Donatas Aksomitas: Aš noriu padėti savo šaliai ir tai mane dar labiau „veža“
D. Aksomito pėdsakas yra ir Lietuvos skaitmeninės statybos iniciatyvoje. Skaitmeninės statybos tikslas – sukurti nacionalinį statybos klasifikatorių ir paskatinti BIM sistemos bei technologijų vystymąsi Lietuvoje. Iniciatyvos steigėjai yra įvairios statybų pramonės atstovų asociacijos, kaip: Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga ir kt., kurios š.m. kovo 5 d. susivienijo ir pradėjo dirbti kartu. D. Aksomitas yra narys pagrindinės darbo grupės, kuri ruošia planus, kaip BIM procesus kuo sklandžiau įdiegti mūsų šalyje.
Darbinę veiklą nulėmė ne atsitiktinumas, o genai
„BIM neatsiejama nuo statybos, o statyba turbūt yra mano genuose, – sako D. Aksomitas. – Tiek senelis, tiek tėvas labai stipriai buvo susiję su statyba.“
D. Aksomito senelis Antanas Aksomitas buvo inžinierius statybininkas, sovietinėje Lietuvoje pradėjęs pirmuosius statybų industrijos vystymo žingsnius. Iki tol nebuvo išvystytos statybos pramonės, tad jo veikla įnešė labai didelį indėlį į infrastruktūros vystymąsi mūsų šalyje. Būdamas ilgamečiu Lietuvos Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto pirmininku, jis sprendė Lietuvos miestų ir kaimo gyvenviečių planavimo, statybos projektavimo, statybų industrijos plėtros ir kitus statybų politikos klausimus. Senelis techniškai ir ekonomiškai pagrindė Lietuvos statybų industrializavimo programą, jo jėgomis buvo įkurtas ir „Panevėžio statybos trestas“.
Tėvas Gintaris Aksomitas taip pat įgijo inžinieriaus statybininko išsilavinimą, o vėliau ir technikos mokslų daktaro laipsnį. Jis siekė kuo našesnio darbo statybos pramonėje, todėl atliko pirmuosius žingsnius kompiuterinio projektavimo link. D. Aksomito tėvas pirmasis atvežė į Lietuvą populiariausią projektavimo programą „AutoCAD“ ir pradėjo kurti specializuotą projektavimo programinę įrangą, didinančią projektuotojų darbo efektyvumą.
Siekis tobulinti su statybom susijusius procesus, pašnekovo žodžiais, yra jo kraujyje, nes jis toliau tęsia su statybų našumo vystymu susijusią veiklą. „Man tenka dalyvauti skaitmeninės statybos vystymo procese. Kadangi mano vadovaujama įmonė dirba su daugeliu užsienio partnerių bei turim daug klientų užsienyje, matome, kas vyksta visame pasaulyje ir kaip atsilieka Lietuva šiuo klausimu. Man norisi padėti savo šaliai ir tai mane dar labiau „veža“, – sako pašnekovas. – Noriu, kad Lietuvos statybų pramonė neatsiliktų nuo kitų šalių, o studentus ruošiančios mokymo įstaigos parengtų specialistus, kurie būtų paklausūs ir konkurencingi visame pasaulyje.“
Sėkmės paslaptis – duoti tai, ko reikia klientui
Pašnekovo vadovaujama įmonė kuria BIM produktus, kurie atsirado dėl to, kad jų reikėjo naudotojams.„Kuriame priedus pasaulyje plačiai naudojamoms galingoms BIM programoms „Autodesk® Revit®“, kurių naudotojams aktualu kiek įmanoma labiau paspartinti ir palengvinti projektų ruošimo darbus, – atskleidžia D. Aksomitas. – Pirmasis mūsų komandos sukurtas „Revit“ priedas buvo išleistas dar 2008 m. Teigiami „Revit“ naudotojų atsiliepimai paskatino mus toliau eiti šiuo keliu. Dabar rinkai siūlome jau 28 įvairaus funkcionalumo BIM įrankius. Džiaugiuosi, kad mūsų produktais pasitiki ir teigiamai juos vertina vis daugiau „Revit“ naudotojų. Šiuo metu turime jau virš 8500 klientų 129 pasaulio šalyse.“
Kiekvieno verslo sėkmės vardiklį D. Aksomitas užčiuopė prieš 10 metų. Lietuvoje pradėję diegti pirmuosius BIM sprendimus, susidūrė su naudotojų klausimais, kaip greičiau atlikti vieną ar kitą veiksmą. „Taip supratom, kad yra darbo našumą didinančių įrankių poreikis“, – savo verslo sėkmės paslaptį aiškina pašnekovas.
