Į naująją valyklą, kaip praneša „Grinda“, nukreipiamas lietaus ir sniego tirpsmo vanduo iš 93,3 ha teritorijos Žvėryno, Karoliniškių, Viršuliškių ir Šeškinės mikrorajonų. Dvi Prancūzijoje pagal specialų užsakymą pagamintos 14 m ilgio ir 3,5 m skersmens smėlio gaudyklės su integruotais naftos produktų skirtuvais išvalo iki 750 l/s lietaus ir sniego tirpsmo vandens. Išleidžiamų nuotekų užterštumo parametrų stebėsenos sistema perduoda duomenis į centrinę „Grindos” dispečerinę – viršijus nors vieną užterštumo parametrą, budintis darbuotojas galės nuotoliniu būdu sustabdyti išleidžiamą užterštų nuotekų srautą suaktyvindamas elektrifikuotus uždorius.

Visi paviršinių nuotekų valyklos elementai paslėpti po žeme. Valymo įrenginius sudaro:

• Plieninė paskirstymo kamera (nuotekų paskirstymui į valymo įrenginius);
• Skendinčių medžiagų nusodinimo skyrius (2 x 75 000 litrų tūrio); 
• Naftos produktų surinkimo skyrius (2 x 34 000 litrų tūrio); 
• Srauto sujungimo kameroje įrengtas automatizuotas uždoris – naftos produktų koncentracijai viršijus leistinas ribas, stabdomas nuotekų teršalams patekti į Neries upę; 
• Išvalytos nuotekos nauju 1 638 mm skersmens kolektoriumi išleidžiamos į Neries upę.

Paviršinių nuotekų valykla Upės gatvėje – dalis didžiulio T. Narbuto-Saltoniškių gatvių paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijos projekto. Čia rekonstruojama apie 2200 m įvairaus skersmens paviršinių nuotekų tinklų, įrengiami nuotekų surinkimo šuliniai, paskirstymo ir aptarnavimo kameros.

Tokios apimties darbai urbanizuotoje teritorijoje yra itin sudėtingi – po intensyvaus eismo gatvėmis driekiasi elektros, šilumos, dujų, vandens tiekimo, buitinių nuotekų ir komunikacijų tinklai. Būtent todėl naujas paviršinių nuotekų kolektorius T. Narbuto-Saltoniškių gatvėse tiesiamas požeminio gręžimo (mikrotuneliavimo) būdu, taip sumažinant eismo ribojimus ir rangos darbų laiką.

„Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste – vienas didžiausių ir svarbiausių dešimtmečio regioninių projektų ne tik sostinėje, bet ir visoje Lietuvoje. Galbūt todėl Lietuvoje neatsirado rangovų, kurie galėtų imtis tokio sudėtingo projekto, todėl bendrovė ėmėsi iniciatyvos pati įgyvendinti šį projektą. Rezultatas – dėl stipresnės liūties nebetvins T. Narbuto gatvė, o lietaus nuotekos bus valomos, todėl bus išspręsti aktualūs aplinkosaugos klausimai“, – įmonės pranešime cituojamas UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

T. Narbuto-Saltoniškių gatvės lietaus nuotekų tinklo rekonstrukcijos projektas paskelbtas geriausiu 2019 m. Lietuvos inžinerinių tinklų BIM projektu. Rekonstrukciją planuojama užbaigti iki 2020 m. pabaigos. Preliminari jos kaina – 5,14 mln. eurų.

Regioninės svarbos projektas „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“ finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ lėšomis. Viso projekto vertė yra 26 mln. eurų, jo įgyvendinimą prižiūri Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).