2024 m. tapo reikšmingų pokyčių laikotarpiu Europos energetikos sektoriui. Europos Komisijos duomenimis, per pirmąjį praėjusių metų pusmetį, elektros energijos gamyba vėjo ir saulės elektrinėse pirmą kartą istorijoje aplenkė generaciją iš iškastinio kuro. Skaičiuojama, kad iš atsinaujinančių šaltinių Europa pernai pasigamino 30 proc. elektros energijos, iškastiniam kurui teko 27 procentai.

Pagrindinis atsinaujinantis elektros gamybos šaltinis Europoje yra vėjas ir nors daugiau energijos kol kas generuojama sausumos vėjo elektrinėse, panašu, kad vis daugiau prieigą prie jūros turinčių šalių gręžiasi į vandens pusę.

Pavyzdžiui, Europos vėjo energetikos įmonių asociacijos „Wind Europe" duomenimis, per pirmąjį praėjusių metų pusmetį Europos šalių vyriausybės surengė aukcionų dėl 19,7 gigavatų (GW) naujų vėjo elektrinių. Sausumoje numatoma įdiegti 6,5 GW galios, o jūrose dvigubai daugiau – 13,2 GW.

Šie skaičiai, leidžiantys prognozuoti, kaip ateityje bus gaminama elektros energija, rodo akivaizdžius sparčius pokyčius. Pavyzdžiui, dar pernai Europoje buvo įdiegta 15 GW naujų vėjo energijos pajėgumų, iš kurių jūrinio vėjo energija sudarė 2,3 GW. Jūrinio vėjo elektrinės pasižymi didesniu efektyvumu ir stabilumu nei įrengtos sausumoje, tad priėjimą prie jūrinės energetikos turinčios šalys siekia tai išnaudoti.

Europos didžiųjų veiksmai

Į jūros vėjo teikiamas elektros energijos gamybos galimybes ypač aktyviai dairosi šalys, istoriškai ilgai buvusios priklausomos nuo iškastinio kurio.

Pavyzdžiui, pernai šioje srityje didžiulę pažangą padarė Vokietija, įrengdama 0,7 GW naujų pajėgumų. Tai daugiau nei dvigubai viršija ankstesnių metų rezultatus. Prie šios plėtros reikšmingai prisidėjo tokie nauji projektai kaip „Baltic Eagle" Baltijoje ir „Gode Wind" Šiaurės jūroje. Bendras Vokietijos jūrinio vėjo generacijos pajėgumas dabar siekia 9,2 GW, tenkindamas žymią dalį šalies elektros poreikių.

Jungtinė Karalystė taip pat imasi reikšmingų pokyčių. Ši valstybė pernai uždarė paskutinę anglimi kūrenamą elektrinę, veikusią nuo 1967 m., be to, sparčiai mažėja ir šalies priklausomybė nuo gamtinių dujų.

„Gode Wind" projekto statybos. A2SEA nuotr.

Praėjusiais metais vėjo energija tapo didžiausiu Jungtinės Karalystės energijos šaltiniu, užtikrinusiu 29 proc. visos šalies elektros energijos, o prognozės rodo, kad šiemet tam tikrais laikotarpiais elektros gamybai nebebus naudojamos ir dujos.

Jungtinės Karalystės planai taip pat rodo posūkį elektros energijos gamybos jūroje link. Pernai šalies vyriausybė surengė aukcionus dėl 5,3 GW naujų elektros gamybos pajėgumų jūroje ir tik dėl 990 megavatų (MW) sausumoje.

Prognozės žada milžinišką proveržį

Europoje šiuo metu iš viso instaliuota jūrinių vėjo elektrinių, kurių bendra galia siekia 35 GW, tačiau Europos aplinkos agentūra prognozuoja, kad iki 2030 m. šis skaičius pasieks 110 GW, o iki 2050 m. – net 320 GW.

Kanados rinkos tyrimų bendrovė „Precedence Research" skaičiuoja, kad dar 2023 m. Europos jūrinio vėjo energetikos sektoriaus vertė siekė 8,58 mlrd. JAV dolerių, tačiau iki 2034 m. ji išaugs iki 56,3 mlrd. JAV dolerių.

„Akivaizdu, kad jūrinio vėjo energetika tampa kertiniu akmeniu žaliojoje Europos transformacijoje. Ši technologija ne tik padeda mažinti anglies dioksido (CO2), emisijas, bet ir sukuria naujas darbo vietas, stiprina energetinį saugumą bei užtikrina stabilesnį energijos tiekimą", – sako pranešime cituojamas Paulius Kalmantas, tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables" Komunikacijos partneris.

Jis pabrėžia, kad Lietuvoje elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių pastaraisiais metais taip pat išgyvena didelį proveržį, o vėjas ir saulė jau generuoja apie du trečdalius visos šalyje pagaminamos elektros energijos. „Vis dėlto Baltijos jūroje turime milžinišką neišsenkančios ir švarios energijos šaltinį, kurį privalome išnaudoti ir žengti ta kryptimi, kurios laikosi visa Europa", – pažymi P. Kalmantas.