Tarptautinė aplinka tapo mažiau nuspėjama, todėl atėjo laikas imtis konkrečių veiksmų.

Vis daugiau mažmeninių mokėjimų atliekami skaitmeniniu būdu. Vartotojai vis dažniau renkasi skaitmenines mokėjimo priemones atsiskaitydami prekybos vietose ir vis dažniau apsiperka internetu. Tačiau didelė šių atsiskaitymų dalis atliekama per neeuropinius paslaugų teikėjus. Šiandien 13-os euro zonos šalių gyventojai, atsiskaitydami fizinėse parduotuvėse ir paslaugų teikimo vietose, naudojasi tik tarptautinėmis mokėjimo kortelėmis ar mobiliaisiais sprendimais. Bet net ir tada, kai yra nacionalinės mokėjimo kortelės, norint atlikti mokėjimą į kitą euro zonos šalį, jomis galima naudotis tik kartu naudojant tarptautinių mokėjimo kortelių rinkoženklius. Netolimoje ateityje tai galėtų peraugti į priklausomybę nuo kitų privačių mokėjimo priemonių, pavyzdžiui, neeuropinių stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų (angl. stablecoins).

Pernelyg didelis pasikliovimas trečiųjų šalių paslaugų teikėjais silpnina mūsų atsparumą ir kelia grėsmę mūsų monetariniam suverenumui. Tačiau jis taip pat padeda suvokti, kad mums skubiai reikalingas skaitmeninis euras. Nesiimdami veiksmų, ne tik patirtume didelę riziką, bet ir praleistume puikią galimybę.

Grynieji pinigai atlieka esminį vaidmenį užtikrinant finansinę įtrauktį ir atsparumą

Nepaisant sparčios skaitmenizacijos mažmeninių mokėjimų srityje, grynieji pinigai tebėra Europos finansų sistemos kertinis akmuo. Šiuo metu jie – mūsų vienintelė suvereni mokėjimo priemonė.

Vis dar didelė grynųjų pinigų paklausa rodo, kaip svarbu užtikrinti, kad jie ir toliau būtų patogi, saugi ir visuotinai priimama mokėjimo ir taupymo priemonė.

Grynaisiais pinigais užtikrinama finansinė įtrauktis. Jie taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį palaikant mūsų mokėjimo sistemų ir ekonomikos atsparumą. Krizės atveju, pavyzdžiui, dėl kibernetinių išpuolių ar energijos tiekimo sutrikimo, grynieji pinigai yra patikima atsarginė priemonė. Tuo įsitikinome ir per gaivalines nelaimes, pastaraisiais metais paveikusias kai kurias euro zonos šalis.

Atsižvelgdami į tai, Eurosistemoje esame tvirtai įsipareigoję užtikrinti, kad grynieji pinigai ir toliau būtų Europoje plačiai prieinama ir priimama mokėjimo priemonė. Tam esame parengę išsamią grynųjų pinigų strategiją ir atnaujiname eurų banknotų dizainą, kad jie būtų tinkami ir ateityje.

Pexels nuotr.

ECB labai palankiai vertina siūlomą reglamentą dėl eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, statuso. Kaip išdėstėme savo pateiktoje nuomonėje, šiuo reglamentu turėtų būti aiškiai uždrausta mažmenininkams ar paslaugų teikėjams iš anksto vienašališkai nusprendus nepriimti grynųjų pinigų. Juo taip pat turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių bankų sektorius būtų atsakingas už esminių grynųjų pinigų paslaugų teikimą tiek privatiems, tiek verslo klientams ir kad visoje euro zonoje būtų užtikrinta gera prieiga prie eurų išgryninimo ir įnešimo į sąskaitą punktų.

Kintant geopolitinei aplinkai, reikia didinti Europos strateginę autonomiją skaitmeninių mokėjimų srityje

Turime taip pat siekti, kad europiečiai turėtų saugią ir patikimą skaitmeninę mokėjimo priemonę, kuri papildytų grynuosius pinigus ir jų privalumais leistų naudotis ir skaitmeninėje plotmėje. Didėjant skaitmeninių mokėjimo priemonių populiarumui ir jų naudojimo atvejų įvairovei, nebepakanka vien to, kad grynieji būtų priimami ir prieinami. Pavyzdžiui, apsipirkimas internetu sudaro daugiau nei trečdalį mažmeninių sandorių, tačiau apsiperkant internetu grynieji pinigai negali būti naudojami, o pasinaudoti europine mokėjimo paslauga dažnai yra neįmanoma. Dėl to esame priversti naudotis neeuropinėmis mokėjimo sistemomis. Tai struktūrinis trūkumas, kurį turime pašalinti.

Europa negali sau leisti pernelyg stipriai kliautis neeuropiniais mokėjimo sprendimais. Padidėjusios geopolitinės įtampos sąlygomis tai mus daro priklausomus nuo trečiųjų šalių geranoriškumo. Būtinybė išsaugoti savo autonomiją gynybos ir energetikos srityje jau yra visiškai akivaizdi. Tačiau ne mažiau svarbu užtikrinti autonomiją ir bazinių paslaugų, tokių kaip kasdieniai mokėjimai, srityje. Be jos esame pažeidžiami geopolitinių grėsmių ir rizikuojame netekti savo monetarinio suverenumo. Pastarojo meto tarptautiniai pokyčiai šią riziką tik didina.

Mūsų priklausomybė nuo trečiųjų šalių mokėjimo paslaugų teikėjų silpnina mūsų ekonominį potencialą ir gebėjimą konkuruoti. Dėl mokėjimų rinkos fragmentacijos Europos mokėjimo paslaugų teikėjams dažnai trūksta masto, kad savo paslaugas galėtų siūlyti visoje ES. Tai naudinga neeuropiniams paslaugų teikėjams, gebantiems savo paslaugas siūlyti ne tik Europos, bet ir tarptautiniu lygmeniu.

Susiskaidžiusi mūsų rinkos struktūra mums dar ir brangiai kainuoja. Tačiau gali būti ir kitaip – mes patys galime nuspręsti, kiek vieninga turėtų būti mūsų mokėjimų rinka.

Iš duomenų matyti, kad nacionalinės mokėjimo kortelės praranda rinkos dalį visoje Europoje, o pagal tarptautines schemas Europos bankams ir prekybininkams taikomi dideli įkainiai.

Freepik nuotr.

Vis labiau populiarėjant elektroninėms piniginėms, pavyzdžiui, PayPal arba Apple Pay, Europos bankai nukenčia, nes negauna su jomis susijusių duomenų ir pajamų iš įkainių.

Naujosios JAV administracijos neseniai priimtos priemonės, skirtos populiarinti kriptoturtą ir JAV doleriais užtikrintą stabilizuotąją virtualiąją valiutą, kelia susirūpinimą dėl Europos finansinio stabilumo ir strateginės autonomijos. Dėl šių priemonių gali būti ne tik toliau netenkama duomenų ir pajamų iš įkainių, bet ir indėlių eurais, kurie būtų perkeliami į JAV, o dolerio vaidmuo tarptautiniuose mokėjimuose gali dar labiau sustiprėti. Be to, privačios įmonės vis dažniau priima klientų mokėjimus stabilizuotąja virtualiąja valiuta, o tai gali daryti plataus masto poveikį monetariniam suverenumui.

Matydami tokius pokyčius, suverenumą galime išsaugoti tik per viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą, kurio pagrindas būtų skaitmeninis euras – ES teisės aktais pagrįsta suvereni europinė mokėjimo priemonė.

Skaitmeninis euras padėtų išsaugoti galimybę euro zonai pačiai spręsti dėl savo finansinės ateities. Turėdami saugią ir visuotinai priimamą skaitmeninę mokėjimo priemonę, kuri būtų tinkama visiems mokėjimo atvejams ir, svarbiausia, būtų valdoma Europos, taptume mažiau priklausomi nuo trečiųjų šalių paslaugų teikėjų. Be to, būtų apribotos galimybės trečiųjų šalių stabilizuotosioms virtualiosioms valiutoms euro zonoje tapti įprasta atsiskaitymo priemone.

Skaitmeniniu euru Europos vartotojai galėtų atlikti skaitmeninius mokėjimus paprastai ir saugiai, o jo bazinėmis funkcijomis būtų galima naudotis nemokamai. Jis patenkintų visus mokėjimo poreikius visoje euro zonoje, kartu užtikrinant privatumą. Europos prekybininkai būtų apsaugoti nuo pernelyg didelių įkainių, nustatytų pagal tarptautinių mokėjimo kortelių schemas, ir sustiprėtų jų derybinės pozicijos derantis dėl įkainių su šių schemų valdytojais.

Be to, skaitmeniniu euru būtų galima naudotis ir nesant mobiliojo ar interneto ryšio – mūsų kasdieniai mokėjimai taptų atsparesni, nes ir vartotojai, ir prekybininkai skaitmeniniu euru galėtų naudotis ir neprisijungę prie tinklo.

Svarbu paminėti ir tai, kad skaitmeninis euras suteiktų Europos mokėjimo paslaugų teikėjams galimybę vėl veikti savarankiškai. Jis nekonkuruotų su privačiomis iniciatyvomis. Kaip tik būtų skatinama sinergija ir sudaromos sąlygos privačias iniciatyvas lengviau plėsti visoje ES. Tai padėtų pašalinti dabartinę rinkos fragmentaciją lėmusias priežastis.

Timos Miroščinenko nuotr.

Vienas iš tokios sinergijos pavyzdžių būtų integruotas sprendimas, kuris, taikant bendrus skaitmeninio euro standartus, leistų privačių iniciatyvų vykdytojams teikti paslaugas visoje euro zonoje ir visose mokėjimo situacijoje.

Tai reikštų, kad vartotojams nebereikėtų alternatyvių trečiųjų šalių mokėjimo sprendimų. Europos bankai neprarastų savo klientų ir už jų teikiamas paslaugas būtų tinkamai atlyginama.

Mokėjimų pasaulis sparčiai keičiasi, todėl labai svarbu dėti pastangas jau dabar baigti rengti skaitmeninio euro teisės aktus.

Neveiklumo padariniai tampa vis akivaizdesni. Nieko nedarydami galime prarasti savo finansinės infrastruktūros kontrolę ir tapti labiau priklausomi nuo trečiųjų šalių sistemų, be to, gali sutrikti mūsų bankų ir kredito sistemų veikimas. Atidėliodami skaitmeninio euro išleidimą, sulėtintume mūsų viešojo ir privačiojo sektorių atsaką į šias rizikas. Europos piliečiai tikisi, kad mes Europai užtikrinsime galimybę pačiai būti pokyčių kūrėja, o ne jų stebėtoja.

Skaitmeninio euro projektas vyksta pagal planą

Dabar norėčiau pakalbėti apie mūsų projekto techninę pažangą.

Teisinis reguliavimas atlieka esminį vaidmenį apibrėžiant skaitmeninio euro veikimo klausimus, įskaitant jo, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, statusą ir privatumo apsaugą. Skaitmeninio euro projektas vyksta, kaip suplanuota – artėjame prie parengiamojo etapo pabaigos.

Kartu su rinkos dalyviais rengiame skaitmeninio euro taisyklių sąvadą – vieną bendrą mokėjimų skaitmeniniu euru taisyklių, standartų ir procedūrų rinkinį. Anksčiau klausėte, kokią naudą skaitmeninis euras duotų privačiajam sektoriui. Šis taisyklių sąvadas suteiks galimybę Europos mokėjimo paslaugų teikėjams savo paslaugas euro zonoje teikti plačiau, nes jie galės pasinaudoti skaitmeninio euro atviraisiais standartais ir skaitmeninio euro, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, statusu. Kai tik teisėkūros institucijos priims reikiamus teisės aktus, šiuos standartus bus galima baigti rengti ir rinkos dalyviai galės pradėti jais naudotis dar prieš galimą skaitmeninio euro išleidimą. Taip prekybininkai ir vartotojai naudą gautų netgi anksčiau. Antroje šios savaitės pusėje paskelbsime naujausią informaciją apie mūsų pažangą rengiant taisyklių sąvadą.

Nepaprastai svarbu, kad skaitmeninis euras užtikrintų finansų sistemos stabilumą – išgirdome, kas jus neramina šiuo klausimu, ir tai yra vienas iš pagrindinių mūsų prioritetų. Kaip jau minėjau, kai matėmės pastarąjį kartą, šiuo metu rengiame metodiką, sukursiančią tvirtą analitinį pagrindą skaitmeniniu euru laikomo likučio limitui nustatyti. Ši metodika pagrįsta trimis teisės aktų projekte nurodytais pamatiniais dalykais – naudojimosi patogumu, pinigų politika ir finansiniu stabilumu. Metodiką rengiame atsižvelgdami į visų rinkos suinteresuotųjų subjektų pateiktus atsiliepimus, o rezultatus planuojame paskelbti šią vasarą. Iš preliminarių duomenų jau matyti, kad naudojimasis skaitmeniniu euru kasdieniams mokėjimams nepakenks finansiniam stabilumui ir netrukdys vykdyti bankų priežiūros ar pinigų politikos.

Timos Miroščinenko nuotr.

Šios viešojo ir privačiojo sektorių pastangos vėl tapti savarankiškiems mažmeninių mokėjimų erdvėje bus sėkmingesnės, jei jos taip pat skatins inovacijas, kaip kai kurie iš jūsų jau esate minėję. Todėl praėjusių metų spalio mėn. paskelbėme kvietimą pareikšti susidomėjimą dalyvauti skaitmeninio euro inovacijų partnerystėje. Pagrindinis tikslas – eksperimentuoti su sąlyginiais mokėjimais ir kitais naujoviško mokėjimo atvejais. Pavyzdžiui, nagrinėjame galimybę leisti atlikti mokėjimą tik tuo atveju, jei tam tikra paslauga suteikta, taip išvengiant ilgos ir neaiškios kompensavimo procedūros.

Sulaukėme didelio susidomėjimo iš įvairių rinkos sektorių – apie 100 pareiškėjų norėtų toliau eksperimentuoti su naujais mokėjimo atvejais ir technologiniais sprendimais. Šios inovacijų partnerystės galiausiai bus naudingos visiems skaitmeninio euro paslaugų teikėjams ir naudotojams. Paslaugų teikėjai galės išplėsti savo klientų ir pajamų bazes, o naudotojams bus naudingos naujoviškos mokėjimo galimybės.

Taip pat sklandžiai vyksta techninis darbas sprendžiant privatumo, mokėjimų nesant ryšio ir operacinio atsparumo klausimus. Šiuo metu taip pat vykdome viešuosius pirkimus, kad sudarytume pagrindų susitarimus su galimais būsimais skaitmeninio euro paslaugų teikėjais.

Galiausiai norėčiau pažymėti, kad atliekame išsamius naudotojų patirties tyrimus, siekdami išsiaiškinti, kokius naudotojų prioritetus galėtume įgyvendinti, ir užtikrinti, kad skaitmeninis euras žmonėms būtų tikrai naudingas. Tai paminėta ir neseniai paskelbtoje Europos Parlamento rezoliucijoje dėl ECB metinės ataskaitos.

Išvada

Veiksmų turime imtis dabar. Jei norime padidinti savo atsparumą galimiems sutrikimams ir sumažinti vis didėjančią priklausomybę nuo trečiųjų šalių įmonių, privalome skubiai daryti pažangą tiek skaitmeninio euro, tiek grynųjų pinigų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, statuso reglamentavimo srityse.

Europos strateginės autonomijos svarbą pabrėžiame nuo pat skaitmeninio euro projekto pradžios. Gera žinia yra ta, kad pastaraisiais metais teisėkūros institucijos ir ECB daug nuveikė šiuo klausimu.

Tai yra bendras Europos viešojo ir privačiojo sektorių projektas, o kad jis pavyktų, jūs, kaip viena iš teisėkūros institucijų, atliekate kertinį vaidmenį. Atėjo laikas užtikrinti, kad Europos strateginė autonomija itin svarbioje mokėjimų srityje taptų realybe.

Sėkmingam skaitmeniniam eurui reikalingi patikimi ir į ateitį orientuoti teisės aktai. ECB yra pasirengęs prisidėti prie jūsų svarstymų techninėmis įžvalgomis. Be abejo, ir toliau jus informuosime apie daromą pažangą.

Sparčiai kintančiame pasaulyje parodykime visiems europiečiams, kad drąsiai reaguojame į iššūkius, saugome mūsų valiutą ir užtikriname laisvę kiekvienam mokėti taip, kaip nori.