Išrūšiuotos atliekos virsta nauja žaliava

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė atkreipia dėmesį, kad net moderniausios perdirbimo technologijos negali išgelbėti netinkamai išrūšiuotų ar užterštų atliekų. Todėl kiekviena teisingai išmesta popierinė ar kartoninė pakuotė turi realią vertę visoje perdirbimo grandinėje.

Popieriaus ir kartono atliekų surinkimu bei paruošimu perdirbimui užsiimančios bendrovės „Grigeo Recycling“ vadovė Justina Prunskienė pabrėžia, kad nors didžioji dalis įmonės surenkamų atliekų atkeliauja iš gamybos, logistikos, prekybos ir kitų verslo sektorių, svarbią dalį sudaro ir gyventojų išrūšiuotos pakuotės.

Organizacijos „Žaliasis taškas“ nuotr.

 

Pasak jos, kiekviena į popieriaus konteinerį patekusi kartoninė dėžė, popierinis maišelis ar kita pakuotė prisideda prie bendro žaliavos kiekio, iš kurio vėliau gaminami nauji produktai. Kartu su kitomis „Grigeo Group“ įmonėmis Lietuvoje užtikrinama visa perdirbimo grandinė – nuo išrūšiuotos pakuotės iki naujo gaminio.

Pirmiausia surinktos atliekos pristatomos į atliekų tvarkymo aikšteles, kur įvertinama jų kokybė, pašalinamos netinkamos priemaišos ir atliekamas papildomas rūšiavimas. Vėliau popierius ir kartonas suskirstomi pagal rūšį bei kokybę, supresuojami į ryšulius ir išgabenami į gamyklas, kur tampa žaliava naujų produktų gamybai.

Kodėl perdirbimo procese vis dar reikalingi žmonės?

Nors atliekų tvarkymo sektoriuje naudojama vis daugiau technologijų, galutinę popieriaus ir kartono atliekų kokybę vis dar vertina žmonės. Darbuotojų patirtis ir kruopštumas leidžia užtikrinti, kad perdirbimui patektų tik tinkamos kokybės medžiaga.

J. Prunskienė pažymi, kad net nedidelės priemaišos gali turėti reikšmingą poveikį perdirbimo rezultatui. Dėl šios priežasties papildoma kokybės kontrolė išlieka būtina, o gyventojų atsakingas rūšiavimas tampa vienu svarbiausių veiksnių visame procese.

Tolimesnis atliekų kelias priklauso nuo jų rūšies. Rudos spalvos kartonas ir kitos kartoninės pakuotės naudojamos gofruotojo kartono pagrindo gamybai, iš kurio vėliau gaminamos įvairios pakuotės maisto produktams, gėrimams, baldams ir kitoms prekėms. Tuo metu baltas popierius bei spaustuvinė makulatūra tampa žaliava higieninio ir švaros popieriaus gaminiams.

Europos šalių patirtis rodo, kad šiandien svarbu ne tik surinkti kuo daugiau popieriaus atliekų, bet ir užtikrinti jų kokybę. Užterštos ar netinkamai išrūšiuotos atliekos mažina perdirbimo efektyvumą ir riboja galimybes pluoštą grąžinti į gamybos ciklą.

Popieriaus pluoštas gali būti perdirbamas dešimtis kartų

„Grigeo Group“ įmonėse kartono pakuočių ir higieninio popieriaus gamybai kas mėnesį sunaudojama apie 15 tūkst. tonų žaliavos. Todėl kokybiškai surinktos ir perdirbimui paruoštos popieriaus bei kartono atliekos yra svarbi žaliavų tiekimo grandinės dalis.

Pasak J. Prunskienės, perdirbimo procese galima matyti beveik uždarą ciklą – vartotojo išrūšiuota kartoninė dėžė gali tapti nauja dėže, o baltas popierius – nauju higienos gaminiu. Ji pažymi, kad popieriaus pluoštas įprastai gali būti perdirbamas iki septynių kartų, o tam tikrais atvejais, naudojant pažangiausias technologijas, net iki 25 kartų.

Vis dėlto pluoštas natūraliai dėvisi, todėl svarbu ne tik jį perdirbti, bet ir išsaugoti jo kokybę kiekviename etape – nuo atliekos išmetimo iki naujo gaminio pagaminimo.

Dažniausios rūšiavimo klaidos gali sugadinti visą srautą

A. Burbaitė pastebi, kad nors gyventojai dažniausiai nesunkiai atpažįsta popierines ir kartonines pakuotes, vis dar pasitaiko klaidų rūšiuojant higieninį popierių, popierinius rankšluosčius ar panaudotas servetėles.

Pasak jos, į popieriaus konteinerį negalima mesti higienos priemonių, higieninio popieriaus, maisto likučių, skysčiais užterštų pakuočių ar kitų netinkamų atliekų. Net viena netinkamai išmesta atliekų rūšis gali užteršti didelę dalį surinkto popieriaus srauto ir apsunkinti jo perdirbimą.

„Žaliojo taško“ atstovė pabrėžia, kad žiedinė ekonomika prasideda ne gamyklose, o kiekvieno gyventojo namuose. Būtent nuo teisingo rūšiavimo priklauso, ar popieriaus atliekos galės būti prikeltos ne tik antram, bet ir dvidešimt penktam gyvenimui.