Pajuosčio dvaro sodybos tarnų name kiauras stogas kėlė didelį pavojų pastato būklei, rašoma KPD pranešime. Suremontavus pastato šlaitinio stogo konstrukcijas (buvo protezuoti ir sutvirtinti gegnių galai), atstačius sukrypusią dvišlaičio stogo geometriją, uždengus pastatą nauja stogo danga, apskardinus frontoną, jo būklė žymiai pagerėjo. Taip pat buvo restauruoti profiliuoti plytų mūro karnizai ir frontono mūro viršutinė dalis (parapetas), įėjimo stogelis, atliktas pažeistų vietų pastogės lubų skliauto, pertvarų autentiško tinko, autentiškų vožtinių medinių lubų remontas, įrengta lietaus nuvedimo sistema. Nugriautas silikatinių plytų priestatas pietrytinėje pastato pusėje.

Panašių problemų turėjo ir dvaro sodybos penktas ūkinis pastatas. Čia taip pat buvo suremontuotos pastato šlaitinio stogo konstrukcijos, stogas uždengtas nauja danga, atstatyta pastato dvišlaičio stogo geometrija, įrengta lietaus nuvedimo sistema, ūkinio pastato frontonų apkalimas vertikaliomis lentomis pakeistas į naują, analogišką buvusiam, išlaikant medžiagiškumą, matmenis ir apkalimo kryptį. Nugriautas silikatinių plytų priestatas pietrytinėje pastato pusėje, užsandarintos langų ir vartų angos. Abiejuose pastatuose darbus atliko UAB „Versiculus“.

Pajuosčio dvaro rūmų stilius priklausė Lauryno Stuokos-Gucevičiaus mokyklai, pasižymėjo klasikinėmis proporcijomis, ritmingu langų ir durų pasikartojimu. 1923 m. Lietuvos valdžia dvarą konfiskavo. Į Pajuosčio dvaro sodybą persikėlė Lietuvos kariuomenės 4-asis pėstininkų pulkas. Naujos kareivinės buvo statomos dvaro sodybos teritorijoje. Sovietmečiu čia buvo pastatytas ištisas karinis miestelis, daug autentikos suniokota. Šiuo metu Pajuostės dvare įsikūręs Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo Husarų batalionas. Dabartiniai šio kultūros paveldo objekto savininkai pastatus prižiūri taip, rašoma pranešime, kad galėtų būti pavyzdžiu daugeliui.