2026 m. rugsėjo 26 d. šeštadienis, 16:40:37
Reklama  |  facebook

Energetinė nepriklausomybė įtvirtinta: baigti sinchronizacijos projektai Vilniaus regione

2025-06-06 09:33
Trečiadienį, birželio 4 d., Neries transformatorių pastotėje pažymėtas trijų kertinių sinchronizacijos projektų užbaigimas: trečiojo sinchroninio kompensatoriaus įjungimas, atlikta Neries pastotės rekonstrukcija ir pastatyta nauja elektros perdavimo linija Vilnius-Neris. Sinchroniniai kompensatoriai užtikrina tinklo inerciją ir stabilumą, prisijungus prie kontinentinės Europos tinklų. Projektai sustiprina Vilniaus regiono elektros tiekimo patikimumą ir sudaro sąlygas tolesnei tinklo plėtrai, kuri reikalinga augančiam miesto ir rajono elektros poreikiui patenkinti.
nuotrauka
Energetikos ministerijos nuotr.


Minimos įmonės
Litgrid, AB
Žilinskis ir CO, UAB
EPSO-G, UAB
Paskutinio Lietuvoje įrengto sinchroninio kompensatoriaus įjungime Neries transformatorių pastotėje trečiadienį dalyvavo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič, Seimo nariai, energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės EPSO-G, „Litgrid“ vadovai ir valdybų nariai.

„Šių trijų kertinių projektų pabaiga žymi visų esminių sinchronizacijos projektų pabaigą. Nuo šiol Vilnių supa aukštos įtampos elektros tinklo žiedas. Kartu su jau trimis veikiančiais sinchroniniais kompensatoriais, naujomis elektros linijomis ir atnaujinta Neries pastote turime visas galimybes integruoti dar daugiau atsinaujinančios energijos išteklių elektrinių ir taip artėjame prie strateginio tikslo – 2028 metais pagaminti daugiau elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių, nei Lietuvos metinis elektros energijos suvartojimas“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

„Užbaigus nuo 1972 m. veikiančios Neries pastotės rekonstrukciją įrengti du nauji 300 MVA galios autotransformatoriai, pakeisti visi skirstyklų įrenginiai ir pastatyti nauji įrenginiai, reikalingi linijos Vilnius-Neris ir sinchroninio kompensatoriaus prijungimui. Naujoji linija sukuria sąlygas ateityje išplėsti Vilnios transformatorių pastotę ir dar labiau pagerinti sąlygas naujų AEI pajėgumų prijungimui. Dėkoju visiems prisidėjusiems prie sėkmingo šių sudėtingų projektų įgyvendinimo“, – teigia Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas.

LitGridSinchroninis kompensatorius. 
„Litgrid“ nuotr.
 
Neries sinchroninis kompensatorius – vienas iš trijų šalyje

Sinchroninis kompensatorius – tai prie elektros perdavimo tinklo prijungtas galingas, didelės masės besisukantis elektrinis variklis, galintis kaupti sukimosi energiją ir esant reikalui būti panaudotas generatoriaus režimu. Jis padeda stabilizuoti elektros sistemos dažnį ir padidina tinklo dinaminį stabilumą: sumažina įtampos kryčius trumpųjų jungimų metu, užtikrina inerciją, kompensuoja reaktyviąją galią.

Daugiau nei 460 tonų sveriantį įrenginį Vokietijoje pagamino ir Lietuvoje įrengė „Siemens Energy“.

Iš viso Lietuvoje prie perdavimo tinklo prijungti trys sinchroniniai kompensatoriai – Telšių, Alytaus ir Vilniaus rajone esančioje Neries transformatorių pastotėje. Kiekvienoje iš Baltijos šalių įrengiama po tris sinchroninius kompensatorius.

Sinchroniniai kompensatoriai yra dideli ir galingi elektriniai varikliai, kurie didina inerciją tinkle ir tokiu būdu lėtina dažnio kitimą, pavyzdžiui, netikėtai išsijungus elektrinei. Todėl šie įrenginiai yra pirmasis apsaugos žiedas, skirtas palaikyti dažniui, kol įsijungia kiti dažnio palaikymo rezervai, tokie kaip baterijos ar elektros gamybos pajėgumai.

Sinchroninio kompensatoriaus veikimas ir jo sukuriama inercija itin svarbi kuriant elektros sistemą, kurioje didžioji dalis energijos pagaminama atsinaujinančių išteklių elektrinėse, nes saulės elektrinės inercijos tinkle nesukuria. Vėjo ir saulės elektrinės neturi galimybės kontroliuoti dažnio. Inerciją šiuo metu sukuria senosios elektrinės, turinčios didelius besisukančius generatorius, pavyzdžiui, šiluminės ir atominės elektrinės. Mažėjant šių elektrinių skaičiui, didėja poreikis įrangai, kuri palaiko inerciją.

Nauja Vilnius-Neris linija užbaigė 330 kV žiedą aplink sostinę

Vilnius-Neris statybos metu nutiesta 58 km ilgio nauja linija nuo Neries transformatorių pastotės Nemenčinėje iki taško Marijampolio seniūnijoje, kur ji susijungė su buvusia linijos Vilnius-Molodečno atkarpa. Taip pat esamame inžineriniame koridoriuje rekonstruota 23 km ilgio oro linijos Vilnius-Molodečno atkarpa nuo susijungimo taško iki Vilniaus transformatorių pastotės Trakų Vokėje, Vilniaus miesto Panerių seniūnijoje. Likusi senosios linijos, jungusios Lietuvos ir Baltarusijos elektros sistemas, dalis demontuota.

Įjungus naują elektros perdavimo liniją Vilnius-Neris kartu su jau esančiomis 330 kV linijomis Lietuvos elektrinė-Vilnius, Lietuvos elektrinė-Neris aplink sostinę sukurs 330 kV elektros perdavimo linijų žiedą. Jis užtikrins patikimą elektros tiekimą Vilniaus regione.

Neries transformatorių pastotės rekonstrukcija buvo atlikta dviem etapais, siekiant užtikrinti nepertraukiamą pastotės veiklą. Pirmojo etapo metu pakeistas vienas iš dviejų 330 kV autotransformatorių, rekonstruota pusė 330/110/10 kV skirstyklų. Antrojo etapo metu pakeistas antrasis autotransformatorius ir rekonstruota likusi skirstyklų dalis.

Neries pastotės rekonstrukcijos ir Vilnius-Neris linijos projektavimo ir rangos darbus atliko įmonė „Žilinskis ir Co“.

Įgyvendinta 12 projektų, dar daugiau – pakeliui

Iš viso „Litgrid“ įgyvendino jau 12 sinchronizacijos projektų. Tai Neries pastotės rekonstrukcija, dažnio stabilumo vertinimo sistemos diegimas, 330 kV elektros linijos Darbėnai-Bitėnai statyba, 330 kV EPL Kruonio HAE-Bitėnai statyba, 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas, avarinio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų per sinchroninę jungtį „LitPol Link“ bandymas, Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas, Lietuvos izoliuoto darbo bandymas ir automatinio generavimo valdymo (AGV) sistemos įdiegimas.

Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. 

Dar 7 sinchronizacijos projektai bus visiškai užbaigti iki 2025 m. pabaigos. „NordBalt“ jungties valdymo sistemos atnaujinimas bus baigtas 2026 m., o „Harmony Link“ jungtis, pakeitus sprendimą iš jūrinio į sausumos, bus įjungta 2030 metais.
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
nuotrauka
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
nuotrauka
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
nuotrauka
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
nuotrauka
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...
nuotrauka
2026-09-16 13:41
Daugiau kaip 33,8 mln. eurų ir 55 kilometrai – tokio masto pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros darbai šiemet vyksta skirtinguose Lietuvos regionuose. Vieni takai jau baigiami, kiti dar tik tiesiami, o dalis projektų persikels į 2027-uosius.
nuotrauka
2026-09-16 13:21
„Teltonikos“ technologijų parko plėtrai Lietuvoje uždegtas žalias šviesoforo signalas – „Litgrid“ Kuprioniškėse užbaigė naujos transformatorių pastotės statybą ir elektros tiekimą pradėjo beveik metais anksčiau, nei buvo planuota. Naujoji infrastruktūra sudarys sąlygas „Teltonika High-Tech Hill“ užs...
nuotrauka
2026-09-16 09:57
Klaipėdos uostas gauna 100 mln. eurų finansinį postūmį – tokio dydžio paskolą jam skyrė Europos investicijų bankas (EIB). Milijonai bus nukreipti ne vien į uosto konkurencingumą: dalis investicijų teks žaliajai energetikai ir infrastruktūrai, kuri gali būti naudojama ir sąjungininkų kariniams laivam...
nuotrauka
2026-09-15 08:13
Šventosios jūrų uosto atkūrimo projektas perėjo į realių statybų etapą – rugsėjo 11-ąją pradėti pagrindinių uosto hidrotechninių statinių darbai. Į jūrą bus pastatyti du išoriniai molai, kurių bendras ilgis sieks 1,05 km, o kartu bus įrengiamos krantinės, promenada, gilinama akvatorija ir įplaukos k...
nuotrauka
2026-09-10 07:35
Rugpjūčio 22-osios audra tapo ne tik dideliu išbandymu elektros skirstymo tinklui, bet ir priežastimi iš naujo kelti klausimą, ar jo atsparumas stiprinamas pakankamai sparčiai. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitete parlamentinės kontrolės metu daugiausia dėmesio skirta investicijoms į ESO ti...
nuotrauka
2026-09-03 14:17
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino 65,9 mln. eurų AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) investicijas, kuriomis 729 objektuose numatoma elektros oro linijas pakeisti požeminiais kabeliais. Investicijomis siekiama mažinti elektros tiekimo sutrikimų riziką ir didinti skirsto...
nuotrauka
2026-09-02 15:25
Ankstinami 10 kV elektros oro linijų keitimo požeminiais kabeliais darbai strategiškai svarbiuose Lazdijų, Tauragės ir Jurbarko regionuose. Iki 2027 m. pabaigos planuojama užbaigti visus darbus, kurie anksčiau buvo numatyti vykdyti iki 2028-ųjų. Sprendimas priimtas kaip dalis Vyriausybės naudų paket...
nuotrauka
2026-09-02 13:39
Pastarųjų savaičių audros dar kartą išryškino elektros infrastruktūros atsparumo svarbą, tačiau verslui aktuali ir kita problema – nepakankamas elektros tinklų pralaidumas bei ilgi prijungimo procesai.
nuotrauka
2026-08-31 13:32
„Rail Baltica“ ruožo Panevėžio rajone statybos atsidūrė ties svarbiu sprendimo tašku – 126,9 mln. Eur vertės rangos sutartį sudariusios „LTG Infra“ ir HISK dalyvauja mediacijos procese.
nuotrauka
2026-08-25 16:04
Kaune statomas 417 metrų ilgio Santakos tiltas pasiekė svarbų etapą – 6,5 tūkst. tonų sverianti plieninė perdanga sujungė abu Nemuno krantus. Rangovai pagrindinius darbus ir eismą naujuoju tiltu planuoja atverti iki metų pabaigos.
nuotrauka
2026-08-25 15:58
Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad viešosios ir susisiekimo infrastruktūros projektuotojas pats nusprendžia, kur atsiras dviračių takas, kiek liks eismo juostų ar kurie medžiai bus pašalinti. Tačiau realybėje infrastruktūros projektavimas – gerokai sudėtingesnis procesas.
nuotrauka
2026-08-21 11:47
Magistraliniame kelyje A3 Vilnius–Minskas Vilniaus rajone pradedami daugiau nei 2,6 km ilgio ruožo remonto darbai. „Via Lietuva“ atnaujins kairiąją kelio pusę, sutvarkys dangą ir kelkraščius, pagerins pėsčiųjų infrastruktūrą, o darbų metu eismas bus organizuojamas pagal „3+1“ schemą.
nuotrauka
2026-08-20 09:43
Tarandės tunelio statybos darbai jau beveik baigti – įgyvendinta apie 90 proc. rangos darbų. Vis dėlto vairuotojams tuneliu dar teks palaukti: prieš atidarant objektą būtina išspręsti lietaus vandens nuvedimo problemą ir įrengti naują lietaus nuotekų sistemą.
nuotrauka
2026-08-20 08:59
Prastos būklės savivaldybių tiltams ir viadukams gali būti skirta daugiau valstybės finansavimo. Susisiekimo ministerijos siūlymu Vyriausybė pritarė Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo tvarkos pakeitimams, kurie leis lėšas nukreipti ne tik tranzitiniams ar krašto apsaugos poreik...
nuotrauka
2026-08-18 07:33
Lietuvoje sparčiai auganti saulės ir vėjo elektrinių gamyba leidžia pasiekti naujus vietinės elektros gamybos rekordus. Šiemet jau 70 dienų visa šalyje suvartota elektra buvo pagaminta Lietuvoje – tiek pat dienų, kiek užfiksuota per visus praėjusius metus. Vertinant visos elektros sistemos poreikį, ...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra