„Triukšmas ir oro tarša – viena iš didžiausių miestų problemų. Ateinantiems ketveriems metams esame parengę triukšmo prevencijos priemonių planą, taip pat stebime oro taršą ir imamės priemonių jos mažinimui – atnaujiname viešojo transporto priemonių parką, skatiname darnų judumą. O Salomėjos Neries gatvėje išbandysime, kokios priemonės suteikia didžiausią efektą mažinant triukšmą ir oro taršą konkrečioje vietoje", – teigia pranešime cituojamas Andrius Grigonis, projektą „LIFE GreenMe5" kuruojantis Vilniaus miesto vicemeras.

Pirmasis iššūkis – parinkti tinkamą gatvę

Pokyčių gatvė buvo atrinkta iš daugiau nei 300 Vilniaus gatvių ar gatvių atkarpų. Renkant tinkamiausią buvo atsižvelgta į oro užterštumą, triukšmingumą, taip pat gyventojų tankį, švietimo, sveikatos įstaigų, stadionų, vaikų žaidimo aikštelių artimumą, visuomeninio transporto stoteles. Taip pat buvo įvertinta, ar joje bus galima taikyti įvairias triukšmo ir taršos mažinimo priemones.

„Atrinkti gatvę padėjo oro taršos modeliavimas ir GIS duomenų analizė. Rinkomės iš pačių problematiškiausių sostinės gatvių, prie kurių daugiausia gyventojų kenčia nuo oro užterštumo ir triukšmo", – teigia pranešime pacituotas gatvių analizę atlikęs „ID Vilnius" Linas Vaitkevičius.

Tarp potencialių gatvių buvo atrinktos M. Marcinkevičiaus g., Paribio g., Kęstučio g., Vytauto g., L. Giros g., ir Smolensko g. Įvertinus visus rodiklius, kaip bandomoji buvo pasirinkta Fabijoniškėse esanti Salomėjos Neries gatvės atkarpa tarp P. Žadeikos g. ir Gedvydžių g.

Ši gatvė eina lygiagrečiai su itin intensyvaus eismo Ukmergės gatve. Iš vienos pusės Salomėjos Neries gatvė užstatyta komercinės paskirties pastatais, iš kitos – gyvenamaisiais namais. Gatvės pradžioje įsikūrusi Fabijoniškių gimnazija, sporto aikštynas. Šios gatvės užterštumas apibūdinamas kaip vidutinis. 50 m atstumu nuo nagrinėjamos gatvės gyvena apie 550 vilniečių, pusė iš jų – vaikai ar vyresnio amžiaus žmonės, tačiau tolstant gyventojų daugiau.

Vilniaus m. savivaldybės nuotr.

Svarbi proceso dalis – sensoriai

Pokyčių gatvėje iš pradžių bus įrengiami triukšmo ir oro taršos sensoriai. Jie tiksliai išmatuos, oro kokybę ir triukšmo lygį įvairiu paros metu, skirtingomis savaitės dienomis.

Vėliau bus diegiamos įvairios triukšmo ir oro taršos mažinimo priemonės: pirmiausia suintensyvinami gatvės priežiūros darbai (dažniau valoma ir plaunama), numatomi natūralūs augalų barjerai – tankus gatvės apželdinimas, taip pat įvairūs eismo ribojimai ar kitos priemonės.

„Prie pokyčio kūrimo kviesime prisijungti ir gyventojus, toje vietoje įsikūrusias įmones. Vienas iš pagrindinių miesto triukšmo ir oro taršos šaltinių yra automobilių eismas, todėl raginsime šios vietos gyventojus ir čia atvykstančius darbuotojus, kuo mažiau naudotis nuosavu automobiliu", – kalbėjo pranešime cituojamas „LIFE GreenMe5" projekto vadovas Giedrius Kavaliauskas, Vilniaus miesto savivaldybės Projektų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas.

Po kiekvieno įgyvendinto pokyčio pasirinktoje gatvėje bus analizuojami oro ir triukšmo taršos rodikliai. Juos galės sekti ir patys gyventojai aplikacijoje Miesto plaučiai. Joje realiu laiku pateikiama 35 sensorių fiksuojama oro tarša ir žiedadulkių koncentracija Vilniaus mieste.

„LIFE GreenMe5" siekia pokyčių penkiose srityse: oro ir triukšmo taršos mažinimo, biologinės įvairovės skatinimo, vandens išteklių valdymo ir žiedinės ekonomikos skatinimo. Be Vilniaus projekte dalyvauja Ispanijos, Italijos, Švedijos miestų administracijos. Kiekviena iš jų pasirinkusi atlikti kokius nors pokyčius vienoje iš penkių minėtų veiklos sričių.