pažangiausias ketvirtinis valymas, skirtas mikroteršalams šalinti, kol kas dar tik diegiamas. Pasak docentės, tokios technologijos artimiausiais metais bus pritaikomos didžiųjų miestų nuotekų valyklose.

Šioje srityje aktyviai dirba ir Kauno technologijos universiteto aplinkosaugos inžinerijos mokslininkai. Kauno miesto nuotekų valykloje, įgyvendinant tarptautinį projektą „EMPEREST“, buvo išbandytas pilotinis įrenginys, kuriame derinama mikrofiltracija, ozonavimas ir filtravimas aktyvintąja anglimi. Tyrimų metu vertinta, kaip toks technologijų derinys padeda pašalinti mikroplastikus, farmacines medžiagas, PFAS, ftalatus ir kitus mikroteršalus.

Ar pavojingos medžiagos gali sugrįžti į mūsų vandenį?

Pažangios valymo technologijos leidžia itin efektyviai sumažinti organinių junginių koncentracijas, tačiau tam tikrų vaistų, kosmetikos medžiagų ar mikroplastikų pėdsakų po valymo vis dar gali likti.

Europos Komisija, pristatydama naująją Miestų nuotekų valymo direktyvą (ES) 2024/3019, pabrėžė, kad ją reikėjo atnaujinti atsiradus naujiems taršos šaltiniams – mikroplastikams, vaistams ir kosmetikos mikroteršalams.

Lietuvoje nuotekose ir paviršiniuose vandens telkiniuose dažniausiai aptinkamos skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų veikliosios medžiagos – ibuprofenas, diklofenakas ir paracetamolis.

Pasak dr. I. Urniežaitės, vaistų likučiai, PFAS, mikroplastikai bei kiti patvarūs junginiai gali patekti į paviršinius ir požeminius vandenis, kauptis dugno nuosėdose, dirvožemyje, augaluose ir gyvūnuose. Pasaulio sveikatos organizacija pripažįsta, kad vaistų pėdsakai vandens cikle kelia susirūpinimą dėl galimo ilgalaikio poveikio, nors geriamojo vandens saugai svarbūs ir kiti mikrobiologiniai bei cheminiai rodikliai.

Ką kiekvienas galime padaryti jau šiandien?

Pasak Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto docentės, svarbiausia – niekada nepilti į kanalizaciją vaistų, riebalų ir aliejaus, nemesti į tualetą jokių atliekų, išskyrus tualetinį popierių, rinktis mažiau agresyvias valymo priemones, neperdozuoti ploviklių, vengti perteklinio dezinfekavimo bei kosmetikos gaminių su mikroplastikais ar sunkiai skaidomais polimerais.

„Buitinės nuotekos prasideda mūsų namuose, todėl tinkamais pasirinkimais galime mažinti taršą jos susidarymo vietoje ir prisidėti prie efektyvesnio nuotekų valymo“, – sako dr. I. Urniežaitė.

Kasdien į kanalizaciją patenkantys vaistų likučiai, antibakterinės medžiagos, UV filtrai, kvapiosios medžiagos, plaukų dažų ir nagų priežiūros produktų cheminiai junginiai bei skalbiant iš sintetinių audinių atsiskiriantys mikropluoštai ilgainiui gali pasiekti upes, Baltijos jūrą, o kartu – ir mūsų maistą bei vandenį.

Todėl atsakingi pasirinkimai virtuvėje ir vonios kambaryje yra ne smulkmena, o realus kiekvieno žmogaus indėlis į švaresnę aplinką.