Viešoji įstaiga „Skaitmeninė statyba“, mokslo institucijos ir valdžios struktūros nuo 2014 m. yra nemažai padariusios, kad statinio informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modelling, BIM) būtų plėtojamas ir diegiamas Lietuvoje, o dabar esame tokiame brandos etape, kai šį darbą visi turime tęsti su nauja energija, įtraukdami vis daugiau veikiančių subjektų.

2017 m. vasarą speciali Europos Komisijos sudaryta darbo grupė paskelbė „Europos viešajam sektoriui skirtą statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo vadovą“. Tai labai svarbus ir daug naudos galintis atnešti dokumentas, jei juo bus sklandžiai vadovaujamasi. 

Šį vadovą netrukus papildys naujas ISO standartas, apibrėžiantis informacijos valdymą taikant statinio informacinį modeliavimą.

Tai bus pirmasis BIM standartas, pasiekęs ISO lygį. BIM vadovas ir ISO standartas dar labiau išgrynins BIM vaidmenį, galimybes ir potencialą šiandieninės Lietuvos ekonomikoje.

Statyba 4.0

Kalbant apie statybų sektorių, Lietuvoje verta vėl ir vėl priminti, kad gyvename ir dirbame aplinkoje, kuri vadinama ketvirtąja pramonės revoliucija „Pramonė 4.0“ (angl. Industry 4.0), o jos skiriamasis bruožas yra itin efektyvus ir daugiaplanis informacijos funkcionavimas ir panaudojimas automatizuotoje ūkinėje veikloje. 

Ar statybų sektorius – technologiškai atsilikęs, tačiau besistengiantis gelbėtis su BIM metodais ir filosofija – irgi yra „Pramonė 4.0” greitkelyje?

Ne visai taip. „Statyba 4.0” (angl. Construction 4.0) su savo skaitmeninimo pastangomis kažkuriuo momentu išsiskyrė iš bendro „Pramonė 4.0” konteksto.

Prie to prisidėjo Europos statybos pramonės federacija (European Construction Industry Federation, FIEC), kurios narė yra ir Lietuva, atstovaujama Lietuvos statybininkų asociacijos. 

Įvertinusi statybos sektoriaus ypatumus, FIEC tiesiai pareiškė, kad „Statyba 4.0” yra statybų sektoriaus „Pramonė 4.0”, o naujosios pramoninės revoliucijos statybų pramonėje esmė yra viso sektoriaus skaitmeninimas. Pagrindinis, tačiau ne vienintelis metodas tai įgyvendinti yra BIM.

Apskritai, FIEC 2016 m. pasiekė aiškų persilaužimą savo požiūryje į BIM, kad ši metodologija nėra koks nors išorinis statybos proceso priedėlis, o yra esminė paties proceso dalis. FIEC tais metais paskelbė dokumentą skambiu pavadinimu “Making BIM a Global Success” (liet. prisidėkime prie pasaulinės BIM sėkmės). 

Tačiau BIM „Statyba 4.0” kontekste nėra vien „senasis” BIM arba vien tik statinio informacinis modeliavimas, tai yra naujausios BIM prasminės versijos, įskaitant “Building Information Management” – statinio informacijos valdymą.

Ar galime sakyti, kad BIM yra tai, kas pramonėje yra produkto gyvavimo ciklo valdymas (angl. Product Life-cycle Management, PLM)? Ir taip, ir ne. Viena vertus, matome daug panašumų – šių dviejų reiškinių technologiniai komponentai, logika, ideologija, filosofija yra labai panaši, tačiau yra ir esminių skirtumų. Esminis dalykas tas, kad „Pramonė 4.0” veikiančios gamybos technologijos sistemos yra žymiai daugiau automatizuotos ir labiau pritaikytos globaliam skaitmenizavimui. 

Gamybos pramonėje paplitęs skaitmenizavimo procesas žinomas kaip “M2M Communication” (angl. Machine to Machine Communication) arba automatizuotų prietaisų komunikacija. Tai yra esminis momentas – pramonėje sąveika tarp projektavimo, gamybos ir produkto valdymo yra didele dalimi kompiuterizuotas ir vis daugiau robotizuojamas. Tuo tarpu statyba šia prasme atsilieka, pažanga čia labai lėta. Statyba yra labai specifinė pramonės šaka, visų pirma todėl, kad joje dirba labai daug individų, joje veikia ir bendrauja ne mašinos, o žmonės arba žmonių valdomos mašinos. Dabar tie žmonės turi skaitmenines technologijas ir automatizuotus sprendimus, tačiau vis vien žmogus statybos procese išlieka pagrindinis “informacijos laidininkas”.

Taigi, turime “H2H Communication” (angl. Human to Human Communication) arba žmonių komunikaciją, o tai reiškia, kad net ir visiškai objektyvius duomenis subjektai gali būti suvokti ir interpretuoti nevienodai ir net priešingai.

Svarbu pabrėžti dar vieną dalyką. Nustatyta, kad statyba iš visų pramonės šakų yra mažiausiai skaitmenizuota, o tas atsilikimas yra labai didelis (Reinventing Construction: A Route to Higher Productivity, McKinsey, February 2017; BCG, Digital in Enginering and Construction: The Transformative Power of Building Modeling, 2017; žr. iliustraciją). Todėl ne veltui “Statyba 4.0” yra išsiskyrusi iš “Pramonė 4.0”, tai reikia turėti galvoje ir įvertinti.

BIM – BAM – BOOM

Amerikiečių architektas Patrick MacLeamy, ilgametis kompanijos HOK vadovas ir tarptautinio aljanso „buildingSMART International“ įkūrėjas, pasaulyje pripažįstamas kaip vienas įtakingiausių BIM guru. Be kita ko, jis yra sukūręs ir įprasminęs akronimų BIM – BAM – BOOM seką. Skamba lyg pokštas, tačiau tai yra rimti dalykai. Ta proga galima prisiminti, kad BIM oponentai Lietuvoje dar visai neseniai užkulisiuose irgi mėtydavo BIM-BAM-BIM-BAM stiliaus juokelius (atrodo, kad minties pažanga ir realybės pokyčiai pagaliau tuos oponentus nutildė).

Taigi, P. MacLeamy sako, kad statinio gyvavimo cikle – o apie BIM dabar jau kalbame kaip apie visą statinio gyvavimo ciklą – galime išskirti tris esminius momentus. BIM – Building Information Modelling – yra tik vienas ir visų pirmasis iš jų. Antrame etape, kai pereiname prie statybos ir jai reikalingų elementų gamybos, jau kalbame apie BAM – Building Assembly Modelling, tai yra statybos elementų surinkimo modeliavimas. P. MacLeamy laikosi nuomonės – ir sunku su tuo nesutikti, kad šiandieninė statyba vis labiau yra ne statyba senuoju suvokimu, o unifikuotų ar specialiai pagamintų elementų surinkimas statybvietėje.

Statinį pastačius, prasideda jo eksploatavimas, o tai jau yra BOOM – Building Operation and Optimisation Modelling, kitaip tariant, statinio funkcionavimas procesų palaikymas ir jų optimizavimas.

Kokią finansinę išraišką turi šie trys etapai?

P. MacLeamy remiasi daugelio projektų patirtimi ir apibendrina, kad vieną dolerį išleidus projektavimo etape naudojant BIM, tenka išleisti 20 dolerių gaminant elementus ir statant statinį, ir nuo 60 iki 80 dolerių statinį eksploatuojant ir jį valdant. 

Visuotinai žinoma ir pripažįstama remiantis BIM plačiai naudojančių šalių patirtimi, kad efektyviai naudojant statinio informacinį modeliavimą projektavimo ir statybos etapuose galima sutaupyti iki 30 proc. lėšų palyginti su veiklos, kai BIM nenaudojamas, sąnaudomis.

O kaip dėl BIM teikiamos naudos per visą statinio gyvavimo ciklą, kurio trukmė paprastai laikoma 50 metų? P. MacLeamy teigia, kad sėkmingai dirbant BOOM etape ir nuolat optimizuojant eksploatavimo sąnaudas, sutaupytos lėšos gali padengti pradines projektavimo ir statybos sąnaudas, o visos investicijos į statinį gali atsipirkti per palyginti trumpą laiką.

Kas šiandien gauna pagrindinę naudą iš BIM? Pirmiausia, tai projektuotojai, tada eina statybininkai, o turto valdytojai smarkiai atsilieka. Tačiau būtent jie potencialiai gali gauti didžiausią naudą. Tai yra BOOM sritis.

BIM-BAM-BOOM grandinės poreikiai turi būti suformuluoti iš vidaus. Šiandien tas poreikis aiškiai suformuluotas tik vienoje statybos srityje – projektavime. BIM čia įsitvirtinęs, ir projektuotojai žino, kodėl ir kam jį naudoja. Visi kiti dar turi tai padaryti. 

Taigi, imantis BAM ar BOOM, visų pirma, būtina suformuluoti tikslą arba tikslus – ko iš tiesų siekiama skaitmenizuojant šią sritį? Antra, kaip to bus siekiama? Tam reikia įvertinti galimybes, numatyti įgyvendinimo būdus ir priemones. Trečia, kas tai įgyvendins? Tam reikia parinkti žmones su tinkamomis kompetencijomis, suburti jų komandą, paskirstyti vaidmenis ir numatyti atsakomybes.

Kai visi išgrynins savo poreikius ir su jais įsijungs į vientisą grandinę, tik tada mes turėsime reikšmingą BIM augimą Lietuvoje. Taip BIM taps darni sistema.

Apie tai kalba vienas svarbiausių dokumentų BIM srityje britų standartas PAS 1192-2:2013, apibrėžiantis informacijos pateikimo ciklą statybos projekte, atitinkantį antrąjį BIM brandos lygį (BIM Level 2). Šis nacionalinis BIM standartas pastaruoju metu transformuojasi į daug svarbesnį tarptautinį standartą, kuris turi būti paskelbtas 2018 m. lapkritį. Tai bus standartas ISO 19650-1:2018 „Informacijos apie statybos darbus struktūra. Informacijos valdymas taikant statinio informacinį modeliavimą. 1 dalis. Sąvokos ir principai”.

BIM diegimo vadovas viešajam sektoriui

Statybų sektoriui gavus ISO 19650-1:2018, dėl BIM liks vis mažiau neaiškumų. Tačiau matome, kad ne tik nemažai klausimų, bet ir abejonių lieka pagrindiniam statybininkų parneriui viešajam sektoriui. Jam į pagalbą atėjo Europos Komisija, inicijavusi “Europos viešajam sektoriui skirtą statinio informacinio modeliavimo (BIM) diegimo vadovo” sukūrimą. ES BIM darbo grupėje bendradarbiavo 21 šalies viešojo sektoriaus atstovai, Lietuvai atstovavo Aplinkos ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, AB “Lietuvos geležinkeliai” ir valstybės įmonė “Turto bankas”.

ES BIM vadovas yra skirtas tiems, kas, P. MacLeamy terminais kalbant, yra iš BOOM srities. Dokumentas skirtas būtent tiems viešojo sektoriaus vadovams ir specialistams, kurie inicijuoja viešojo sektoriaus objektų sukūrimą, jais rūpinasi ir juos valdo. 

Konferencija BIM and Beyond Baltic Tour – Baltijos turas. Iš kairės - LSA prezidentas Dalius Gedvilas, doc. dr. Vladimiras Popovas, VGTU Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centro vadovas, “Bentley Systems” duomenų valdymo platformos “ProjectWise” tobulinimo vadovas Rimantas Varanavičius

Viešasis sektorius yra pagrindinė BIM varomoji jėga, jame dirbantys specialistai yra viešosios politikos formuotojai. Tai nacionalinio ir savivaldos lygio veikėjai, įvairūs užsakovai, pirkimų organizatoriai ir tie, kas atsakingi už nuolatinį statinių, infrastruktūros, visos užstatytos aplinkos eksploatavimą ir valdymą.

Kodėl jiems deleguojama šita lyderystė? Todėl, kad viešasis sektorius yra didžiausias pavienis statybos pramonės užsakovas, labiausiai suinteresuotas, kad būtų efektyvu, kad būtų skaidru, kad būtų nediskriminuojama, kad būtų be prieštaravimų. Kitaip tariant, viešasis sektorius gali formuoti BIM nacionalinę politiką, nukreipdamos visus šiuos reikalavimus žemutinėms grandims, kad jos visos veiktų pagal bendrai suformuotus principus.

ES BIM vadovas turi tris dalis, įskaitant įvadą ir bendrąsias gaires. Anot vadovo, BIM yra statybos sektoriaus ir užstatytos aplinkos skaitmeninės pertvarkos centre. Valdžios institucijos ir viešųjų pirkimų vykdytojai visoje Europoje ir visame pasaulyje pripažįsta BIM, kaip strateginės priemonės, vertę siekiant išlaidų mažinimo, kokybės ir politikos tikslų. Daugelis jų imasi aktyviais veiksmais skatinti naudoti BIM savo statybos sektoriuose ir kuriant bei eksploatuojant viešąjį turtą, kad būtų užtikrinta, jog bus gauta ši nauda ekonomikai, aplinkai ir visuomenei. 

Vadovas parengtas siekiant padėti spręsti vis sunkesnius uždavinius, tenkančius valdžios institucijoms ir viešojo sektoriaus užsakovams, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, kartu ekonomiškai naudingai išleidžiant viešąsias lėšas, plačiau diegiant BIM.

Žodžiu, ES BIM vadovas, jo autoriams įvertinus ligšiolinę BIM naudojimo praktiką, pažėrė tokių pagyrų skaitmeninimo pastangoms, kad daug BIM entuziastų apie tai galėjo tik pasvajoti.

Trečiajame ES BIM vadovo skirsnyje pateikiamos veiksmų rekomendacijos, pradedant bendresnėmis (kad viešasis sektorius tiesiog privalo būti BIM diegimo lyderis) ir baigiant projektų įgyvendinimo lygmens rekomendacijomis, įskaitant techninius kriterijus. 

Jie numato, kad duomenimis keičiamasi atviraisiais failų formatais, įprastai tai yra IFC (“Industry Foundation Classes”) formatas. nepriklausomai nuo to, kokia programinė įranga buvo pasirinkta skaitmeniniam modeliui kurti. Be to, ES BIM vadovas rekomenduoja visiems proceso dalyviams dirbti bendroje duomenų aplinkoje (angl. Common Data Environment, CDE), kadangi statybos projektų ir valdymo dalyvių bendravimas ir bendradarbiavimas, keičiantis informacija turi lemiamą reikšmę efektyviam statinių kūrimui ir eksploatavimui.

ES BIM vadovą lietuvių kalba galite atsisiųsti per šią nuorodą 

Taigi, turime milžiniško potencialo ES BIM vadovą ir ar tuo potencialu pasinaudosime? Esminis dalykas – iš jo neturėsime jokios naudos, jei toliau viešasis sektorius nuosekliai neinicijuos projektų BIM aplinkoje. Tik tokie projektai leidžia sudaryti prielaidas visuomenei turėti apčiuopiamos naudos, kadangi jais kuriama bendra duomenų aplinka CDE, leidžianti efektyviai naudoti tiek atskirus objektus, tiek visą užstatytą aplinką.

Lietuvos statybos sektorius laukia, kad viešosios politikos formuotojai infrastruktūros ar statybos srityse, nacionalinio arba vietos lygmens viešojo sektoriaus užsakovai perkantys paslaugas arba atsakingi už nuolatinį pastatyto turto arba užstatytos aplinkos valdymą ir eklsploatavimą imtųsi lyderystės. 

Galbūt ne visiems iš pradžių tai bus lengva, nes BIM suvokimas, kaip matome, yra kol kas gan nevienodas. Tad, kaip rašė Martynas Mažvydas, “Imkiat mani ir skaitykiat, Ir tatai skaitydami permanykiat”.