Kalbėdamas apie produktus, susijusius su statyba, D. Aksomitas sako, kad AGA CAD jau kelerius metus kuria priedus BIM technologijoms. Jos sulaukė projektuotojų pripažinimo ir tapo populiarios visame pasaulyje. Įmonė klientų turi jau129 pasaulio šalyse, o jos sukurtais produktais naudojasi net didžiausios pasaulyje tarptautinės projektavimo įmonės: ARUP, Ramboll, AECOM ir kt.
„Šiuo metu kuriamam produktui „BIM Train“ (BIM sistemos mokymo platforma ir metodika) dar tik ateina laikas. Sistema, kuriama kartu su partneriais iš Latvijos ir Olandijos, jau yra laukiama tiek Lietuvos, tiek Latvijos statybos pramonės specialistų mokymo įstaigose“, – sako D. Aksomitas.
80 proc. produktų funkcionalumo inicijavo vartotojai
„Mūsų produktai ženkliai padidina darbo našumą ruošiant ir analizuojant projektus, nes yra kuriami atsižvelgiant į realius „Revit“ naudotojų poreikius. Net 80 proc. mūsų produktų funkcionalumo yra inicijuota vartotojų, t.y., būtent jie daro didžiausią įtaką produktų tobulinimui, – pasakoja pašnekovas. – Įprastai mūsų klientai duoda mums užduotį ir pageidauja, kad produktai atitiktų jų keliamus reikalavimus. Jie kreipiasi į mus norėdami pagerinti savo veiklą ir gauna problemas išsprendžiančius BIM produktus.“
Kaip pavyzdį D. Aksomitas pateikia projektuojamą devynių aukštų pastatą, kuriame turės būti išvedžiota daugelis komunikacijų. Aplink kiekvieną vamzdį reikia suprojektuoti angą, kad statybos metu nebūtų pamirštama ją padaryti. Jei tai nebus pažymėta projekte, statybos aikštelėje ji bus užbetonuota, taip sukuriant statybinių medžiagų nuostolius, o vėliau vedžiojant komunikacijas, ją reikės išpjauti, taip eikvojant laiką ir eksploatuojant statybos įrankius.
Vienas iš AGA CAD sukurtų BIM sprendimų „Cut Opening Pro“ leidžia angas sumodeliuoti automatiškai, t.y., ne po vieną aplink kiekvieną vamzdį, kaip tai leidžia atlikti BIM programos, bet aplink visus pasirinktus inžinerinių tinklų elementus iš karto. Tokiu būdu sutaupoma daug laiko ne tik ruošiant projektą, bet ir objektą statant. Taip pat taupomos ir statybos medžiagos bei lėšos, nes tiksliau apskaičiuojami perdangų ir sienų medžiagų kiekiai, o statybos aikštelėje būna aišku, ką reikia atlikti.
„Būtent dėl akivaizdžios naudos mūsų sprendimus pasirinko daugybė klientų, tarp kurių yra ir didžiausios pasaulyje projektavimo kompanijos“, – sako D. Aksomitas.
Specialistai dirba kaip komanda
AGA CAD BIM sprendimai ir „Revit“ papildiniai yra kuriami pasitelkiant visų komandos narių išsilavinimą bei patirtį architektūroje, statybinių konstrukcijų ar inžinerinių sistemų projektavimo srityje, taip pat panaudojant matematinio modeliavimo, geometrijos žinias. Įmonėje sutelkta architektų, konstruktorių, inžinierių, statybos projektų vadovų komandą, kuri išmano tiek projektavimo, tiek statybos procesus. Įmonės komanda nuolat bendrauja su klientais, kurių dauguma – progresyviausi pasaulyje BIM technologijų naudotojai, ir atsižvelgia į jų patirtį bei poreikius. Visos tos žinios apjungiamos kuriant produktus.
Įmonė yra sukūrusi daugelį BIM sprendimų, kurie skirti įvairių sričių projektuotojams. Naudojant BIM technologijas visi projektą ruošiantys projekto dalyviai – architektai, konstruktoriai, inžinieriai – dirba komandoje. Dirbant komandoje, kyla ir atsakomybės klausimas: kas atsakingas už kiekvieno BIM elemento sukūrimą. Jei nuspręsta, kad konstruktorius atsakingas už laikančias sienas, architektas – už nelaikančias, o inžinieriui reikia, kad aplink jo suprojektuotus elementus būtų padarytos kiaurymės, komandinio darbo problemas išsprendžia „Cut Opening Pro“.
Šį BIM sprendimą naudojančiam inžinieriui tereikia nurodyti, aplink kuriuos vamzdžius ar kitus inžinerinius elementus turi būti iškertamos angos sienose, perdangose ar kitur, ir programinė įranga angas sumodeliuos automatiškai. BIM technologijas naudojantys kiti projekto komandos nariai galės matyti inžinieriaus atliktas projekto korekcijas ir patikrinti, ar visos konstrukcijos išlieka reikiamo stiprumo, galbūt reikia kažką pakoreguoti ar paieškoti optimalesnio sprendimo.
Laiku, be klaidų ir mažiausiomis sąnaudomis
BIM koncepcija pasaulyje žinoma ir labai sparčiai vystosi jau ne vienerius metus. Įvairiose šalyse yra įvairiausių iniciatyvų, reikalavimų, naujų standartų, klasifikavimo sistemų. „BIM yra neišvengiama statybų pramonės ateitis, – įsitikinęs D. Aksmitas. – Kaip kažkada perėjome nuo braižymo lentos prie elementaraus AutoCAD, taip reikės pereiti ir prie pažangesnio projektavimo būdo – BIM modeliavimo. Manau, kad per artimiausius penkerius metus BIM bus visur, ne tik pastatų projektavime, bet ir statybos pramonėje taip pat.“
BIM užtikrina, kad projektai būtų atlikti laiku, kokybiškai ir neviršijant biudžeto. Tai yra reikšmingiausia BIM įtaka statybos sektoriui, kur svarbu projektus įvykdyti laiku, išvengiant klaidų ir mažiausiomis sąnaudomis.D. Aksomitas nesutinka, kad statybos pramonė sunkiai keičiasi. BIM sistema jau yra taikoma praktikoje ir įgavo didelį pagreitį. Tai yra statybos pramonės įmonės apsisprendimas – eiti ar neiti BIM keliu. Pašnekovas sako, įmonės, kurios BIM darbo principus taiko jau dabar, ateityje išloš su kaupu, nes ne paslaptis, kad didžioji dalis įmonių, pasirinkusių šį kelią, jau skaičiuoja pelnus.
„Nežinau tikslių motyvų, kodėl vienos ar kitos asociacijos nenori jungtis ir žengti skaitmenizavimo keliu. Lietuvai skaitmeninė statyba yra neišvengiama, tad jei šiandien nepradėsim pokyčių statybos pramonėje, mes dar labiau atsiliksime nuo išsivysčiusių šalių, nuo tos pačios ES narių, – sako jis. – Sutinku, kad yra tokių asociacijų, įmonių ar valstybės institucijų atstovų, kurie nežino, kas yra skaitmeninė statyba ir kokia jos nauda, jiems tiesiog trūksta žinių. Tačiau tai nieko baisaus. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ vienas iš tikslų yra viešinti, mokyti ir įtraukti kuo daugiau narių į Lietuvos statybos skaitmenizacijos procesą.“
Didžiausias trukdis – nenoras keistis
Kaip pagrindinius barjerus, trukdančius vystytis Lietuvos įmonėms, D. Aksomitas mini stagnaciją, nenorą keistis ir tobulėti, delsimas priimti tvirtą sprendimą taikyti naujoves. Tam trukdo inovacijų baimė, baimė keistis, per daug konservatyvus požiūris ir pan. Tačiau reikia perlipti per save ir pasiryžti dirbti pažangiausiais metodais, nes kitaip pralaimėsi konkurencinėje kovoje, mano pašnekovas.
Lietuvos statybos rinka yra pakankamai maža, o joje – perteklius tiek projektavimo specialistų, tiek statybos įmonių. Norint išlikti, tenka keliauti į kitas rinkas, kur reikia prisitaikyti prie kitų žaidimo taisyklių. BIM technologijos taikomos labai plačiai, kai kuriose šalyse, pvz., Danijoje, netgi privalomos. Tuo pat keliu žengia Nyderlandai, Norvegija, Švedija. Nuo 2016 m. BIM technologijų taikymas bus privalomas ir Jungtinėje Karalystėje, visuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančiuose projektuose. Taigi ką renkamės – eiti su pažangiomis ES šalimis ar atsilikti ir būti nekonkurencingais?
BIM technologijų įsisavinimas nepriklauso nuo amžiaus ar mokamos užsienio kalbos, tereikia tik noro. „Išmokom naudotis kompiuteriais ir joje įdiegtomis CAD programomis. Tad nemanau, kad BIM technologijų išmokti sudėtinga, – sako D. Aksomitas. – Atvirkščiai, jas naudoti lengviau nei CAD programas. Naudojant BIM technologijas galima daugiau laiko skirti projektavimui, t.y., intelektualiam darbui, o ne braižymui.“
BIM nėra vien tik programinė įranga: tai ir verslo procesai, ir bendravimo su užsakovu bei jo poreikių išsiaiškinimo metodika. Jei darbuotojas nesidomi naujovėmis, jis elementariai taps nekonkurencingu, nes darbdaviai linkę rinktis tuos specialistus, kurie įvaldę naujausias technologijas.
BIM užtikrina pirkimų skaidrumą ir padeda sutaupyti
Dabar pagrindiniu BIM motyvatoriumi galima laikyti projektuotojus ir rangovus, tačiau ateityje BIM naudojimo iniciatoriais bus užsakovai, nes būtent jiems BIM teikia didžiausią naudą.
Naudojant BIM technologijas, galima sumažinti investicijas į statybą apie 30 proc. Užsakovas, turėdamas skaitmeninį statinio prototipą (BIM modelį), žino tikslų medžiagų kiekį ir yra garantuotas, kad projekte nėra geometrinių klaidų, kurių taisymas natūroje brangiai kainuotų. Turint išsamią projekto informaciją yra žymiai lengviau paskelbti konkursą, nes BIM technologijos leidžia lengvai paruošti konkursui reikalingą informaciją.„Ne paslaptis, kad įprastai įvairiuose medžiagų kiekių skaičiavimuose naudojamas koeficientas 1,1 ar 1,2, o kai kur – net ir 2, t.y., siekiant apsidrausti, kad nepritrūktų statybos aikštelėje, medžiagų kiekiai kartais net padvigubinami, – sako D. Aksomitas. – Todėl paskelbus konkursą statybos darbams, pasitaiko, kad iš skirtingų įmonių gaunamuose pasiūlymuose skiriasi ne tik kainos, bet ir medžiagų kiekiai. To neturi būti. Jei suprojektuotas konkretus kvadratinių ir kubinių metrų skaičius, medžiagų kiekis visuose komerciniuose pasiūlymuose turi būti vienodas. Taigi BIM technologijos leidžia užtikrinti pirkimų skaidrumą ir padeda sutaupyti.“
Valstybės ir viešojo sektoriaus institucijos privalo įsitraukti į skaitmeninės statybos projektų skatinimą, nes visose pasaulio šalyse didelė dalis statybos, renovacijos projektų vykdomi viešųjų pirkimų principu. Jei viešuosiuose pirkimuose siekiama taupyti, užtikrinti kokybę, pašnekovo nuomone, BIM taikymas yra privalomas.
„Kadangi valstybė yra vienas iš didžiausių ir pagrindinių užsakovų, valdžios įsitraukimas į BIM naudojimą yra labai svarbus. Žinant, kad sutaupyti galima apie 30 proc. visų investicijų į statybas, nesunku apskaičiuoti, kiek įmanoma sutaupyti vien tik valstybinio sektoriaus užsakymuose. Pvz., 2011-2012 metais viešuosiuose pirkimuose mūsų valstybė išleido apie 5 milijardus litų. Vien sumažinus tokias investicijas nors 10 proc., valstybė sutaupytų didelę pinigų sumą ir turėtų iš ko atiduoti nurėžtas pensijas“, – skaičiuoja D. Aksomitas.
Užsienio patirtis rodo, kad į statybos skaitmenizavimą reikia investuoti visiems: verslo atstovams, mokslo ir valstybės institucijoms. Jei bent vienas iš šių segmentų iškrenta, skaitmeninė statyba pasmerkta žlugimui. Verslas turi investuoti pats, nes jis suinteresuotas būti konkurencingu rinkoje, mokslas turi dalintis žiniomis ir investuoti laiką, o valstybė turi investuoti savo dalį per finansavimo srautų skirstymą ir priimant reikalingus įstatymus.
Kadangi dauguma inovacijų finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, suplanuota, kad didelė dalis skaitmeninės statybos vystymo Lietuvoje bus finansuojama iš ES fondų. Kitas galimas valstybės indėlis – reikia atsakingų ministerijų ir institucijų pagalbos, reglamentuojant tam tikrus statybos ir projektavimo standartus, kad palaikyti statybos skaitmenizavimo iniciatyvą.
Skandinavijos ir turtingiausios Europos valstybės – Danija, Norvegija, Švedija, Suomija, Nyderlandai, Vokietija – jos jau keliauja BIM sistemos diegimo keliu. „Tikiu, kad vieną dieną bus susitarta ir visur taikoma bendra BIM diegimo strategija, bus sukurti standartai ir vadovai, kaip juos naudoti. Daugelio ekonomiškai stiprių šalių viešuosiuose pirkimuose jau yra privalomas BIM taikymas. Organizuojant viešųjų pirkimų konkursus, projekto sąlygose nurodomi tam tikri reikalavimai BIM, t.y., įvedami tam tikri projektų reikalavimų standartai (vyksta reikalavimų projektams unifikacija). Todėl manau, kad po kurio laiko bus naudojamos suvienodintos geriausiai pasiteisinusios BIM diegimo strategijos“, – sako D. Aksomitas.
Jaunajai kartai nebėra laiko lūkuriuoti
Pašnekovo nuomone, pagrindinė statybų pramonės problema naudojant naujus bendradarbiavimo metodus, yra skaidrumas. Tarp užsakovo, architekto, inžinieriaus, konstruktoriaus, rangovo ar konsultanto, dirbančių komandoje, privaloma partnerystė, o pas mus gyvuoja nepasitikėjimas. BIM, anot D. Aksomito, negali gyvuoti be komandinio darbo: jei BIM bus savaime suvokiamas dalykas, automatiškai atsiras ir komandinis darbas.
Kalbėdamas apie netolimą ateitį, pašnekovas sako jau dabar darbo skelbimuose stebintis tendenciją – ieškoma žmonių, turinčių darbo su BIM technologijomis patirties. Todėl naujai kartai nebėra ko laukti – reikia pradėti gilinti žinias apie BIM: jiems verta žinoti BIM procesus, išmokti naudotis BIM technologijomis ir pan.
„Reikia domėtis, kaip BIM sistemos diegimas vykdomas pažangesnėse šalyse. Mano nuomone, Danija yra labiausiai pažengusi šalis, įsisavinant BIM tiek vyriausybės lygmeniu, tiek privačiam sektoriuje, tiek aukštojo mokslo studentų paruošimo lygmeniu. Taigi siūlau neišradinėti dviračio, o atsirinkti geriausią patirtį tų šalių, kurios jau 6-10 metus vykdo BIM diegimo veiklą, yra investavę ir praėję standartų kūrimo, testavimo, bendradarbiavimo taisyklių ruošimo etapus. Pats geriausias naujovių diegimo būdas – susirasti geriausią patirtį ir ją prisitaikyti savo šalyje“, – sako D. Aksomitas.
BIM suteikia didelę vertę bet kurios šalies statybų pramonei. BIM naudą patvirtina įvairių tyrimų rezultatai ir realių sėkmės istorijų pavyzdžiai, kurių galima rasti daugybėje informacijos šaltinių. Ypač išsamias tyrimų ataskaitas pateikia „Mc Graw Hill Constructions“ tyrimų kompanija, kuri kiekvienais metais atlieka BIM įsisavinimo ir naudojimo lygio analizes įvairiuose pasaulio regionuose. Šiose ataskaitose matyti tiek esama situacija, tiek perspektyva, taip pat pačios BIM sistemos teikiama nauda ir vertė.
„Jei norim būti konkurencingi ir išlikti savo srityje vienais stipriausių, būtina dirbti naujausiais metodais. Nors BIM darbo principai žinomi jau gerą dešimtmetį, anksčiau nebuvo sukurtų technologijų, kurios atitiktų BIM proceso poreikius. Tačiau dabar BIM programinės įrangos platformų yra ne viena, tad kiekvienas gali pasirinkti labiausiai jo poreikius atitinkančius darbo įrankius. Taigi siūlau pradėti BIM naudoti jau dabar“, – sako pašnekovas.
***
„Trys BIM raidės – Building Information Modeling – man dar asocijuojasi su kita fraze – Being In Motion, – t.y., buvimas judesyje arba nuolatinis veikimas. Tai skatina nuolat tobulėti, gilintis į inovacijas. Tačiau kadangi savaime buvimas judesyje neatneša rezultato, būtina užsibrėžti aiškią strategiją ir imtis konkrečių veiksmų ją įgyvendinti. Mano siekis – dalintis žiniomis apie BIM sistemą ir skatinti jos taikymą Lietuvoje, kad vadovėlių skaitytojams, būsimiems statybų pramonės atstovams, BIM taikymas būtų savaime suprantamas ir neatsiejamas nuo kūrybiškumo bei puikių statybos rezultatų“, – savo ir BIM santykius apibendrina AGA CAD direktorius ir partneris Donatas Aksomitas.
UAB „AGA CAD“ ir Autodesk Inc. Iliustr.