Manoma, kad naujasis pėsčiųjų tiltas taps traukos objektu, puikiai derančiu su Kėdainių senamiesčio architektūra ir jungiančiu dvi miesto dalis – senąją ir naująją.

Kaip skelbiama Kėdainių r. savivaldybės pranešime, analogų šalyje iki šiol neturintį, iš medžio bei plieno konstrukcijų statomą tiltą architektas J. Rimvydas Palys projektavo kartu su dukra Ieva Jurgita Palyte-Veilandiene.

Atsisakyta tradicinių santvarų su apatine horizontalia jungiamąja dalimi. Santvaros savo smaigaliais remsis į tilto atramas, tuo būdu tilto vidurinė dalis kartu su tiltotakiu pakils aukščiau vandens.

„Erdviniai, ažūriniai tiltai duoda visai kitą įspūdį. Todėl ir kilo mintis – suprojektuoti Kėdainiams erdvinį tiltą, tikintis, jog ši idėja bus priimtina užsakovams“, – pranešime cituojamas J. R. Palys.

Rekonstruoti pėsčiųjų tiltą per Nevėžį planuota kur kas anksčiau. J. R. Palys buvo parengęs kelis projektus, tačiau negavus finansavimo darbai taip ir nebuvo pradėti. „Gerai, kad tuo metu statybos nebuvo pradėtos“, – kalbėjo architektas.

Dabartinio pėsčiųjų tilto vietoje nuo XVII amžiaus pradžios iki XX amžiaus vidurio stovėjo platus medinis tiltas. Jis turėjo svarbią strateginę reikšmę, jungė dvi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalis – Žemaitiją ir Aukštaitiją. Šiuo tiltu buvo keliaujama iš Vilniaus į Žemaitiją, iš Kauno bei Karaliaučiaus – į Rygą.

Ant XIX amžiaus antroje pusėje sumūrytų raudonų plytų atramų 1958 metais buvo pastatytas naujas pėsčiųjų tiltas. Laikui bėgant papildomu betono sluoksniu padengtos atramos suiro ir tiltą tapo pavojinga eksploatuoti.

Tiltą pagal bendrovės „Sweco Lietuva“ projektą rekonstruoja AB „Kauno tiltai“. Šis objektas bus viena iš aštuonių vykdomo projekto „Kompleksiškas Kėdainių miesto upių prieigų sutvarkymas, sukuriant patrauklias viešąsias erdves bendruomenei ir verslui“ dalių.

Architekto, architektūros kritiko Audriaus KARALIAUS komentaras

„Istoriniams tiltams, o ypač medinės konstrukcijos, būdingas architektūrinis-erdvinis koridorius, kuris dažnai netgi turėdavo stogą. Manyčiau, kad toks erdvinis sprendimas be žodžių paverčia Kėdainių tiltą istoriniu tipažu ir, tikėtina, miestiečių bus pamėgtas ir pamiltas. Nes „koridorinis“ tiltas, šalia savo įspūdingos išvaizdos sukuria ir jaukią naminę, interjerinę nuotaiką.

Kita vertus, „eifelinė“ struktūra suteikia Kėdainių tiltui ir aukštesnę nei vien utilitarią hierarchiją.
J. R. Palio tiltas turėtų atkurti pašlijusią urbanistinę pusiausvyrą, kuri nuo Evangelikų reformatų bažnyčios ir Didžiosios Rinkos aikštės bejėgiškai nulinksta Nevėžio pusėje.“ 

Parengta pagal Kėdainių r. savivaldybės informaciją, vizualizacijos Edgaro Jasenkos