Daugiausia surinkta dažų, lakų ir alyvos atliekų

Kelias mėnesius vykusiose akcijose gyventojai galėjo nemokamai perduoti buityje susikaupusias pavojingąsias atliekas. Didžiausias jų kiekis surinktas Klaipėdos rajone – daugiau kaip 31 tona. Šiauliuose gyventojai pristatė daugiau kaip 12 tonų, Alytuje – daugiau kaip 8 tonas.

Didžiausią surinktų atliekų dalį sudarė po remonto, automobilių priežiūros ir įvairių ūkio darbų likusios medžiagos. Iš viso surinkta apie 21 tona dažų ir lakų atliekų, apie 15 tonų alyvos atliekų, taip pat užterštos pakuotės, pašluostės, sorbentai, filtrai ir kitos medžiagos, kurios gali kelti pavojų aplinkai.

Pavojingosios atliekos vis dar patenka į bendrus konteinerius

Nors gyventojams sudarytos galimybės pavojingąsias atliekas pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba perduoti apvažiavimo būdu, praktikoje sistema ne visada veikia pakankamai patogiai.

Įmonės TOKSIKA nuotr.

 

Daliai žmonių iki artimiausios aikštelės tenka važiuoti toliau, kai kurie neturi tinkamo transporto arba sukaupia nedidelį kiekį atliekų, dėl kurių atskiros kelionės planuoti nenori. Be to, kai kuriose savivaldybėse pavojingųjų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu vis dar nevykdomas arba vykdomas nepakankamai efektyviai.

Dėl to dalis pavojingų medžiagų lieka gyventojų namuose, garažuose ar sandėliuose, o kita dalis patenka į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Tokios atliekos gali apsunkinti rūšiavimo procesus, užteršti kitus atliekų srautus, sukelti gaisro pavojų ar pavojingas chemines reakcijas.

„Preliminariai vertinama, kad netinkamai išrūšiuojamos pavojingosios atliekos Lietuvoje gali sudaryti iki 3 proc. bendro metinio komunalinių atliekų kiekio – tai būtų iki 30 tūkst. tonų per metus. Kai tokios medžiagos patenka į sąvartynus kartu su nepavojingomis atliekomis, problema persikelia į visą atliekų tvarkymo grandinę ir tampa visuomenės saugumo klausimu“, – teigia „Toksikos“ generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas.

Patogus surinkimas keičia gyventojų įpročius

Pasak „Toksikos“ vadovo, švaros akcijos parodė, kad gyventojai yra pasirengę atsakingai tvarkyti pavojingąsias atliekas, kai jiems sudaromos aiškios ir patogios galimybės jas perduoti.

Iš anksto paskelbtos surinkimo datos, patogios vietos ir aiški informacija padeda surinkti didesnius atliekų kiekius, ypač regionuose, kuriuose atliekų priėmimo aikštelės gyventojams nėra lengvai pasiekiamos.

Tokios akcijos kartu tampa ir praktine edukacija – gyventojai geriau supranta, kad sena dažų skardinė, tirpiklio likučiai ar alyvos talpa nėra įprastos buitinės atliekos ir turi būti perduotos specialiai tvarkyti.

Savivaldybėse reikalinga aiškesnė pavojingųjų atliekų surinkimo sistema

„Toksikos“ teigimu, pavojingųjų atliekų surinkimas neturėtų priklausyti vien nuo pavienių akcijų. Gyventojams reikalinga aiški, reguliari ir lengvai suprantama sistema, leidžianti tokias atliekas saugiai perduoti bet kuriuo metu.

„Pavojingųjų atliekų surinkimas neturėtų priklausyti vien nuo pavienių akcijų. Aiški, nuspėjama ir gyventojams lengvai suprantama tvarka savivaldybėse leistų tokias atliekas atiduoti reguliariau“, – sako A. Dirvinskas.

Anot jo, savivaldybėms tenka svarbus vaidmuo užtikrinant, kad buityje susidarančios pavojingosios atliekos būtų surenkamos gyventojams prieinamais būdais. Tačiau šiuo metu skirtingose savivaldybėse galimybės gyventojams saugiai perduoti tokias atliekas skiriasi.

„Šiandien šį darbą atliekame kartu su savivaldybėmis, tačiau ilgainiui daugiau lyderystės turėtų perimti jos pačios. Gyventojui neturėtų kilti klausimų, kur, kada ir kaip saugiai atiduoti buityje susidarančias pavojingąsias atliekas. Kai sistema aiški, žmonės ja naudojasi, o pavojingos medžiagos nepatenka ten, kur neturėtų“, – teigia A. Dirvinskas.

„Toksika“ yra viena iš iniciatorių, siūlančių tobulinti arba naujai apibrėžti pavojingųjų atliekų surinkimo iš gyventojų tvarką.

Kokių atliekų negalima mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius?

Gyventojams primenama, kad į bendrus konteinerius negalima mesti senų dažų, lakų, tirpiklių, alyvos, automobilių filtrų, cheminių medžiagų, baterijų, akumuliatorių, elektronikos, vaistų, pesticidų, gyvsidabrio turinčių prietaisų, asbesto atliekų ir užterštų pakuočių.

Iki perdavimo pavojingąsias atliekas rekomenduojama laikyti sandariai, geriausia – originaliose arba aiškiai pažymėtose pakuotėse. Skirtingų medžiagų maišyti nereikėtų, o pažeistas talpas būtina papildomai apsaugoti, kad jų turinys neišsilietų ir neužterštų aplinkos.

Prieš vežant atliekas į surinkimo vietą verta pasitikrinti, kokios atliekos priimamos, kokiais kiekiais ir kokiu laiku – tai padės išvengti nereikalingų kelionių ir užtikrins saugų jų sutvarkymą.