2026 m. lapkričio 14 d. šeštadienis, 4:52:01
Reklama  |  facebook

Energetinė nepriklausomybė įtvirtinta: baigti sinchronizacijos projektai Vilniaus regione

2025-06-06 09:33
Trečiadienį, birželio 4 d., Neries transformatorių pastotėje pažymėtas trijų kertinių sinchronizacijos projektų užbaigimas: trečiojo sinchroninio kompensatoriaus įjungimas, atlikta Neries pastotės rekonstrukcija ir pastatyta nauja elektros perdavimo linija Vilnius-Neris. Sinchroniniai kompensatoriai užtikrina tinklo inerciją ir stabilumą, prisijungus prie kontinentinės Europos tinklų. Projektai sustiprina Vilniaus regiono elektros tiekimo patikimumą ir sudaro sąlygas tolesnei tinklo plėtrai, kuri reikalinga augančiam miesto ir rajono elektros poreikiui patenkinti.
nuotrauka
Energetikos ministerijos nuotr.


Minimos įmonės
Litgrid, AB
Žilinskis ir CO, UAB
EPSO-G, UAB
Paskutinio Lietuvoje įrengto sinchroninio kompensatoriaus įjungime Neries transformatorių pastotėje trečiadienį dalyvavo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič, Seimo nariai, energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės EPSO-G, „Litgrid“ vadovai ir valdybų nariai.

„Šių trijų kertinių projektų pabaiga žymi visų esminių sinchronizacijos projektų pabaigą. Nuo šiol Vilnių supa aukštos įtampos elektros tinklo žiedas. Kartu su jau trimis veikiančiais sinchroniniais kompensatoriais, naujomis elektros linijomis ir atnaujinta Neries pastote turime visas galimybes integruoti dar daugiau atsinaujinančios energijos išteklių elektrinių ir taip artėjame prie strateginio tikslo – 2028 metais pagaminti daugiau elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių, nei Lietuvos metinis elektros energijos suvartojimas“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

„Užbaigus nuo 1972 m. veikiančios Neries pastotės rekonstrukciją įrengti du nauji 300 MVA galios autotransformatoriai, pakeisti visi skirstyklų įrenginiai ir pastatyti nauji įrenginiai, reikalingi linijos Vilnius-Neris ir sinchroninio kompensatoriaus prijungimui. Naujoji linija sukuria sąlygas ateityje išplėsti Vilnios transformatorių pastotę ir dar labiau pagerinti sąlygas naujų AEI pajėgumų prijungimui. Dėkoju visiems prisidėjusiems prie sėkmingo šių sudėtingų projektų įgyvendinimo“, – teigia Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas.

LitGridSinchroninis kompensatorius. 
„Litgrid“ nuotr.
 
Neries sinchroninis kompensatorius – vienas iš trijų šalyje

Sinchroninis kompensatorius – tai prie elektros perdavimo tinklo prijungtas galingas, didelės masės besisukantis elektrinis variklis, galintis kaupti sukimosi energiją ir esant reikalui būti panaudotas generatoriaus režimu. Jis padeda stabilizuoti elektros sistemos dažnį ir padidina tinklo dinaminį stabilumą: sumažina įtampos kryčius trumpųjų jungimų metu, užtikrina inerciją, kompensuoja reaktyviąją galią.

Daugiau nei 460 tonų sveriantį įrenginį Vokietijoje pagamino ir Lietuvoje įrengė „Siemens Energy“.

Iš viso Lietuvoje prie perdavimo tinklo prijungti trys sinchroniniai kompensatoriai – Telšių, Alytaus ir Vilniaus rajone esančioje Neries transformatorių pastotėje. Kiekvienoje iš Baltijos šalių įrengiama po tris sinchroninius kompensatorius.

Sinchroniniai kompensatoriai yra dideli ir galingi elektriniai varikliai, kurie didina inerciją tinkle ir tokiu būdu lėtina dažnio kitimą, pavyzdžiui, netikėtai išsijungus elektrinei. Todėl šie įrenginiai yra pirmasis apsaugos žiedas, skirtas palaikyti dažniui, kol įsijungia kiti dažnio palaikymo rezervai, tokie kaip baterijos ar elektros gamybos pajėgumai.

Sinchroninio kompensatoriaus veikimas ir jo sukuriama inercija itin svarbi kuriant elektros sistemą, kurioje didžioji dalis energijos pagaminama atsinaujinančių išteklių elektrinėse, nes saulės elektrinės inercijos tinkle nesukuria. Vėjo ir saulės elektrinės neturi galimybės kontroliuoti dažnio. Inerciją šiuo metu sukuria senosios elektrinės, turinčios didelius besisukančius generatorius, pavyzdžiui, šiluminės ir atominės elektrinės. Mažėjant šių elektrinių skaičiui, didėja poreikis įrangai, kuri palaiko inerciją.

Nauja Vilnius-Neris linija užbaigė 330 kV žiedą aplink sostinę

Vilnius-Neris statybos metu nutiesta 58 km ilgio nauja linija nuo Neries transformatorių pastotės Nemenčinėje iki taško Marijampolio seniūnijoje, kur ji susijungė su buvusia linijos Vilnius-Molodečno atkarpa. Taip pat esamame inžineriniame koridoriuje rekonstruota 23 km ilgio oro linijos Vilnius-Molodečno atkarpa nuo susijungimo taško iki Vilniaus transformatorių pastotės Trakų Vokėje, Vilniaus miesto Panerių seniūnijoje. Likusi senosios linijos, jungusios Lietuvos ir Baltarusijos elektros sistemas, dalis demontuota.

Įjungus naują elektros perdavimo liniją Vilnius-Neris kartu su jau esančiomis 330 kV linijomis Lietuvos elektrinė-Vilnius, Lietuvos elektrinė-Neris aplink sostinę sukurs 330 kV elektros perdavimo linijų žiedą. Jis užtikrins patikimą elektros tiekimą Vilniaus regione.

Neries transformatorių pastotės rekonstrukcija buvo atlikta dviem etapais, siekiant užtikrinti nepertraukiamą pastotės veiklą. Pirmojo etapo metu pakeistas vienas iš dviejų 330 kV autotransformatorių, rekonstruota pusė 330/110/10 kV skirstyklų. Antrojo etapo metu pakeistas antrasis autotransformatorius ir rekonstruota likusi skirstyklų dalis.

Neries pastotės rekonstrukcijos ir Vilnius-Neris linijos projektavimo ir rangos darbus atliko įmonė „Žilinskis ir Co“.

Įgyvendinta 12 projektų, dar daugiau – pakeliui

Iš viso „Litgrid“ įgyvendino jau 12 sinchronizacijos projektų. Tai Neries pastotės rekonstrukcija, dažnio stabilumo vertinimo sistemos diegimas, 330 kV elektros linijos Darbėnai-Bitėnai statyba, 330 kV EPL Kruonio HAE-Bitėnai statyba, 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas, avarinio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų per sinchroninę jungtį „LitPol Link“ bandymas, Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas, Lietuvos izoliuoto darbo bandymas ir automatinio generavimo valdymo (AGV) sistemos įdiegimas.

Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. 

Dar 7 sinchronizacijos projektai bus visiškai užbaigti iki 2025 m. pabaigos. „NordBalt“ jungties valdymo sistemos atnaujinimas bus baigtas 2026 m., o „Harmony Link“ jungtis, pakeitus sprendimą iš jūrinio į sausumos, bus įjungta 2030 metais.
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-11-11 14:20
Vilniuje atidaryta nauja eismo jungtis, tačiau Ukmergės, Ozo ir Siesikų gatvių sankryžos rekonstrukcija dar tik įsibėgėja. Artimiausiomis savaitėmis vairuotojų laukia papildomi eismo pakeitimai, o kitąmet bus tęsiami viaduko, požeminės perėjos ir gatvių infrastruktūros statybos bei atnaujinimo darba...
nuotrauka
2026-11-11 14:08
Vilniuje baigiamas statyti pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Nerį, sujungsiantis A. Goštauto ir Upės gatves. Išskirtinis statinio bruožas – pagrindinės laikančiosios konstrukcijos iš klijuotos medienos. Beveik 40 metrų ilgio sijos ir arkos tapo rimtu išbandymu tiek projektuotojams, tiek gamintojam...
nuotrauka
2026-11-10 15:18
Klaipėdoje sustojo naujojo Kruizinių laivų terminalo statybos – į statybvietę nebegalima atvežti darbams būtino grunto dėl savivaldybės įvesto 25 tonų transporto priemonių bendrosios masės ribojimo. Rangovas „Tilsta“ sustabdė sutarties su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vykdymą. Jo skaiči...
nuotrauka
2026-11-10 13:31
Didelio elektros tinklo gedimo ar infrastruktūros pažeidimo atveju dalis Lietuvos galėtų likti aprūpinama elektra net ir nutrūkus pagrindinių perdavimo linijų veikimui. Tam numatoma suformuoti septynis savarankiškai veikti galinčius elektros sistemos regionus ir įrengti 10 naujų elektrinių, kurių be...
nuotrauka
2026-11-10 11:08
Didžiulis automagistralių remontas šiemet vairuotojams sukėlė nemažai nepatogumų, tačiau jau gruodžio viduryje eismo sąlygos turėtų pagerėti. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys keliuose didžioji dalis šiemet pradėtų darbų artėja prie pabaigos, o 2026–2027 m. jų atnaujinimui numatyta ...
nuotrauka
2026-11-10 07:33
Lietuvoje tiltų, viadukų ir estakadų būklė vis dažniau vertinama pasitelkiant bepiločius orlaivius. Ši technologija leidžia ne tik saugiau apžiūrėti sudėtingas konstrukcijas, bet ir tiksliau nustatyti jų pažaidas, kurti trimačius skaitmeninius modelius bei planuoti remonto darbus. Nuo 2026 metų AB „...
nuotrauka
2026-11-09 11:51
Lietuvos elektros rinkoje – vienas brangiausių šių metų laikotarpių. Šiandien, lapkričio 9-ąją, vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams sieks apie 61 ct/kWh, o vakarinio piko metu gali perkopti ir 92 ct/kWh. Energetikos rinkos dalyviai įvardija kelias tokio šuolio priežastis – nuo silpnos vėjo ...
nuotrauka
2026-11-06 13:22
Praėjusi žiema pareikalavo iš kelininkų daugiau kaip 154 tūkst. tonų druskos ir milijonų kilometrų technikos darbo. Šiemet AB „Kelių priežiūra“ žiemos sezoną pasitinka sukaupusi didesnes medžiagų atsargas, išplėtusi sandėliavimo pajėgumus ir įdiegusi papildomų kelių būklės stebėsenos priemonių. Tači...
nuotrauka
2026-11-04 05:20
Kai kuriuose Lietuvos krašto keliuose dviem automobiliams prasilenkti vis dar sudėtinga – važiuojamoji dalis vietomis nesiekia nė 3 metrų. Vienas tokių ruožų bus rekonstruotas Anykščių rajone: beveik 8 km ilgio Molėtų–Anykščių kelio atkarpos atnaujinimas kainuos beveik 9 mln. eurų. Darbus planuojama...
nuotrauka
2026-10-29 14:23
Nuo kitų metų pradžios daliai transporto priemonių valdytojų teks keisti įprastą kelių mokesčio mokėjimo tvarką, tačiau nauja sistema žada ir mažesnių išlaidų. „Via Toll“ leis už mokamus kelius atsiskaityti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą, o jam fiksuoti bus galima naudoti įprastą išmanųjį telefo...
nuotrauka
2026-10-29 14:15
Geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimui Lietuvoje numatoma prašyti dar 37,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Didžioji dalis lėšų būtų skirta elektros tiekimo infrastruktūrai, techninei dokumentacijai, geležinkelio įrangos bandymams ir žemės išpirkimui Panevėžio geležinkelio mazge.
nuotrauka
2026-10-29 07:01
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
nuotrauka
2026-10-27 09:52
Geležinkelių infrastruktūros būklės stebėsena tampa efektyvesnė – „LTG Infra“ įdiegė sistemą, kuri vienoje platformoje sujungia kelmačio surenkamus duomenis, leidžia greičiau pastebėti galimus defektus ir automatizuoja ataskaitų rengimą. Tikimasi, kad tai padės operatyviau planuoti priežiūros darbus...
nuotrauka
2026-10-27 07:58
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
nuotrauka
2026-10-27 07:47
Klaipėdoje statomas naujas plūdrusis dokas turėtų sustiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje laivų remonto rinkoje. Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė investuoja į infrastruktūrą, kuri leis priimti didesnius laivus, plėsti remonto paslaugas ir per metus aptarnauti bent 10 proc. daugiau laivų...
nuotrauka
2026-10-27 07:40
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
nuotrauka
2026-10-26 09:13
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia didelio masto pokyčiai – planuojama rekonstruoti 99 tiltus ir viadukus, o projektui numatoma skirti iki 400 mln. eurų. Prieš priimant galutinius sprendimus, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir AB „Via Lietuva“ atstovai su rinkos dalyviais derina darbų...
nuotrauka
2026-10-26 07:38
Kelius, kuriais per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, bus galima projektuoti paprasčiau ir pigiau. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, numatančios daugiau sprendinių mažo eismo intensyvumo keliams.
nuotrauka
2026-10-22 05:55
Vietoje elektros linijų apsaugos zonų šiandien galiojančių ribojimų dalyje teritorijų atsivers daugiau galimybių statyboms ir verslo plėtrai. Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie leistų visoje Lietuvoje atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės – daugiau nei užima Klaipėdos miestas.
nuotrauka
2026-10-21 08:13
Kelias, kuriuo pasiekiamas Rūdninkų poligonas, bus atnaujintas už 7,5 mln. eurų. Beveik 14 km ruože numatyta ne tik nauja asfalto danga, bet ir tilto remontas, autobusų stotelių atnaujinimas bei eismo saugos priemonės. Darbai vyks etapais, o jų pabaiga numatyta 2027 metų vasarą.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra