Remiantis naujausiais 2025 m. I pusmečio duomenimis, Vokietijoje užfiksuota 11 900 įmonių bankrotų, tai yra 9,4 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 m. Tai yra didžiausias skaičius per pastarąjį dešimtmetį. Taip pat drastiškai išaugo fizinių asmenų bankrotai, jų fiksuota 37 700 (6,6 % daugiau nei pernai).

Dar labiau kelia nerimą vadinamieji „kiti bankrotai" – daugiau nei 12 000 savarankiškai dirbančių ar anksčiau dirbusių asmenų pradėjo bankroto procedūrą. Šis skaičius viršija net ir įmonių bankrotų skaičių.

„Šie duomenys rodo, kad nors nemokumo augimo tempai lėtėja, pati krizė dar nėra įveikta“, – sako tarptautinės įmonių kreditingumą vertinančios įmonės „Creditreform Lietuva" direktorius Saulius Žilinskas. – „Priežasčių ne viena: išaugę gamybos kaštai, silpna vidaus paklausa, nuosmukis eksporte ir per didelis biurokratinis reguliavimas."

Freepik nuotr.

2025 m. pirmąjį pusmetį kreditorių nuostoliai dėl bankrotų Vokietijoje siekė 33,4 mlrd. eurų – 3,7 mlrd. daugiau nei pernai. Vidutiniškai vieno bankroto nuostolis siekė 2 807 eurus. Taip pat prarasta nemažai darbo vietų – darbdavių bankrotas tiesiogiai palietė apie 141 tūkst. darbuotojų.

Ypač pažeidžiami sektoriai ir Lietuvos eksporto kryptys

2024 m. daugiau nei 1,78 % vokiečių įmonių (arba maždaug 1 iš 56) tapo nemokiomis. Labiausiai nukentėjo mažos įmonės, kurių metinė apyvarta svyruoja nuo 2 iki 5 mln. eurų. Tarp jų daug tekstilės, baldų, medienos ar maisto produktų pirkėjų iš Lietuvos. Tarp rizikingiausių sektorių: transportas ir logistika (3,37 %), statybos (2,3 %), B2C paslaugos (1,94 %) bei didmeninė prekyba (1,90 %).

Dirbant su naujais partneriais būtinas atsargumas – jaunos įmonės Vokietijoje šiuo metu žlunga tris kartus dažniau nei įsitvirtinusios rinkoje. Regioniniai skirtumai taip pat svarbūs – pavyzdžiui, Berlyne fiksuojamas beveik 3 % nemokumo lygis, o Tiuringijoje – tik 1,2 %.

Pexels nuotr.

Lietuvos verslui būtina rizikos valdymo disciplina

2024 m. „Inovacijų agentūros" duomenimis, Vokietija buvo 3-ioji pagal dydį Lietuvos prekių eksporto rinka, todėl pokyčiai šioje rinkoje turi tiesioginį poveikį Lietuvos verslui.

„Rekomenduojame įmonėms aktyviai tikrinti savo partnerių Vokietijoje ekonominę būklę, stebėti ją pastoviai, o reikalams pakrypus į blogąją pusę, nedelsiant imtis priemonių. Tas ypač aktualu, jei pirkėjas yra mažas, jaunas arba veikia rizikinguose sektoriuose. Taip pat verta taikyti išankstinį apmokėjimą ar dalinio mokėjimo variantus", – pataria pranešime cituojamas „Creditreform Lietuva" vadovas.

Atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos ekonomikos stagnacija, augantis įmonių nemokumo lygis bei struktūriniai iššūkiai dar labiau gilėja ir šiais metais, atsargus partnerių vertinimas, rizikų draudimas ir verslo diversifikacija tampa būtini, norint apsaugoti Lietuvos įmones nuo galimų nuostolių.