2021 gruodžio 5 d. sekmadienis, 4:01
Reklama  |  facebook

ES BIM diegimo vadovas ragina veikti

Doc. dr. Vladimiras Popovas, VGTU Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centro vadovas      2018-10-10 10:25
Jau daugiau nei metai, kai Europos Sąjungos statybų sektorius gyvena su naujomis svarbiomis veiklos skaitmeninimo gairėmis, tačiau jos dar netapo ryškiu mūsų kasdienės veiklos kelrodžiu.
nuotrauka
Konferencija „BIM and Beyond Baltic Tour“. Konferencijos rengėjų nuotr.


Minimos įmonės
Skaitmeninė statyba, VŠĮ
Vilnius Tech Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centras (SSIMTC),
IN RE, UAB
Bentley Systems (Europe B. V. filialas),

Viešoji įstaiga „Skaitmeninė statyba“, mokslo institucijos ir valdžios struktūros nuo 2014 m. yra nemažai padariusios, kad statinio informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modelling, BIM) būtų plėtojamas ir diegiamas Lietuvoje, o dabar esame tokiame brandos etape, kai šį darbą visi turime tęsti su nauja energija, įtraukdami vis daugiau veikiančių subjektų.

2017 m. vasarą speciali Europos Komisijos sudaryta darbo grupė paskelbė „Europos viešajam sektoriui skirtą statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo vadovą“. Tai labai svarbus ir daug naudos galintis atnešti dokumentas, jei juo bus sklandžiai vadovaujamasi. 

Šį vadovą netrukus papildys naujas ISO standartas, apibrėžiantis informacijos valdymą taikant statinio informacinį modeliavimą.

Tai bus pirmasis BIM standartas, pasiekęs ISO lygį. BIM vadovas ir ISO standartas dar labiau išgrynins BIM vaidmenį, galimybes ir potencialą šiandieninės Lietuvos ekonomikoje.

Statyba 4.0

Kalbant apie statybų sektorių, Lietuvoje verta vėl ir vėl priminti, kad gyvename ir dirbame aplinkoje, kuri vadinama ketvirtąja pramonės revoliucija „Pramonė 4.0“ (angl. Industry 4.0), o jos skiriamasis bruožas yra itin efektyvus ir daugiaplanis informacijos funkcionavimas ir panaudojimas automatizuotoje ūkinėje veikloje. 

Ar statybų sektorius – technologiškai atsilikęs, tačiau besistengiantis gelbėtis su BIM metodais ir filosofija – irgi yra „Pramonė 4.0” greitkelyje?

Ne visai taip. „Statyba 4.0” (angl. Construction 4.0) su savo skaitmeninimo pastangomis kažkuriuo momentu išsiskyrė iš bendro „Pramonė 4.0” konteksto.

Prie to prisidėjo Europos statybos pramonės federacija (European Construction Industry Federation, FIEC), kurios narė yra ir Lietuva, atstovaujama Lietuvos statybininkų asociacijos. 

Įvertinusi statybos sektoriaus ypatumus, FIEC tiesiai pareiškė, kad „Statyba 4.0” yra statybų sektoriaus „Pramonė 4.0”, o naujosios pramoninės revoliucijos statybų pramonėje esmė yra viso sektoriaus skaitmeninimas. Pagrindinis, tačiau ne vienintelis metodas tai įgyvendinti yra BIM.

Apskritai, FIEC 2016 m. pasiekė aiškų persilaužimą savo požiūryje į BIM, kad ši metodologija nėra koks nors išorinis statybos proceso priedėlis, o yra esminė paties proceso dalis. FIEC tais metais paskelbė dokumentą skambiu pavadinimu “Making BIM a Global Success” (liet. prisidėkime prie pasaulinės BIM sėkmės). 

Tačiau BIM „Statyba 4.0” kontekste nėra vien „senasis” BIM arba vien tik statinio informacinis modeliavimas, tai yra naujausios BIM prasminės versijos, įskaitant “Building Information Management” – statinio informacijos valdymą.

Ar galime sakyti, kad BIM yra tai, kas pramonėje yra produkto gyvavimo ciklo valdymas (angl. Product Life-cycle Management, PLM)? Ir taip, ir ne. Viena vertus, matome daug panašumų – šių dviejų reiškinių technologiniai komponentai, logika, ideologija, filosofija yra labai panaši, tačiau yra ir esminių skirtumų. Esminis dalykas tas, kad „Pramonė 4.0” veikiančios gamybos technologijos sistemos yra žymiai daugiau automatizuotos ir labiau pritaikytos globaliam skaitmenizavimui. 

Gamybos pramonėje paplitęs skaitmenizavimo procesas žinomas kaip “M2M Communication” (angl. Machine to Machine Communication) arba automatizuotų prietaisų komunikacija. Tai yra esminis momentas – pramonėje sąveika tarp projektavimo, gamybos ir produkto valdymo yra didele dalimi kompiuterizuotas ir vis daugiau robotizuojamas. Tuo tarpu statyba šia prasme atsilieka, pažanga čia labai lėta. Statyba yra labai specifinė pramonės šaka, visų pirma todėl, kad joje dirba labai daug individų, joje veikia ir bendrauja ne mašinos, o žmonės arba žmonių valdomos mašinos. Dabar tie žmonės turi skaitmenines technologijas ir automatizuotus sprendimus, tačiau vis vien žmogus statybos procese išlieka pagrindinis “informacijos laidininkas”.

Taigi, turime “H2H Communication” (angl. Human to Human Communication) arba žmonių komunikaciją, o tai reiškia, kad net ir visiškai objektyvius duomenis subjektai gali būti suvokti ir interpretuoti nevienodai ir net priešingai.

Svarbu pabrėžti dar vieną dalyką. Nustatyta, kad statyba iš visų pramonės šakų yra mažiausiai skaitmenizuota, o tas atsilikimas yra labai didelis (Reinventing Construction: A Route to Higher Productivity, McKinsey, February 2017; BCG, Digital in Enginering and Construction: The Transformative Power of Building Modeling, 2017; žr. iliustraciją). Todėl ne veltui “Statyba 4.0” yra išsiskyrusi iš “Pramonė 4.0”, tai reikia turėti galvoje ir įvertinti.

BIM – BAM – BOOM

Amerikiečių architektas Patrick MacLeamy, ilgametis kompanijos HOK vadovas ir tarptautinio aljanso „buildingSMART International“ įkūrėjas, pasaulyje pripažįstamas kaip vienas įtakingiausių BIM guru. Be kita ko, jis yra sukūręs ir įprasminęs akronimų BIM – BAM – BOOM seką. Skamba lyg pokštas, tačiau tai yra rimti dalykai. Ta proga galima prisiminti, kad BIM oponentai Lietuvoje dar visai neseniai užkulisiuose irgi mėtydavo BIM-BAM-BIM-BAM stiliaus juokelius (atrodo, kad minties pažanga ir realybės pokyčiai pagaliau tuos oponentus nutildė).

Taigi, P. MacLeamy sako, kad statinio gyvavimo cikle – o apie BIM dabar jau kalbame kaip apie visą statinio gyvavimo ciklą – galime išskirti tris esminius momentus. BIM – Building Information Modelling – yra tik vienas ir visų pirmasis iš jų. Antrame etape, kai pereiname prie statybos ir jai reikalingų elementų gamybos, jau kalbame apie BAM – Building Assembly Modelling, tai yra statybos elementų surinkimo modeliavimas. P. MacLeamy laikosi nuomonės – ir sunku su tuo nesutikti, kad šiandieninė statyba vis labiau yra ne statyba senuoju suvokimu, o unifikuotų ar specialiai pagamintų elementų surinkimas statybvietėje.

Statinį pastačius, prasideda jo eksploatavimas, o tai jau yra BOOM – Building Operation and Optimisation Modelling, kitaip tariant, statinio funkcionavimas procesų palaikymas ir jų optimizavimas.

Kokią finansinę išraišką turi šie trys etapai?

P. MacLeamy remiasi daugelio projektų patirtimi ir apibendrina, kad vieną dolerį išleidus projektavimo etape naudojant BIM, tenka išleisti 20 dolerių gaminant elementus ir statant statinį, ir nuo 60 iki 80 dolerių statinį eksploatuojant ir jį valdant. 

Visuotinai žinoma ir pripažįstama remiantis BIM plačiai naudojančių šalių patirtimi, kad efektyviai naudojant statinio informacinį modeliavimą projektavimo ir statybos etapuose galima sutaupyti iki 30 proc. lėšų palyginti su veiklos, kai BIM nenaudojamas, sąnaudomis.

O kaip dėl BIM teikiamos naudos per visą statinio gyvavimo ciklą, kurio trukmė paprastai laikoma 50 metų? P. MacLeamy teigia, kad sėkmingai dirbant BOOM etape ir nuolat optimizuojant eksploatavimo sąnaudas, sutaupytos lėšos gali padengti pradines projektavimo ir statybos sąnaudas, o visos investicijos į statinį gali atsipirkti per palyginti trumpą laiką.

Kas šiandien gauna pagrindinę naudą iš BIM? Pirmiausia, tai projektuotojai, tada eina statybininkai, o turto valdytojai smarkiai atsilieka. Tačiau būtent jie potencialiai gali gauti didžiausią naudą. Tai yra BOOM sritis.

BIM-BAM-BOOM grandinės poreikiai turi būti suformuluoti iš vidaus. Šiandien tas poreikis aiškiai suformuluotas tik vienoje statybos srityje – projektavime. BIM čia įsitvirtinęs, ir projektuotojai žino, kodėl ir kam jį naudoja. Visi kiti dar turi tai padaryti. 

Taigi, imantis BAM ar BOOM, visų pirma, būtina suformuluoti tikslą arba tikslus – ko iš tiesų siekiama skaitmenizuojant šią sritį? Antra, kaip to bus siekiama? Tam reikia įvertinti galimybes, numatyti įgyvendinimo būdus ir priemones. Trečia, kas tai įgyvendins? Tam reikia parinkti žmones su tinkamomis kompetencijomis, suburti jų komandą, paskirstyti vaidmenis ir numatyti atsakomybes.

Kai visi išgrynins savo poreikius ir su jais įsijungs į vientisą grandinę, tik tada mes turėsime reikšmingą BIM augimą Lietuvoje. Taip BIM taps darni sistema.

Apie tai kalba vienas svarbiausių dokumentų BIM srityje britų standartas PAS 1192-2:2013, apibrėžiantis informacijos pateikimo ciklą statybos projekte, atitinkantį antrąjį BIM brandos lygį (BIM Level 2). Šis nacionalinis BIM standartas pastaruoju metu transformuojasi į daug svarbesnį tarptautinį standartą, kuris turi būti paskelbtas 2018 m. lapkritį. Tai bus standartas ISO 19650-1:2018 „Informacijos apie statybos darbus struktūra. Informacijos valdymas taikant statinio informacinį modeliavimą. 1 dalis. Sąvokos ir principai”.

BIM diegimo vadovas viešajam sektoriui

Statybų sektoriui gavus ISO 19650-1:2018, dėl BIM liks vis mažiau neaiškumų. Tačiau matome, kad ne tik nemažai klausimų, bet ir abejonių lieka pagrindiniam statybininkų parneriui viešajam sektoriui. Jam į pagalbą atėjo Europos Komisija, inicijavusi “Europos viešajam sektoriui skirtą statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo vadovo” sukūrimą. ES BIM darbo grupėje bendradarbiavo 21 šalies viešojo sektoriaus atstovai, Lietuvai atstovavo Aplinkos ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, AB “Lietuvos geležinkeliai” ir valstybės įmonė “Turto bankas”.

ES BIM vadovas yra skirtas tiems, kas, P. MacLeamy terminais kalbant, yra iš BOOM srities. Dokumentas skirtas būtent tiems viešojo sektoriaus vadovams ir specialistams, kurie inicijuoja viešojo sektoriaus objektų sukūrimą, jais rūpinasi ir juos valdo. 

statybunaujienos.lt BIMKonferencija BIM and Beyond Baltic Tour – Baltijos turas. Iš kairės - LSA prezidentas Dalius Gedvilas, doc. dr. Vladimiras Popovas, VGTU Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centro vadovas, “Bentley Systems” duomenų valdymo platformos “ProjectWise” tobulinimo vadovas Rimantas Varanavičius

Viešasis sektorius yra pagrindinė BIM varomoji jėga, jame dirbantys specialistai yra viešosios politikos formuotojai. Tai nacionalinio ir savivaldos lygio veikėjai, įvairūs užsakovai, pirkimų organizatoriai ir tie, kas atsakingi už nuolatinį statinių, infrastruktūros, visos užstatytos aplinkos eksploatavimą ir valdymą.

Kodėl jiems deleguojama šita lyderystė? Todėl, kad viešasis sektorius yra didžiausias pavienis statybos pramonės užsakovas, labiausiai suinteresuotas, kad būtų efektyvu, kad būtų skaidru, kad būtų nediskriminuojama, kad būtų be prieštaravimų. Kitaip tariant, viešasis sektorius gali formuoti BIM nacionalinę politiką, nukreipdamos visus šiuos reikalavimus žemutinėms grandims, kad jos visos veiktų pagal bendrai suformuotus principus.

ES BIM vadovas turi tris dalis, įskaitant įvadą ir bendrąsias gaires. Anot vadovo, BIM yra statybos sektoriaus ir užstatytos aplinkos skaitmeninės pertvarkos centre. Valdžios institucijos ir viešųjų pirkimų vykdytojai visoje Europoje ir visame pasaulyje pripažįsta BIM, kaip strateginės priemonės, vertę siekiant išlaidų mažinimo, kokybės ir politikos tikslų. Daugelis jų imasi aktyviais veiksmais skatinti naudoti BIM savo statybos sektoriuose ir kuriant bei eksploatuojant viešąjį turtą, kad būtų užtikrinta, jog bus gauta ši nauda ekonomikai, aplinkai ir visuomenei. 

Vadovas parengtas siekiant padėti spręsti vis sunkesnius uždavinius, tenkančius valdžios institucijoms ir viešojo sektoriaus užsakovams, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, kartu ekonomiškai naudingai išleidžiant viešąsias lėšas, plačiau diegiant BIM.

Žodžiu, ES BIM vadovas, jo autoriams įvertinus ligšiolinę BIM naudojimo praktiką, pažėrė tokių pagyrų skaitmeninimo pastangoms, kad daug BIM entuziastų apie tai galėjo tik pasvajoti.

Trečiajame ES BIM vadovo skirsnyje pateikiamos veiksmų rekomendacijos, pradedant bendresnėmis (kad viešasis sektorius tiesiog privalo būti BIM diegimo lyderis) ir baigiant projektų įgyvendinimo lygmens rekomendacijomis, įskaitant techninius kriterijus. 

Jie numato, kad duomenimis keičiamasi atviraisiais failų formatais, įprastai tai yra IFC (“Industry Foundation Classes”) formatas. nepriklausomai nuo to, kokia programinė įranga buvo pasirinkta skaitmeniniam modeliui kurti. Be to, ES BIM vadovas rekomenduoja visiems proceso dalyviams dirbti bendroje duomenų aplinkoje (angl. Common Data Environment, CDE), kadangi statybos projektų ir valdymo dalyvių bendravimas ir bendradarbiavimas, keičiantis informacija turi lemiamą reikšmę efektyviam statinių kūrimui ir eksploatavimui.

ES BIM vadovą lietuvių kalba galite atsisiųsti per šią nuorodą 

Taigi, turime milžiniško potencialo ES BIM vadovą ir ar tuo potencialu pasinaudosime? Esminis dalykas – iš jo neturėsime jokios naudos, jei toliau viešasis sektorius nuosekliai neinicijuos projektų BIM aplinkoje. Tik tokie projektai leidžia sudaryti prielaidas visuomenei turėti apčiuopiamos naudos, kadangi jais kuriama bendra duomenų aplinka CDE, leidžianti efektyviai naudoti tiek atskirus objektus, tiek visą užstatytą aplinką.

Lietuvos statybos sektorius laukia, kad viešosios politikos formuotojai infrastruktūros ar statybos srityse, nacionalinio arba vietos lygmens viešojo sektoriaus užsakovai perkantys paslaugas arba atsakingi už nuolatinį pastatyto turto arba užstatytos aplinkos valdymą ir eklsploatavimą imtųsi lyderystės. 

Galbūt ne visiems iš pradžių tai bus lengva, nes BIM suvokimas, kaip matome, yra kol kas gan nevienodas. Tad, kaip rašė Martynas Mažvydas, “Imkiat mani ir skaitykiat, Ir tatai skaitydami permanykiat”.

Taip pat skaitykite:
 
Straipsnis parengtas pagal pranešimą,
skaitytą Vilniuje,
konferencijoje „BIM and Beyond – Baltic Tour“ 2018 m. rugsėjo 21 d.
Šaltinis ir nuotraukos – Bim-and-beyond.eu/lt/
Statybunaujienos.lt




Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2021-12-03 07:31
Specialiųjų operacijų pajėgų Vytauto Didžiojo jėgerių batalionui minint 30-ąsias įkūrimo metines, atnaujinta bataliono infrastruktūra ir restauruotos į Kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktas kareivinių pastatas.
nuotrauka
2021-12-03 07:18
Netyčia sušlapus drabužius, neilgai trukus pradėsite šalti, kadangi jūsų organizmas tam tikrą šilumos kiekį išskirs kuo greičiau drabužiams išdžiovinti. O kai drabužiai bus sausi, sušilsite ir patys. Panaši analogija tinka ir norint įvertinti drėgmės įtaką medžiagos šiluminėms savybėms – kuo medžiag...
nuotrauka
2021-12-02 15:57
Ketvirtadienį, gruodžio 2 d., beveik 350 Kauno apskrities policijos pareigūnų ir darbuotojų iš 10 skirtingų struktūrinių padalinių įsikūrė naujai įrengtose patalpose Radvilėnų plente.
nuotrauka
2021-12-02 11:46
Gruodžio 3 d. Vilniaus Santaros slėnyje šalia jau veikiančių Vilniaus universiteto (VU) ligoninės Santaros klinikų simboline kapsulės įkasimo ceremonija oficialiai pradedamos modernaus VU Medicinos fakulteto Mokslo centro statybos.
nuotrauka
2021-12-02 10:39
Vilniuje, Viršuliškių rajone, iškils naujas draugiškas aplinkai 18 aukštų „Sky Office“ verslo centras. Jo vystytoja, darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“, į projektą investuos 21 mln. eurų. Bendrovės plėtojamoje Spaudos g. esančioje teritorijoje naująjį verslo centrą planuojama p...
nuotrauka
2021-12-01 09:53
Kritiškai svarbią antžeminę infrastruktūrą šiemet už 9,7 mln. eurų iš esmės atnaujinęs Šiaulių oro uostas ją naudoti pradeda gavęs Transporto kompetencijų agentūros leidimą. Tai reiškia, kad ilgiausią Baltijos šalyse kilimo ir tūpimo taką turintis oro uostas ypač didelių transatlantinių orlaivių pil...
nuotrauka
2021-11-30 11:50
Kultūros infrastruktūros centras (KIC) pranešė apie sutvarkytą paveldo objektą – šįkart tai Šilutėje esantys Našlaičių globos namais. Istorinis pastatas savo išvaizda atkreipia ne tik miesto gyventojų, bet ir atvykstančių miesto svečių dėmesį.
nuotrauka
2021-11-30 11:18
Anykščių centre elektroninio aukciono būdu parduodamas buvusios bibliotekos pastatas su galimybe rekonstruoti objektą į daugiabutį. NT objekto pradinė kaina aukcione – 315 tūkst. Eur (neįskaitant PVM). Aukcioną organizuoja bendrovė „Newsec".
nuotrauka
2021-11-29 10:43
Lietuvos nacionalinis muziejus 2023 m. pabaigoje ketina pradėti vieno iš pagrindinių padalinių – Naujojo arsenalo, esančio šalia Mindaugo paminklo Vilniuje – rekonstravimo darbus. Kad šiems darbams būtų tinkamai pasiruošta, muziejuje šiuo metu atliekami taikomieji – architektūros, istorijos, polichr...
nuotrauka
2021-11-26 10:19
Liubavo dvaro sodybos muziejus (Vilniaus r.) netrukus pasipildys dar vienu restauruotu pastatu – Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigiama tvarkyti buvusi dvaro arklidė, ji bus pritaikyta kultūros ir viešosioms reikmėms.
nuotrauka
2021-11-24 10:30
UAB „Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ (Baltic FEZ) pradeda įgyvendinti naują infrastruktūros plėtros etapą. Baigti ir Marijampolės savivaldybei įgyvendinti perduoti bendrovės užsakymu atlikti žiedinės sankryžos, naujo kelio, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros projektai. J...
nuotrauka
2021-11-24 09:40
„Luminor“ bankas investicijų valdymo įmonės „Union Asset Management“ nekilnojamojo turto investiciniam fondui „Union RE Core Fund I“ suteikė 12,8 mln. eurų finansavimą, skirtą 17,7 tūkst. kv. metrų ploto industriniam pastatų kompleksui Kauno mieste įsigyti.
nuotrauka
2021-11-23 14:55
Artėjant žiemai, Neries dešinės krantinės ruožas ruošiamas naujiems rangovams, kurie pavasarį užbaigs tvarkyti teritoriją ties Olimpiečių gatve. Šią savaitę darbus atlikusi įmonė „Skominta“ išveš dalį nepasodintų želdynų ir statybines medžiagas, krantinėje likusias nutrūkus rangos sutarčiai.
nuotrauka
2021-11-22 10:25
Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ investuotojams „East Capital Real Estate AS“ pardavė sostinės Žalgirio gatvėje pastatytą modernų verslo centrą „Naujasis Skansenas Ž“. Šiuolaikiško 5 aukštų, 7550 kv. m ploto verslo centro statybos darbai bus užbaigti iki šių metų pabaigos.
nuotrauka
2021-11-22 07:14
Latvijos įmonė „PreferRent“ sukūrė statybinės technikos nuomos platformą, kuri suveda statybinės technikos, statybinės įrangos nuomos bendroves ir įmones, kurioms šios technikos reikia darbui.
nuotrauka
2021-11-19 11:46
Susisiekimo infrastruktūros įmonių grupės „Panevėžio keliai“ antrinės įmonės UAB „Aukštaitijos traktas“ ir UAB „Ukmergės keliai“, vykdydamos visos grupės pertvarką ir efektyvindamos veiklą, mažina darbuotojų skaičių. UAB „Aukštaitijos traktas“ atsisveikins su 20 darbuotojų, „Ukmergės keliai“ – su 15...
nuotrauka
2021-11-19 10:11
Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ su investuotoju „Hili Properties plc“ sudarė sutartį dėl Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pagal „Build-to-suit“ modelį pastatytos Vokietijos polimerų kompanijos „Rehau“ gamyklos įsigijimo.
nuotrauka
2021-11-19 07:16
Didžiausios Estijos statybų bendrovės investavo į šioje šalyje lyderio pozicijas užimančią ir Lietuvoje vis aktyviau naudojamą statybos projektų biudžetų kontrolės ir valdymo programinės įrangos platformą „Bauwise“. Su šia platforma sėkmingai dirba generaliniai rangovai, nekilnojamojo turto vystytoj...
nuotrauka
2021-11-18 16:59
Projektavimo, konsultavimo ir statybų procesų valdymo bendrovė „Baltic Engineers“, išplėtusi paslaugų spektrą, keičia pavadinimą į „Be Live“. Naujasis prekės ženklas atspindi faktą, jog įmonė visas paslaugas grindžia tvariomis vertybėmis ir nuolat tobulėjančiomis technologijomis.
nuotrauka
2021-11-18 10:39
Vokietija ir Lietuva nutarė vystyti bendrą projektą – Rukloje bus kuriama nauja infrastruktūra, statomos kareivinės, tiesiami keliai ir kita. Išvystyta infrastruktūra bus skirta brigados „Geležinis Vilkas“ Artilerijos ir Logistikos batalionams bei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas