2024 gegužės 30 d. ketvirtadienis, 5:48
Reklama  |  facebook

„Gelžbetoninio“ Gerardo Brazausko gyvenimo neaplenkė kaltės jausmas Fotogalerija

2014-08-28 21:21
Po pusmečio Gerardas Brazauskas švęs 80 metų jubiliejų. Bet iš darbo, iš gelžbetoninių pabėgių gamyklos „Swetrak“ direktoriaus pareigų, pašnekovas žada nesitraukti. Nes darbus reikia užbaigti iki galo – reikia pateikti tarptautinei geležinkelio vėžei „Rail Baltica“ tai, dėl ko suderėta. O tada bus galima ir ilsėtis. Tai ne tik įgimtas G. Brazausko būdas, bet ir visą gyvenimą sportuojant įgyta savybė – siekti rezultato, daryti iki galo, užbaigti.
nuotrauka
Gerardas Brazauskas. Portalo nuotr.


Minimos įmonės
Vilniaus 3-ioji gelžbetoninių konstrukcijų gamykla, AB
Swetrak, UAB
Swetrak, UAB
„Bent jau tol, kol „Rail Baltica“ projektas nesibaigs, į pensiją tikrai dar neisiu”, – sako UAB „Swetrak“ direktorius G. Brazauskas.

Studijų metai prabėgo lyg viena diena – mokantis ir sportuojant

Šiauliuose gimęs a.a. Prezidento Algirdo M. Brazausko brolis Gerardas užaugo Kaišiadoryse, vietoje, jo žodžiais, iš kurios lengvai pasiekiamas ir Vilnius, ir Kaunas. Brolis Algirdas pasirinko tuomet madingą inžinieriaus hidrotechniko specialybę, o Gerardas – statybas. Kodėl pasirinko būtent statybą, G. Brazauskas sako negalintis net pasakyti – nei šeimoje, nei giminėje nebuvo statybos specialistų. O jaunas, labai gerai besimokantis vaikinas pasvajodavo ir apie kosmonautiką. „Visko buvo, net ir kosmonautu būti norėjau“, – pasakojo jis. G. Brazauskui patiko braižybos mokytojas kaišiadorietis Juozas Sinkevičius, kuris dirbo mokykloje ir tuo pat metu studijavo statybą. Tai buvo viena iš paskatų ir jam pasirinkti statybos studijas. Į Kauno Politechnikos institutą, Statybos fakultetą, jis įstojo be jokio vargo, nes mokyklą buvo baigęs sidabro medaliu, tad reikėjo laikyti tik piešimo ir braižybos egzaminus.

Statybos fakultetas tuomet dar buvo įsikūręs Kauno Rotušėje, tad su broliu penkeriems metams įsikūrė pas žymaus Lietuvos skulptoriaus Juozo Zikaro našlę, name Ąžuolų kalne. Skulptoriaus našlę G. Brazauskas mini kaip moterį, iš kurios sako gavęs ir patriotinį, ir meninį švietimą. Namo pusrūsyje buvo dailininko dirbtuvės, kur buvo saugomi darbai, jų kopijos. Atmintin tuometiniam studentui įstrigo litų monetų piešiniai – J. Zikaras sukūrė visas tarpukario Lietuvos monetas, Laisvės skulptūros piešiniai. Pašnekovo nuomone, dailininko sukurta Laisvės skulptūra galėtų būti įkurdinta Vilniuje, Lukiškių aikštėje, nes iki šiol nesėkmingai sprendžiama, kaip ši aikštė turėtų atrodyti.

Kartu su pramoninės civilinės statybos mokslais į G. Brazausko kasdienybę atėjo ir sportas. Abu su broliu buvo instituto lengvosios atletikos komandos nariai. „Nuo pirmo kurso buvau instituto, o vėliau – ir Lietuvos lengvosios atletikos rinktinių narys. Buvau šuolininkas į aukštį, brolis Algirdas atstovavo rutulio stūmimo, disko bei kūjo mėtymo rungtyse“, – sako G. Brazauskas, pastebėdamas, kad penkeri studijų metai prabėgo kaip viena diena.

Patarė „nestumdyti popierių“

Pagal tuomet galiojusią paskyrimų tvarką, 1957 m. jaunas diplomuotas statybos specialistas buvo paskirtas dirbti į Vilnių, į gamybinių įmonių trestą. Kaip mena G. Brazauskas, trestas tuomet buvo keli kambarėliai, kuriuose skambėjo tik rusų kalba. Viena moteris jaunam specialistui patarė „ne popierėlius stumdyti“, o eiti dirbti į centrinę betono gamyklą. Dabar tai – Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr.3. „Nuvažiavau į Žemuosius Panerius, susiradau direktorių, gavau vietą „barake“ netoli nuo gamyklos. Gyvenau su darbininkais, – dalijasi savo pirmaisiais darbo metų įspūdžiais G. Brazauskas. – Pradėjau dirbti meistru. Buvo nelengva, nes reikėjo dirbti tris pamainas.“

Tų pačių metų gruodžio mėnesį gamykla baigė statyti gyvenamąjį namą, kuriame kartu su įmonės meistru Vaclovu Ramanausku gavo vieną dviejų kambarių butą.

Po metų jis buvo paskirtas techninės kontrolės skyriaus viršininku, vėliau – pagrindinio cecho viršininku. O kadangi jau buvo vedęs, gavo dviejų kambarių butą greta pastatytame name. Dar po kelerių metų, 1963 m. vasarį, G. Brazauskas tapo įmonės direktoriumi.

Įdarbinti lietuvį – reikėjo pastangų

„Reikia prisiminti, koks buvo Vilnius tais tolimais 1957-1960 metais. Gatvėse, parduotuvėse, įstaigose bei įmonėse girdėjosi tiktai rusų arba lenkų kalba, dokumentacija – tik rusiškai, – pasakojo G. Brazauskas. – Senasis įmonės direktorius Vladimiras Šmygovas, perleisdamas man vadovavimą, įkyriai siūlė rusą Jurijų Artemjevą vyriausiuoju inžinieriumi, bet šio pasiūlymo nepriėmiau dėl suprantamų priežasčių, ir jaunas specialistas Vladislovas-Vitulis Šileika buvo paskirtas vyriausiuoju inžinieriumi. Su juo dirbau iki 1969 ar 1970 metų, po to jis perėjo dirbti į Statybos ministeriją, vėliau buvo paskirtas Kaimo statybos ministro pavaduotoju, šios ministerijos Vilniaus teritorinio statybos tresto valdytoju. Mirė jaunas, vos sulaukęs 50-ties, 1986-aisias. Tai buvo geras specialistas ir organizatorius.“

V. Šileiką pakeitė Aleksandras Bruzgis, G. Brazausko studijų draugas, kuris jį vėliau pakeitė ir direktoriaus pareigose.

Priešinosi dirbti įtampos ir baimės sąlygomis

Darbo Vilniaus GKG-3 laikotarpiu intensyviai vystėsi Lietuvos gelžbetonio pramonė, padėjusi pagrindus dabartinėms modernioms technologijoms. „Audringai vystėsi didžiosios Lietuvos statybos, smarkiai išaugo gelžbetoninių ir kitokių konstrukcijų poreikis. 1962 metais pradėjome 6 ir 12 m pokraninių ir 12-18 m dvišlaičių sijų gamybą. Joms gaminti buvo dalinai pritaikyti įrengimai ekstensyvių tuštuminių plokščių gamybai. Sijų, ypatingai 18 metrų ilgio, poreikis buvo didžiulis, kiekvieną dieną turėjome pagaminti po 10 vienetų“, – prisimena G. Brazauskas.

Nuo 1965 m. prie Vilniaus GKG-3 buvo prijungta akytojo betono gamykla, anksčiau priklausiusi Vilniaus namų statybos kombinatui. Buvo gaminamos ir armuotos iki 6 m ilgio sieninės ir perdangų plokštės bei sieniniai blokai.

Akytojo betono gamybos technologija buvo nuolat tobulinamos, talkinant anuometinio visasąjunginio betono ir gelžbetonio instituto specialistų pagalba.

Gamykla buvo tiesiogiai pavaldi Statybos ministerijai. Augant statybų apimčiai, jų aprūpinimas industriniais gaminiais buvo sunkiai valdomas. Buvo nutarta sukurti specializuotus gelžbetonio, medienos ir metalo gaminių trestus (susivienijimus) viliantis, kad palengvės statybų objektų aprūpinimas. „Mano nuomonė buvo priešinga, ją pareiškiau net LKP CK atstovui, kuruojančiam statybas, dėl to man priekaištavo ministras R. Sakalauskas, – pasakoja apie bandymus ginti savo nuomonę G. Brazauskas. – Gelžbetonio treste, kurio valdytojas buvo V. Markevičius, vyriausiuoju inžinieriumi dirbo Edmundas Čižauskas, su kuriuo bendradarbiauti buvo nelengva. Manęs visiškai netenkino jo nuostata, kad darbuotojus reikia laikyti nuolatinėje įtampoje ir baimėje, nuolat dirbti viršvalandžius. Manau, kad tik suprasdamas bendrą tikslą ir jo sąmoningai siekdamas, darbuotojas gali duoti įmonei realios naudos.“

Būti vadovu – teko mokytis

Vilniaus GKG-3 G. Brazauskas atidirbo 17 metų, iš kurių 11 metų – direktoriumi. Jo žodžiais, tai buvo didžiulė gyvenimo mokykla – ruošianti būti inžinieriais-statybininkais, konstruktoriais ar statybų vykdytojais. O būti vadovu – teko mokytis.

„Man išeinant iš įmonės, joje dirbo 720 darbuotojų, iš jų inžinerinių-techninių ir tarnautojų – 120. Gal ir paskubėjau išeiti, tačiau mano ir gelžbetonio tresto vadovybės, E. Čižausko, požiūriai labai skyrėsi“, – neslepia pašnekovas.

Darbo keliai nuvedė į Respublikinį tarpkolūkinį statybos organizacijų susivienijimą. Kaip tik tuo metu buvo kuriamas Alytaus namų statybos kombinatas. Vėliau prie susivienijimo prijungus Kaimo statybos ministeriją, atsirado Ukmergės, Telšių, Pakruojo ir Marijampolės gelžbetonio gamyklos.

„Man, kaip atsakingam už techninę politiką ir techninę pažangą, teko dirbti su projektuotojais ir gamybininkais, diegiant industrinę gamybą. Be Alytaus kombinato namų gelžbetoninių elementų, buvo įsisavinta 21 m angos gelžbetoninių pusrėmių, vandentiekio bokštų, taip pat elementų kaimo vaikų darželiams gamyba. Tai leido paspartinti kaimo statybas“, – pasakoja G. Brazauskas.

Stovėjo prie „Swetrak“ ištakų

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, griuvo tai, kas dar prieš kelerius metus atrodė nepajudinama. Griuvo ir statybos organizacijų susivienijimai. Į Lietuvą pradėjo važiuoti įvairių užsienio šalių verslo atstovai, kurie bandė Lietuvos įmones supirkti pusvelčiui.

G. Brazauskas, kaip neblogai mokantis anglų kalbą, pradėjo bendrauti su Suomijos ir Švedijos statybinių medžiagų firmų darbuotojais, lankėsi kartu su jais įvairiuose objektuose, dalyvavo jų rengiamuose seminaruose.

„1993 m. gruodį mane susirado Švedijos firmos „Abetong“ atstovas ir paprašė rekomenduoti įmonę, kurioje būtų galima organizuoti gelžbetoninių pabėgių gamybą. Vėliau, 1994 m., Susisiekimo ministerija paskelbė konkursą tokių pabėgių gamintojui. Jį kažkodėl laimėjo JAV piliečio, kilusio iš Lietuvos, firma“, – pasakoja G. Brazauskas. Kadangi švedams laimėti konkurso nepavyko, jie pabėgių gamybos ėmėsi Estijoje, Rakverės mieste. Gamyba veikia iki šiol.

Lygiagrečiai švedai bandė organizuoti pabėgių gamybą ir Lietuvoje. G. Brazauskas, bendradarbiaudamas su jais, sudarė sąrašą potencialių įmonių, kurias aplankė kartu su švedų atstovu. Taip gimė sprendimas kurti bendrą švedų firmos „Abetong“ ir Marijampolės UAB „Alga“ įmonę. Bendrovė „Swetrak“ buvo įsteigta 1998 m. G. Brazauskas jai vadovauja iki šiol.

Gelžbetoninių pabėgių gamyba pradėta 2000 m. Per 14 metų UAB „Swetrak“ pagamino per 1 mln. 900 gelžbetoninių geležinkelio pabėgių. Manoma, kad Lietuvoje iš viso jų yra apie 5 milijonų.

G. Brazauskas, vertindamas savo 20 metų bendravimo su įvairių užsienio firmų šios srities specialistais patirtį, tvirtina, kad mūsų inžinieriai savo žiniomis ir kvalifikacija nenusileidžia užsieniečiams. „Paprastai pastarųjų žinios skurdžios, apsiriboja labai siaura sritimi, be to, jie visiškai nepratę bandyti išsisukti iš keblių situacijų (esant avarijoms, medžiagų trūkumui ir pan.).Pabėgių gamyklos Rakverėje (Estija) atidarymo iškilmių metu paklausiau švedų specialisto, koks betono stipris armatūros įtempimų atleidimo metu. Šis paprastas klausimas buvo sutiktas su dideliu nustebimu, kad aš kažką žinau apie tai“, – pasakoja G. Brazauskas.

„Gyvenimo ruduo, kuriame gyvenu, irgi turi savo žavesį“

Gerardui Brazauskui paprastai sunku išvengti klausimų apie tai, kiek jo karjeroje ryškus brolio, prezidento A.M. Brazausko spaudas. „Aš nematau jokio ryšio. Algirdas dirbo Plano komitete, buvo atsakingas už statybas ir resursus visai Lietuvai. Man padėjo tiek pat, kiek ir kitiems Lietuvos statybininkams“, – sako G. Brazauskas. Jis sako nesuvokiantis, kaip galėjo būti kuo nors išskirtinis dėl brolio pareigų: kiek jam buvę pavesta darbo, tiek jis ir atlikdavęs.

„Darbas gamyboje – įdomus ir kūrybingas, tačiau turi ir savo neigiamą pusę – tai įvykiai gamyboje, susiję su sunkiomis kūno traumomis arba net mirtimi. Nedaug, bet tokių atvejų teko patirti – 1968 m., dirbant Vilniaus GKG-3, valydama betono maišyklę žuvo darbininkė, 1972 m. du žmonės žuvo montuodami gaminius. Buvo labai skaudu, – pasakoja G. Brazauskas. – Atsiranda kaltės jausmas už tokius įvykius.“

Tiek bendrovės, tiek vadovo sėkmę, anot pašnekovo, lemia kolektyvas, sutikti žmonės. Direktoriaus darbo produktu G. Brazauskas laiko darniai dirbantį kolektyvą – jį reikia sukurti, palaikyti ir nukreipti. Vadovas, jo žodžiais, negali būti varovu.

„Nesuprantu, kaip galima vadovauti darbui ar sričiai, kurioje nenutuoki. Dirbu darbą, kurį žinau ir moku, visas gyvenimas atiduotas gelžbetoniui“, – sako G. Brazauskas. Per pusšimtį darbo metų jam teko sutikti įvairių ir politinių, ir gamybos statybos vadovų. Su pagarba pašnekovas mini Statybos ministrą Romualdą Sakalauską, pavaduotojus Konstantiną Ufimcevą, Michailą Dulmaną ir daugelį kitų.

„Gyvenimo ruduo, kuriame gyvenu, irgi turi savo žavesį. Malonu prisiminti, sutikti senus draugus, suprasti, kad gyvenimas, tas vienintelis, nusisekė. Turiu gerą ir mėgstamą specialybę, darbą, šeimą, – sako G. Brazauskas. – Manau, jei visi tokiame amžiuje bandytume aprašyti savo gyvenimą, gal paliktume kažką naudingo ateinančioms kartoms.“

Fotogalerijoje – G. Brazausko asmeninio albumo nuotraukos

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-05-01 10:24
Balandžio 30 d. mirė Antanas Butkus (78 metų), inžinierius, ilgametis tuomet YIT KAUSTA (dabar – YIT LIETUVA) vadovas, buvęs Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas.
nuotrauka
2024-04-12 16:21
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nariams buvo pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską.
nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos