2024 gruodžio 5 d. ketvirtadienis, 11:38
Reklama  |  facebook

Egidijus Šydeikis: siekti, svajoti – gyvenimo variklis

Povilas SABALIAUSKAS      2016-02-05 06:30
Į susitikimą su inžinerinių sprendimų tiekėjos „Caverion Lietuva“ vadovu Egidijumi Šydeikiu skubėjau per purvinas Vilniaus gatvių pusnis. Žiemą gyvenimas mieste tarytum kažkaip apsnūsta. Judame šaligatviais susigūžę, svajodami apie šiltas patalpas ir minkštas sofas. Tą dieną dar svajojau ir apie kokį nors šiltą gėrimą. Galiausiai maišydamas pašnekovo pasiūlytą kavą, net nepajutau, kaip mūsų kalba pasisuko apie žmogaus ir pastato santykį.
nuotrauka
Į įmonės etikos kodeksą neįrašyta tik viena ponui Egidijui Šydeikiui gyvybiškai svarbi vertybė – ambicingumas. Bendrovės CAVERION LIETUVA nuotr.


Minimos įmonės
Caverion Lietuva, UAB
Gyvenimo pašaukimą atrado netyčia

Patinka mums tai ar nelabai, bet žmogus didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia patalpose. Čia miegame, čia dirbame, čia ilsimės po darbų. Ypač šaltuoju metų laiku lauke praleidžiame geriausiu atveju kelias valandas. Dažniausiai – mažiau. E. Šydeikiui, žinoma, dėl to tik įdomiau. Kuo daugiau laiko mes praleidžiame pastatuose, tuo daugiau ir įdomesnio darbo turi jų inžinieriai.

„Žmonės jau supranta, koks svarbus pastatų mikroklimatas. Šiandien investicijos į pastato inžinerinę dalį sudaro pusę visų investicijų. Manau, kad šis procesas toliau tik didės. Pastatai šiandien juk turi būti energiškai efektyvūs, sveiki, pritaikyti visuomenės reikmėms. Netoli tie laikai, kai inžinerinė dalis sudarys apie 70 proc. ar net didesnę visų investicijų dalį“, – įsitikinęs jis.

Klausydamas E. Šydeikio minčių apie inžineriją, matai, jog tai žmogus, tiesiog kvėpuojantis savo profesija. Net nepagalvotum, kad į šią sritį jis pateko pusiau netyčia.  

 „Baigus mokslus Panevėžyje, buvo toks didelis noras kuo greičiau pabėgti iš to gimtojo vaikystės miesto. Pradėti savarankišką gyvenimą. Į Vilnių atvažiavau be kažkokių aiškesnių planų ar net svajonių, kur norėčiau toliau mokytis, ką daryti. Pasirinkau inžinerinę kryptį. Įstojau į dabartinį VGTU, aplinkos inžineriją. Tai labai stipriai susiję su statybos pramone – pastatais ir jų aplinka“, – pasakoja pašnekovas.

Kitaip tariant, pašaukimo, bent jau tada, jis nejautė. Kaip juokauja ponas Egidijus, inžinerijos pasirinkimui įtakos turėjo nebent tai, kad Lietuva yra statybininkų kraštas. Jis irgi šiek tiek jautėsi statybininku. Tačiau tik šiek tiek. Tai, kad gyvenimas jį atvedė kaip tik ten, kur ir reikėjo, jis suprato tik po poros metų.

„Komfortabiliai šioje srityje pirmą kartą pasijutau po pirmų dviejų kursų baigimo. Jie šiaip yra labai panašūs bene visose aukštosiose mokyklose. Ypač inžinerinės pakraipos. Kai prasidėjo tikrai specialybės dalykai, aš susipratau, kaip man tai yra įdomu. Pamačiau, kokie nearti čia plotai. Juk tais laikais Lietuvoje beveik nebuvo pažangių šildymo, vėdinimo, automatikos sistemų. Viskas buvo labai paprasta. Man pasidarė įdomu, kaip tai būtų galima pakeisti“, – prisimena „Caverion Lietuva“ vadovas.

Jis pasakoja, kad anuomet, jo studijų metais, inovatyvios inžinerijos Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse praktiškai net ir nebuvo. Tai visada buvo ir tebėra labai įdomi sritis, bet anuomet joje tiesiog trūko naujumo. Ponas Egidijus duoda labai paprastą pavyzdį: tais laikais tik apie 15–20 proc. viso pastato vertės būdavo skiriama inžinerinei daliai. Nieko keisto, kad jaunam, entuziastingam specialistui labai greitai atsirado ką veikti.

Norėjosi ir tebesinori daug ką įrodyti

E. Šydeikis prisimena, kad dešimtajame dešimtmetyje jam pradėjus savo karjerą, pastatų inžinerija Lietuvoje dar nebuvo toli pajudėjusi nuo sovietmečio. Dėmesio šiai sričiai skirta nedaug, požiūris irgi buvo šiek tiek senamadiškas.

Jaunam specialistui tokia padėtis buvo tarsi paskata parodyti, kad galima dirbti ir kitaip. Tiesą sakant, tas noras į priekį jį varo ir šiandien.

„Tiesiog visada stengiuosi žiūrėti į priekį, pamatyti, ką galima padaryti geriau. Tas užsispyrimas pasireiškia tuo, kad mes sugebame surasti tuos
 klientus, kurie galvoja panašiai kaip ir mes. Mūsų klientai irgi nori naujovių, siekia neatsilikti nuo išsivysčiusių šalių. Galiu pasakyti, kad dirbome beveik su visais inovatyviausiais užsakovais. Prisidėjome tiek prie dangoraižių, tiek prie pramonės statinių, tiek prie viešosios paskirties statinių“, – kalbėjo jis.

Inžinerijos sritis tapo pašnekovo gyvenimu, todėl į jį jis stengiasi įsileisti tik atitinkamus žmones.

Savo kolektyvą jis nesivaržydamas vadina žvaigždžių komanda. Žvaigždžių visomis prasmėmis. Tiek inžinerinių žinių, tiek inovatyvumo, tiek požiūrio į gyvenimą, tiek lankstumo ir įsiklausymo. Į priekį skatina eiti ir klientai. Tai juk pačios žinomiausios, patikimiausios įmonės. Jos itin daug reikalauja. O tai yra labai gerai.

„Ilgainiui pamačiau ir tai, kad ne ką mažiau už pastato projektavimą ir įrengimą yra įdomus ir jo gyvenimas. Pastatas juk gyvena šimtmetį. Jį pastačius, būtina priežiūra. Kaip kad būtina nuolatos prižiūrėti savo sveikatą ar automobilį, taip reikia prižiūrėti ir pastatą. Tai sritis, kurioje mes labai intensyviai dirbame. Sakyčiau, kad ji gal net turi daugiau perspektyvų nei pats projektų įgyvendinimas“, – teigė „Caverion Lietuva“ vadovas.

Tenka pakovoti su lietuvių konservatyvumu

E. Šydeikis sako, kad vis didesnis dėmesys pastatų inžinerijai turi dvi puses. Viena vertus, galimybių kaip niekada daug. Tačiau taip pat ir kartelė šiandien keliama itin aukštai. Augant mūsų poreikiams, didėja ir reikalavimai. Lygiai taip pat kaip keičiasi mūsų reikalavimai, taikomi telefonams ir automobiliams, taip pat ir pastatams. Pavyzdžiui, vis aktualesnis tampa energijos efektyvumas. Esminiu aspektu tampa pastato valdymo sistema. Pastatas turi reaguoti į apšvietimo, šildymo, vėsinimo poreikius. Inžinerinės sistemos privalo prisitaikyti būti kiek įmanoma lankstesnės. Prie viso to inžinieriai privalo prisitaikyti. Tai sunkus, bet sykiu ir labai įdomus, darbas.

„Pernai metų pabaigoje pradėjom kaupti savo prižiūrimų pastatų duomenis. Pradedam juos analizuoti ir daryti išvadas, ką galima daryti, kad vienas ar kitas pastatas veiktų kiek įmanoma efektyviai. Toks stebėjimas bus labai svarbus įrankis. Panašių inovacijų yra begalės“, – kalbėjo pašnekovas.

Visgi inovacijas ne visi priima išskėstomis rankomis. Didelė pono Egidijaus darbo dalis yra įkalbinėjimas. Taip buvo karjeros pradžioje, taip yra ir šiandien.

„Mūsų mentalitetas yra toks, kad paprastai įprantame kažką daryti, ir darome taip toliau. Net nesvarbu, kad galima ir kitaip. Žinoma, tai tik dalis žmonių. Yra ir tikrai nemaža dalis klientų, kurie kaip tik atvirkščiai – nori kuo pažangesnių sprendimų. Jie mums labai padeda tobulėti“, – teigia jis.

Tais atvejais, kai klientas perdėtai konservatyvus, gali tik bandyti jį pamokyti, paaiškinti. Gal taip pavyks padėti jam suprasti, apie ką kalbama, kokią naudą suteiktų inovatyvūs sprendimai. Deja, ne visada pavyksta sėkmingai tai padaryti ir susitarti. Tokia jau realybė.

„Bet kuriuo atveju, visada stengiamės su savo klientais būti partneriais. Kai yra partnerystė, laimi abi pusės. Jeigu santykis bus tarp užsakovo ir rangovo, jeigu tiesiog galvosi, kad štai aš esu užsakovas, o tu man kažką padaryti privalantis rangovas, bus sunku. Žinoma, galima dirbti ir taip. Daug kas ir dirba. Tačiau tokiais atvejais pasitenkinimas bus mažesnis“, – įsitikinęs E. Šydeikis.

Komandoje E. Šydeikiui itin svarbi vienybė. Bendrovės nuotr.

Smagiausia kurti nuo nulio

Partnerystė „Caverion Lietuva“ vadovui yra labai svarbi, ji užsimezga, kai nuoširdžiai nori padėti klientui pasiekti jo užsibrėžtus tikslus, o ne tiesiog gauti darbą, jį kažkaip atlikti, o tada kuo greičiau pabėgti. Ponas Egidijus visada stengiasi sukurti ilgalaikius santykius.

Būdamas tikras partneris, gali patirti ir gerokai didesnį darbo malonumą. Augti kartu su klientu – tai didžiulis džiaugsmas.

„Visi mes, reikia manyti, tobulėjame ir augame. Visapusiškai. Manau, kad pažanga yra ir mes einame į priekį. Žinoma, tikrai esama labai įvairių užsakovų. Esama tokių, kuriems svarbus tik investicijos dydis, o kaip bus po to – jau visiškai nebesvarbu. Tokių vis dar yra. Tačiau šis skaičius tikrai ženkliai sumažėjo“, – įsitikinęs E. Šydeikis.

Kai esi partneris, atsiranda galimybė ir pritraukti ypatingą klientą. Tokį, kuris, kaip ir tu, nori sukurti kažką naujo, nematyto. Be jokios abejonės, tada visiems yra žymiai įdomiau. Tada visiems kartelė pakeliama labai aukštai, o būtent tada ir gali atsiskleisti didžiausia stiprybė – sugebėjimas įvykdyti ir prižiūrėti pačios aukščiausios kvalifikacijos reikalaujančius projektus.

„Tokiais atvejais klientai ir pareikalauja pačių sudėtingiausių mūsų sprendimų ir visiškos atsakomybės už juos. Dėl tokių galimybių mes ir dirbame. Pasakyčiau, kad mes visi esam netgi šiek tiek ir menininkai. Žymiai maloniau yra kurti, o ne tiesiog įgyvendinti. Juk sprendimų ieškojimas tikrai yra kūryba. Patys smagiausi momentai, kai su užsakovu sėdi prie balto popieriaus lapo ir kuri idėjas. Būtent tada juk ir gimsta pastatas. Prie to popieriaus lapo suformuluojama pastato paskirtis, savybės, pritaikymas prie visuomenės poreikio ir panašiai. Tai neabejotinai yra įdomiausias etapas“, – sako ponas Egidijus.

Nacionalinė dailės galerija – tai vienas iš projektų, prie kurių dirbo ir „Caverion Lietuva“. Bendrovės nuotr.

Tarp Lietuvos ir Skandinavijos

Lietuviškasis „Caverion Lietuva“ – tai didelės tarptautinės skandinaviškos korporacijos dalis. E. Šydeikio minima partnerystė iš dalies kaip vertybė pasirinkta ir dėl tos priežasties. Skandinavijos įtaka „Caverion Lietuva“ jaučiama, tačiau ji nėra šimtaprocentinė. Visi čia dirbantys visgi yra lietuviai, o ponas Egidijus labai džiaugiasi, kad ilgainiui pavyko sukurti labai produktyvų lietuviškos ir skandinaviškos kultūros derinį.   

Tačiau į klausimą, kas būtent skandinaviška, o kas lietuviška, pašnekovas atsakinėja ilgokai pagalvojęs.  

„Jeigu pradėtume nuo lietuviškų, tai pirmiausiai reikėtų išskirti verslumą, darbštumą, inovatyvumą. Tai pagrindinis lietuviškas palikimas. Iš Skandinavijos gavome pakankamai stiprų socialinės atsakomybės jausmą. Mums tai yra labai svarbu. Gavome ir pakankamai daug vertingų techninių žinių. Išskirčiau ir tokį sveiką sugebėjimą realiai įvertinti situaciją. Tai galima pavadinti šiaurietišku šaltumu, kuris padeda geriau įvertinti rizikas. Jų pilna visur. Nerizikuodamas ir šampano negersi, bet rizikas reikia mokėti suvaldyti“, – teigia E. Šydeikis.

Pasigenda noro keistis

Šiomis dienomis didėja tiek inžinerinių technologijų poreikis, tiek ir galimybės. Mes matome, kad kuo toliau, tuo tų technologijų tik daugėja. Investicijų į jas kiekis irgi augs. O tokios kompanijos, kaip „Caverion Lietuva“, turės dirbti visuose pastato gyvavimo cikluose. Pats pastatų pritaikomumas turės didėti. Galų gale šiandien dar labai daug pastatų Lietuvoje tiesiog švaisto energiją. Būtent viso šito, anot E. Šydeikio, šiandien Lietuvoje labiausiai ir trūksta. Tačiau tai jau ateina. Natūralu, mes vis dar esame pakankamai jauni ir tų investicijų dar nėra tiek, kiek jų reikėtų. Tačiau su laiku tai pasikeis. 
 „Negalime pamiršti ir didžiosios tendencijos, visa ko variklio – augančių miestų. Juk visi matome, kas vyksta su Vilniumi. Kokiuose kamščiuose mes dūstame. Procesas tęsis. Vilnius, Kaunas ir Klaipėda augs, o kiti miestai pamažu mažės. Tai nėra savaime blogai. Jauni žmonės tiesiog nori gyventi mieste. Blogai tai, kad miestams trūksta planavimo. Kad tai pamatytum, net nereikia specialių žinių. Užtenka paprasto miestiečio žvilgsnio. Eismo problemos tik vienas pavyzdys. Visus tokius klausimus mes galime ir privalome spręsti. Sprendimų yra, trūksta noro. Turėsime jo surasti. Miestai negali nereaguoti į permainas. Kažkodėl matome, kaip miestas keičiasi, bet visai nenorime keistis kartu su juo“, – kalbėjo „Caverion Lietuva“ vadovas.

Kodėl svarbu aiškiai deklaruoti savo vertybes

Jeigu jau manai, kad viską žinai, tai, ko gero, laikas ir pasitraukti, įsitikinęs ponas Egidijus. Be abejo, nuolatinis mokymasis yra viena pagrindinių tiek jo paties, tiek visos „Caverion Lietuva“ vertybių. Kitaip ir būti negali.

„Mūsų įmonėje tam netgi yra ir poreikis. Tiek, kiek galime, tiek ir mokomės. Mokome ir vieni kitus, įmonėje. Mokomės ir išorėje. Užmigti mums neleidžia trys pagrindiniai dalykai: vidinė motyvacija, konkurentai ir reikliausi mūsų klientai. Kai iš tavęs daug reikalaujama, kaip tu gali nesimokyti? Juk tapsi nebeaktualus“, – įsitikinęs jis.
Vertybės, tokios kaip mokymasis, E. Šydeikio vadovaujamoje bendrovėje neegzistuoja tiesiog šiaip sau. Jos netgi sudaro vientisą etikos kodeksą, kurio laikytis įsipareigoja kiekvienas darbuotojas.

„Kodėl mums tai taip svarbu? Todėl, kad mes privalome visi vienodai suprasti, ką mes darome, ir kaip įsipareigojame. Jeigu žmonės skirtingai supras, kas galima, o kas negalima, atsiras gana nemažos problemos. Kažkam gali atrodyti, kad visai nieko blogo numesti kažkur šiukšlę. O kitam nieko blogo bet kur numesti ir visą šiukšlių maišą. Tik esant bendram supratimui įmanoma išvengti tokių dalykų“, – teigia pašnekovas.

Į etikos kodeksą neįrašyta tik viena ponui Egidijui gyvybiškai svarbi vertybė – ambicingumas. Jis sako, kad ilgainiui ambicijos keičiasi, auga. Anksčiau įmonė „Caverion Lietuva“ siekė būti didžiausia Lietuvoje. Tokia jau tapo. Dabar yra kita ambicija – tapti pačia patikimiausia. Ambicijos labai svarbu. Be jų neįmanoma eiti pirmyn. Žinoma, kažką pasiekus, tai reikia ir išlaikyti. Tai ne visada paprasta.

„Turbūt pagrindinis variklis yra mūsų įmonės kultūra. Ji ir yra tokia, skatinanti eiti pirmyn. Mes visada norime pasiekti dar daugiau. Tuo pačiu turime ir pakankamai stiprų atsakomybės jausmą. Tiek prieš save, tiek prieš kolegas, tiek prieš klientus. Manau, kad nei vienas sveikas žmogus, kažką pasiekęs, savo noru neima leistis žemyn. Tačiau tam, kad kiltum dar aukščiau, reikia atsakomybės. Siekti, svajoti yra tiesiog įdomu“, – teigia E. Šydeikis.

Tekste – bendrovės nuotr. 

Statybunaujienos.lt



Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-09-06 17:02
Profesinės šventės proga tradiciškai pagerbiami geriausieji statybos sektoriaus darbuotojai.
nuotrauka
2024-09-06 07:09
Statybos ir projektavimo įmonė ARCHIS birželį pelnė TOP Lietuvos šeimos verslo vardą. Versle, kurį 1991-aisiais pradėjo Jonas Urbonas, jau darbuojasi ir du jo sūnūs – Rokas ir Vilius Urbonai. Antrosios kartos atstovai tikisi, kad į verslą įsijungs ir trečioji karta: brolių šeimose auga 6 vaikai.
nuotrauka
2024-08-30 10:48,      papildyta 2024-08-30 13:48, Papildyta nuotraukomis
Statybininkų dienos išvakarėse Aplinkos ministerijoje buvo pristatyta šiemet išleista knyga KELIAS Į LYDERYSTĘ. ADAKRO VINCENTO ŠEŠTAKAUSKO ISTORIJA.
nuotrauka
2024-05-01 10:24
Balandžio 30 d. mirė Antanas Butkus (78 metų), inžinierius, ilgametis tuomet YIT KAUSTA (dabar – YIT LIETUVA) vadovas, buvęs Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas.
nuotrauka
2024-04-12 16:21
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nariams buvo pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską.
nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos