2026 m. spalio 7 d. trečiadienis, 16:05:18
Reklama  |  facebook

Galingiausias Baltijos šalyse autotransformatorius atgabentas iki „LitPol Link“ jungties

2021-05-19 08:45
Vakar „LitPol Link“ keitiklių stotį, esančią prie Alytaus, atgabentas ir iškrautas galingiausias Baltijos šalyse autotransformatorius. Tai yra vienas iš kertinių įrenginių, reikalingas užbaigti Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungties „LitPol Link“ išplėtimo projektą.
nuotrauka
„Litgrid“ nuotr.


Minimos įmonės
Litgrid, AB
Vidaus vandens kelių direkcija, VĮ,

Šio autotransformatoriaus įrengimas padidins Lietuvos elektros sistemos saugumą ir savarankiškumą ir yra svarbus žingsnis sinchronizacijos projekto įgyvendinimo link.

„Įgyvendinant vieną svarbiausių sinchronizacijos projektų –„LitPol Link“ jungties išplėtimą – pasiektas itin reikšmingas etapas. Įdėjus daug pastangų pirmasis iš trijų autotransformatorių sėkmingai pasiekė „LitPol Link“ keitiklių stotį. Kol vyko autotransformatorių gamyba, „LitPol Link“ jungtyje padarėme visus įmanomus parengiamuosius darbus, kad atgabenus įrenginius beliktų tik juos sumontuoti ir projektas būtų baigtas. Tą planuojame padaryti iki metų pabaigos“, – cituojama „Litgrid“ Strateginės infrastruktūros departamento direktorė Gerda Krasauskė.

Naujojo 410/345/10,5 kV, 600 MVA galios autotransformatoriaus kelionė prasidėjo daugiau nei prieš mėnesį. „General Electric“ gamykloje Gebzėje, Turkijoje, pagamintas įrenginys buvo nugabentas į Derindžės uostą ir, pakrautas į laivą, iki Lietuvos keliavo daugiau nei 7000 km per Viduržemio jūrą, Atlanto vandenyną ir Baltijos jūrą.

Atplukdytas į Klaipėdos uostą autotransformatorius ketvirtadienį buvo pakrautas į baržą Klaipėdos konteinerių terminale. Vidaus vandens kelių direkcijos barža autotransformatorių Kuršių mariomis ir Nemunu iki Kauno krovinių uosto plukdė tris paras. Kaune 164 tonas sveriantis įrenginys buvo perkeltas ant 39 m ilgio vilkiko ir specialios platformos sąstato, kuris, padedamas dar vieno vilkiko, nugabeno krovinį į Alytaus rajone esančią „LitPol Link“ keitiklių stotį. Vežant autotransformatorių reikėjo stabdyti eismą, todėl jo kelionė iš Kauno į Alytų vyko nakties metu, kai automobilių judėjimas yra mažesnis.

Iš viso „LitPol Link“ bus sumontuoti trys tokie autotransformatoriai. Planuojama, kad antrasis ir trečiasis į Lietuvą bus atgabenti vasarą. Be autotransformatorių įrengimo, aukštos įtampos nuolatinės srovės jungties „LitPol Link“ išplėtimo projektas apima 400/330/10 kV Alytaus pastotės 400 kV skirstyklos bei 330/110/10 kV Alytaus pastotės 330 kV skirstyklos išplėtimą, 330 kV ir 110 kV elektros linijų rekonstrukciją. Bendros projekto investicijos siekia 22,5 mln. Eur, projektas iš dalies finansuojamas iš ES Europos infrastruktūros tinklų priemonės.

Įrengti autotransformatorius reikia tam, kad po sinchronizacijos 2025 metais „LitPol Link“ jungtis galėtų veikti sinchroniniu režimu su Lenkijos tinklais. Šalia Alytaus esanti elektros infrastruktūra – kertinė visam sinchronizacijos projektui, kadangi būtent per „LitPol Link“ jungtį bus sinchronizuojamas Baltijos šalių ir žemyninės Europos elektros tinklų dažnis.

„LitPol Link“ jungties išplėtimas yra vienas iš 14 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos projektų, kurie apima naujos jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ statybą, 3 sinchroninių kompensatorių įrengimą, vidinių tinklų stiprinimą ir sistemos valdymo bei IT tobulinimą.

Šiuo metu 3 iš sinchronizacijos projektų jau yra įgyvendinti. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba ir 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija. Iš viso šiuo metu baigta daugiau nei ketvirtadalis visų sinchronizacijai reikalingų darbų.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 m.

 „Litgrid“ nuotr.
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-10-07 11:54
Vilniuje artėja vieno ilgiausiai laukto transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimas – pradėta rengti Šiaurinės gatvės 3 km atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. koncepcija. Nauja jungtis turėtų ne tik perimti dalį tranzitinio eismo, bet ir iš esmės pakeisti šiaurinės sostinės ...
nuotrauka
2026-10-06 06:44
Elektriniai traukiniai Vilniaus–Klaipėdos maršrute priartėjo dar vienu žingsniu – „LTG Infra“ sėkmingai užbaigė paskutinius dinaminius bandymus Radviliškio–Klaipėdos ruože. Dabar projektas pereina į baigiamąjį etapą – sertifikavimą.
nuotrauka
2026-10-06 06:35
Kauno pietrytinio aplinkkelio ir Ateities plento tęsinio projektui išduoti statybą leidžiantys dokumentai neatitiko teisės aktų, todėl jų likimą teko spręsti teisme. Nors statybų projektui kelias neužkertamas, jo teisinį pagrindą teks sukurti iš naujo – parengti naują projektą ir gauti naują leidimą...
nuotrauka
2026-10-05 06:25
Lietuvos elektros sistemoje netrukus atsiras dar vienas didelės galios energijos kaupimo objektas – Alytaus rajone pradėtas statyti beveik 25 mln. eurų vertės baterijų parkas, galėsiantis sukaupti 92 MWh elektros energijos.
nuotrauka
2026-10-02 14:42
Lietuvos energijos kaupimo galia jau perkopė 1 GW, o Anykščių rajone atidarytas pirmasis Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse.
nuotrauka
2026-10-01 07:08,      papildyta 2026-10-01 17:28, papildyta „LTG Infra“ pozicija
„Rail Baltica“ sankasos šlaitai plaunami, o nepriklausomas tyrimas rodo, kad problema slypi ne rangovo darbuose, bet pačiuose projektiniuose sprendiniuose. UAB „Fegda“ užsakymu atliktas tyrimas nustatė, kad šlaitams nebuvo numatytos pakankamos apsaugos nuo erozijos, todėl po stipresnių kritulių išpl...
nuotrauka
2026-09-30 10:26
324 mln. eurų investicijų, 167 MW naujos vėjo elektrinių galios ir apie 580 GWh per metus – tokio masto yra „Enefit“ Kelmėje įgyvendinti „Kelmė I“ ir „Kelmė II“ projektai. Rugsėjo 29 d. oficialiai atidaryti du vėjo parkai tampa vienu reikšmingesnių bendrovės atsinaujinančios energetikos projektų Lie...
nuotrauka
2026-09-29 09:07
Remontuojant Šilutės rajono tiltą paaiškėjo, kad jo konstrukcijų būklė gerokai prastesnė, nei buvo nustatyta prieš pradedant darbus. Dėl to teko iš naujo numatyti konstrukcijos apačios – laikančiosios dalies – įrengimą, o rangovas dabar siekia pėsčiųjų eismą tiltu atnaujinti iki gruodžio 15-osios.
nuotrauka
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
nuotrauka
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
nuotrauka
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
nuotrauka
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
nuotrauka
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...
nuotrauka
2026-09-16 13:41
Daugiau kaip 33,8 mln. eurų ir 55 kilometrai – tokio masto pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros darbai šiemet vyksta skirtinguose Lietuvos regionuose. Vieni takai jau baigiami, kiti dar tik tiesiami, o dalis projektų persikels į 2027-uosius.
nuotrauka
2026-09-16 13:21
„Teltonikos“ technologijų parko plėtrai Lietuvoje uždegtas žalias šviesoforo signalas – „Litgrid“ Kuprioniškėse užbaigė naujos transformatorių pastotės statybą ir elektros tiekimą pradėjo beveik metais anksčiau, nei buvo planuota. Naujoji infrastruktūra sudarys sąlygas „Teltonika High-Tech Hill“ užs...
nuotrauka
2026-09-16 09:57
Klaipėdos uostas gauna 100 mln. eurų finansinį postūmį – tokio dydžio paskolą jam skyrė Europos investicijų bankas (EIB). Milijonai bus nukreipti ne vien į uosto konkurencingumą: dalis investicijų teks žaliajai energetikai ir infrastruktūrai, kuri gali būti naudojama ir sąjungininkų kariniams laivam...
nuotrauka
2026-09-15 08:13
Šventosios jūrų uosto atkūrimo projektas perėjo į realių statybų etapą – rugsėjo 11-ąją pradėti pagrindinių uosto hidrotechninių statinių darbai. Į jūrą bus pastatyti du išoriniai molai, kurių bendras ilgis sieks 1,05 km, o kartu bus įrengiamos krantinės, promenada, gilinama akvatorija ir įplaukos k...
nuotrauka
2026-09-10 07:35
Rugpjūčio 22-osios audra tapo ne tik dideliu išbandymu elektros skirstymo tinklui, bet ir priežastimi iš naujo kelti klausimą, ar jo atsparumas stiprinamas pakankamai sparčiai. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitete parlamentinės kontrolės metu daugiausia dėmesio skirta investicijoms į ESO ti...
nuotrauka
2026-09-03 14:17
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino 65,9 mln. eurų AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) investicijas, kuriomis 729 objektuose numatoma elektros oro linijas pakeisti požeminiais kabeliais. Investicijomis siekiama mažinti elektros tiekimo sutrikimų riziką ir didinti skirsto...
nuotrauka
2026-09-02 15:25
Ankstinami 10 kV elektros oro linijų keitimo požeminiais kabeliais darbai strategiškai svarbiuose Lazdijų, Tauragės ir Jurbarko regionuose. Iki 2027 m. pabaigos planuojama užbaigti visus darbus, kurie anksčiau buvo numatyti vykdyti iki 2028-ųjų. Sprendimas priimtas kaip dalis Vyriausybės naudų paket...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra