2024 gegužės 31 d. penktadienis, 0:08
Reklama  |  facebook

„Geoenergy Lab“ mokslininkai: po Žemės paviršiumi slypi neišnaudotas potencialas

2024-04-16 18:27
Žemės gelmėse slypi neišnaudotas potencialas, kurį galima paversti energijos šaltiniu. Bendradarbiaujant su tarptautinėmis įmonėmis, KTU „M-Lab“ įsikūręs „Geoenergy Lab“ paramos būdu gavo beveik 3 mln. eurų vertės programinę įrangą, leidžiančią efektyviai modeliuoti žemės gelmių reiškinius. Tai svarbu siekiant plėtoti švarios energijos naudojimo galimybes.
nuotrauka
Mayur Pal. KTU nuotr.


Minimos įmonės
KTU Aplinkos inžinerijos institutas,
Apie geoterminę energiją ir Lietuvos žemės paviršiaus unikalumą kalba Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) prof., geoenergetikos mokslinių tyrimų ir inovacijų laboratorijos „Geoenergy Lab“ mokslo grupės vadovas Mayur Pal.

Laboratorijos, įsikūrusios KTU tarpdisciplininiame eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centre „M-Lab“, vadovas sako, kad šiandien Lietuva turi didžiulį neišnaudotą potencialą, kuris glūdi po Žemės paviršiumi.

Lietuvos gelmėse – vandenilio klodai

KTU profesorius teigia, kad „Geoenergy Lab“, esančios laboratorijų centre „M-Lab“, mokslo grupės tikslas – plėtoti tyrimų ir inovacijų metodus, kuriais siekiama užtikrinti tvarumą žemės gelmių srityje, kartu tiriant geoenergetikos potencialą.

M. Pal aiškina, kad geoenergetinis potencialas – tai žemės gelmėse sukaupta energija: „Islandijoje šį reiškinį galima pamatyti geizeriuose, iš kurių veržiasi karšto vandens garai. Tailande galima maudytis karšto vandens ežeruose. Žemės paviršiuje yra sukaupta daug energijos, kurią reikia tinkamai ir tvariai panaudoti. Taip pat mūsų pirminiai tyrimai parodė vandenilio potencialą Lietuvos žemės gelmėse“, – dalijasi jis.

Pasak KTU mokslininko, tai yra dinamiška tyrimų grupė, siekianti tobulinti sprendimus įvairiose srityse, įskaitant angliavandenilių gavybos optimizavimą, duomenų gavybą siekiant įžvalgų apie žemės gelmes, geoterminę energiją, anglies dioksido surinkimą ir saugojimą, taip pat vandenilio gamybos ir saugojimo technologijas.

„Mūsų daugiadisciplininė ekspertų komanda siekia atskleisti neišnaudotą potencialą, slypintį po Žemės paviršiumi. Nuo naftos gavybos metodų optimizavimo iki geoterminės energijos panaudojimo ir novatoriškų anglies dioksido neutralizavimo technologijų. Mes pirmaujame kuriant švaresnę ir efektyvesnę energetiką“, – sako M. Pal.

KTU

M-Lab pastatas. Kauno technologijų universiteto nuotr.

Modeliuojamos žemės gelmės

KTU profesorius aiškina, kad šiuo metu didžioji dalis laboratorijos veiklų skirta modeliavimui ir simuliavimui. Pasak jo, tyrimų grupė kuria žemės gelmių modelius naudojant didelio našumo kompiuterius, kad galėtų modeliuoti žemės gelmių reiškinių srautus.

Pavyzdžiui, jie sukūrė geologinius anglies dioksido (CO2) kaupimo ir sekvestravimo modelius. Taip pat geologinius modelius geoterminės energijos potencialui Lietuvoje įvertinti bei kuria vandenilio saugojimo modelius.

KTUKTU nuotr.

„Be to, dirbtinio intelekto (DI) pagalba, tyrėjų grupė sukūrė 3D realizuotas žemės gelmių savybes ir pažangius skaitinius jų modeliavimo metodus“, – sako M. Pal.

Tyrimų grupė plėtoja gebėjimus atlikti vidinį reaktyviosios pernašos modeliavimą, susijusį su nuotėkio rizikos vertinimu saugant CO2 ir vandenilį. Šiuo metu kartu su savo tyrimų partneriais jie atlieka laboratorinius tyrimus, kurie apima uolienų mėginių kompiuterinę tomografiją ir šerdies užliejimo bandymus.

„Siekiame plėtoti šiuos bandymus, kad galėtume imituoti požeminio tekėjimo sąlygas naudojant šerdies užliejimo įrankius. Tačiau laboratorinės įrangos įsigijimui reikia didelio finansavimo, ne mažesnio kaip 0,5 mln. eurų“, – teigia pranešime cituojamas KTU mokslininkas.

M. Pal dalijasi, kad padedant jų mokslinių tyrimų partneriams – Teksaso A&M universitetui ir Indijos IIT Roorkee institutui, jie gavo duomenis apie CO2 injekcijas į uolienas, įskaitant didelės skiriamosios gebos uolienų kompiuterinę tomografiją, kuri naudojama 3D uolienų modeliui sudaryti. Taip pat CO2 saugojimo uolienose vertinimą bei duomenis prieš ir po CO2 įpurškimo į uolienas.

„Vėliau, pasitelkiant DI metodus ir priemones, šie duomenys naudojami matematiniam modeliui sukurti, kad būtų galima įvertinti Lietuvos uolienų CO2 kaupimo galimybes. Tą patį planuojame padaryti ir su vandenilio saugojimo analize“, – aiškina jis.

Vandenilis kaip naujos kartos kuras

KTU profesorius teigia, kad energijos vartojimo efektyvumo (EVE) srityje tyrimų grupė dirba keliomis temomis. Viena jų – esamos infrastruktūros, ypač susijusios su angliavandenilius išgaunančiomis įmonėmis Lietuvoje, EVE didinimas.

„Turime spręsti šių įmonių EVE poreikius. Tokių įmonių elektros energijos sąnaudos yra didelės dėl vietoje veikiančių injekcijų sistemų. Šias sistemas būtų galima padaryti efektyvesnes naudojant tam tikras priemones ir technologijas, kurias mes tiriame ir kurios tikrai gali padėti sutaupyti energijos.

Be to, angliavandenilių gamintojai Lietuvoje generuoja daug karšto vandens, kuriam šiuo metu iššvaistoma daug energijos. Šis karštas vanduo yra pumpuojamas atgal į žemės gelmes, iš jo neišgaunant energijos“, – aiškina M. Pal.

Jis įžvelgia didžiulį potencialą ištirti ir pasiūlyti inovatyvius sprendimus, kaip panaudoti šią geoterminę energiją. KTU mokslininkai atlieka geoterminės energijos tyrimus, skirtus geoterminės energijos gavybai iš Devono ir Kambro telkinių, esančių žemės gelmėse.

„Taip pat domimės vandeniliu kaip naujos kartos kuru ir nagrinėjame vandenilio saugojimo požeminiuose rezervuaruose aspektus, panašiai kaip visoje Europoje yra saugomos dujos“, – kalba M. Pal.

KTUKTU nuotr.

KTU profesorius pastebi, kad jis nėra pirmas, atkreipęs dėmesį į neišnaudotą Žemės paviršiaus potencialą. Pasak jo, kalbant apie Europą, italai pirmieji pradėjo plėtoti geoterminę energiją kaip energijos šaltinį.

Jis tęsia, kad Islandijoje visas centralizuotas šildymas tiekiamas naudojant geoterminę energiją, o tokios įmonės kaip „Carbfix“ naudoja geoterminės energijos technologiją kaupti CO2.

Galiausiai, Danijoje įsikūrusi įmonė „Innargi“ kuria panašius centralizuoto šildymo modelius. Pasak M. Pal, ši technologija sėkmingai taikoma daugelyje kitų šalių.

Jis teigia, kad JAV ir Norvegijoje jau daugelį metų CO2 saugomas Žemės paviršiuje esančioje saugykloje. Norvegijoje buvo parengtas Šiaurės pašvaistės projektas – puikus šios technologijos pavyzdys.

„Panašūs CO2 injekcijų projektai buvo vykdomi ir Lietuvoje, tačiau niekas apie tai nekalba. 1990–2000 m. buvo atlikta daug geoterminių tyrimų, pastatyta ir iki 2017 m. veikė geoterminės energijos jėgainė, tačiau dėl kelių teisinių ir finansinių problemų ji buvo uždaryta“, – sako KTU profesorius.

JAV įmonės skyrė beveik 3 mln. eurų

KTU profesorius sako, kad jo vadovaujama laboratorija yra unikali, nes ji turi moderniausius modeliavimo ir simuliavimo įrankius, kurie, jo žiniomis, yra prieinami tik pramonėje, ir jų nėra jokioje kitoje Lietuvos institucijoje.

M. Pal teigimu, jie kreipėsi į dvi įmones – „Rock Flow Dynamics“ ir „Schlumberger“, įsikūrusias Hiustone, JAV, kad jos padėtų įsigyti programinę įrangą, reikalingą geoenergijos reiškiniui modeliuoti. Pasak jo, kai kurios programinės įrangos yra labai brangios ir nepasiekiamos, kad būtų galima įsigyti licencijuotą versiją universitete.

„Susipažinę su mūsų tyrimų kryptimis ir temomis, įmonės sutiko paremti mūsų tyrimų grupę. „Rock Flow Dynamics“ padovanojo 350 tūkst. JAV dolerių vertės programinę įrangą, o „Schlumberger“ sutiko skirti 2,8 mln. eurų. Tai paskatino mus judėti į priekį, nes be šių įrankių būtų labai sunku atlikti simuliavimu pagrįstą modeliavimą. Ši programinė įranga labai padeda požeminio srauto modeliavimo ir vizualizavimo galimybėms“, – aiškina KTU mokslininkas.

Jis teigia, kad jų tyrimų grupei labai svarbus tvarumas ir ekologiškumas – į tai orientuotas ir mokslinis darbas, susijęs su geoterminės energijos naudojimu Lietuvoje.

„Lietuva turi geoterminę anomaliją, dėl kurios jos žemės gelmės yra unikalios, o jų temperatūra vakarinėje Lietuvos dalyje yra labai aukšta. Jei ši energija bus tinkamai panaudota, ji galės išspręsti su energetiniu saugumu Lietuvoje susijusius klausimus mažiausiomis sąnaudomis.

Taip pat yra potencialo angliavandenilių pramonę paversti geoterminės energijos gamyba, įtraukus tinkamus suinteresuotus asmenis ir investuotojus, o mes savo tyrimais bandome parodyti šį kelią“, – sako M. Pal.

„Nors tyrimų temos, kurias nagrinėjame, yra itin aktualios Šiaurės šalyse, per pastaruosius kelerius metus nemačiau, kad kuri nors kita tyrimų grupė KTU ar net kitose Lietuvos mokslinių tyrimų institucijose dirbtų panašiomis temomis. Spėju, kad tuo mes esame unikalūs bent jau Lietuvoje“, – pastebi KTU profesorius. 
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2024-05-30 14:38
Sostinės A. Goštauto kvartalas, kur Turto bankas plėtoja didžiausią valstybės biurų projektą, šiuo metu atrodo nykiai, tačiau, pasak vyriausiosios Vilniaus architektės Lauros Kairienės, turi didžiulį potencialą sukurti reprezentatyvią valdžios institucijų būstinę, kokybiškai išplėsti vaikščiojamąją ...
nuotrauka
2024-05-29 11:02
Lietuvos oro uostai (LTOU) ir Lietuvos architektų sąjunga pasirašė architektūrinių idėjų konkurso organizavimo paslaugų sutartį. LTOU kartu su šalies ekspertais iki šių metų pabaigos arba kitų pradžioje siekia atrinkti ir vėliau įgyvendinti geriausias architektų idėjas iki 2028 metų pabaigos planuoj...
nuotrauka
2024-05-27 10:34
Praėjusią savaitę „Via Lietuva" pasirašė sutartį dėl paskutiniosios kelio „Via Baltica" nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos atkarpos rekonstrukcijos darbų atlikimo. Planuojama, kad intensyvūs modernizavimo darbai šiame kelio ruože turėtų prasidėti jau birželio pradžioje, baigtis – kitų metų antroje...
nuotrauka
2024-05-27 09:51
Amaliuose šią savaitę atverta pusantro kilometro atkarpa su naujais viadukais ir žiedinėmis sankryžomis. Tai ženkli dalis pirmajame Pietrytinio aplinkkelio darbų etape. Įgyvendinus visą projektą, naujoji trasa taps patogia ir greita jungtimi tarp A1 ir „Via Baltica“ magistralių. Maža to, apvažiavima...
nuotrauka
2024-05-24 13:37
Nors elektromobilių naudojimas Lietuvoje kasmet auga, vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria daugiabučių namų gyventojai, yra elektromobilių įkrovimo infrastruktūros prieinamumas. Kokias galimybes turi vairuotojai, gyvenantys daugiabutyje, pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu ...
nuotrauka
2024-05-24 11:03
Netrukus bus tęsiami prieš dvejus metus pradėti ir vėliau sustabdyti gatvės, dubliuojančios Liepojos gatvę, privažiuojamojo kelio nuo Šiltnamių g. iki Klaipėdos g. statybos darbai. Tikimasi, kad eismas naujuoju keliu, iš kurio tikimasi geresnės saugumo situacijos, vyks dar šį rudenį.
nuotrauka
2024-05-21 10:00
Akcinė bendrovė „Via Lietuva" pasirašė sutartį, pagal kurią bus rekonstruojamas Ariogaloje, Raseinių rajono savivaldybėje, esantis tiltas per Dubysą. Tilto rekonstravimo darbai bus pradėti birželio mėnesį, baigti darbus planuojama iki 2025 m. spalio mėn.
nuotrauka
2024-05-21 09:54
Vilniaus savivaldybė pradeda Kazbėjų tilto per Vokės upę rekonstrukciją. Tikimasi, kad remonto darbai užtruks iki kitų metų pradžios ir vėl bus leidžiamas automobilių, dviračių ir pėsčiųjų eismas, kuris nuo 2018 metų buvo apribotas dėl tilto avarinės būklės.
nuotrauka
2024-05-21 09:50
Dar prieš kelerius metus prie rekordinio efektyvumo saulės elementų kūrimo prisidėję Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikai šiemet išradimą dar patobulino. Pasak jų, tai – itin svarbus žingsnis link naujos kartos saulės elementų gamybos.
nuotrauka
2024-05-20 14:37
Baigiami pagrindinės Klaipėdos miesto arterijos – Baltijos prospekto bei Šilutės ir Vilniaus plentų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai. Tam, kaip valstybei svarbiam vietinės reikšmės kelių projektui, šiemet skirta daugiau kaip 1 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų.
nuotrauka
2024-05-20 09:54
Civiliams, kariuomenei bei teisėsaugai šovinius gaminanti valstybės valdoma įmonė Giraitės ginkluotės gamykla (GGG) praėjusių metų pardavimo pajamas augino 47 proc. – iki 22,4 mln. Eur, grynąjį pelną – 45 proc. ir uždirbo beveik 3,4 mln. Eur. Nepamirštas ir tvarumas: gamykloje ruošiamasi netrukus įr...
nuotrauka
2024-05-16 11:08
Siekiant didinti šalies susisiekimo infrastruktūros kokybę, toliau auga investicijos į svarbiausią Lietuvos transporto arteriją – magistralinį kelią A1. Atkarpos nuo 70,9 iki 80,5 km kapitalinį remontą „Via Lietuva“ užsakymu pradeda tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. A...
nuotrauka
2024-05-15 12:35
Nors vėjo energija yra vienas sparčiausiai augančių energijos šaltinių pasaulyje, vėjo turbinų sparnų atliekos tampa itin opia problema. Tai neleidžia šios energijos rūšies laikyti visiškai draugiška aplinkai. Spręsdami šį iššūkį, Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Lietuvos energetikos instit...
nuotrauka
2024-05-15 07:53
Didžiausios Lietuvoje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys" ekspertai Vilniuje išbandė inovatyvų vamzdynų valymo ledu metodą (angl. Ice Pigging), kuris gali tapti efektyvia ir inovatyvia alternatyva šiuo metu naudojamoms priemonėms. Bandymų metu siekta įvertinti galimybes pasaulyje populiarėja...
nuotrauka
2024-05-14 13:28
Kauno oro uoste oficialiai atidarytas jau antrasis kompanijos „Ryanair“ valdomas orlaivių techninės priežiūros ir remonto (angl.: „Maintenance, Repair, and Overhaul (MRO)“) paslaugų angaras. Teigiama, kad šis oro bendrovės sprendimas sustiprins antrojo pagal dydį Lietuvoje oro uosto esamą lyderystę ...
nuotrauka
2024-05-13 10:14
Akcinė bendrovė „Via Lietuva" paskelbė viešojo pirkimo konkursą tilto per Nevėžį Kėdainiuose, Tilto gatvėje, rekonstravimo darbams atlikti. Sėkmingai įvykus pirkimo procedūroms, darbai galėtų būti pradėti jau šiais metais.
nuotrauka
2024-05-10 07:34
Praėjusį mėnesį gaminančių vartotojų skaičiui Lietuvoje perkopus 100 tūkst. ribą, gyventojų susidomėjimas savarankiška elektros energijos gamyba iš saulės toliau auga. Pasak rinkos ekspertų, nors daugiausia vartotojų – 64 tūkst. – elektrą gamina ant namų stogų įrengtose saulės elektrinėse, sparčiai ...
nuotrauka
2024-05-10 06:38
Prieš trejus metus visoje šalyje įsigaliojo Infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris savivaldybes įpareigojo taikyti infrastruktūros plėtros mokestį. Taip buvo siekiama suvaldyti chaotišką statybų plėtrą ir kad gautas lėšas savivalda galėtų naudoti naujos infrastruktūros įrengimui – keliams, apšvie...
nuotrauka
2024-05-09 09:36
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ gegužės mėnesio pradžioje pradeda konsultacijas dėl Valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės principu vystomų projektų įgyvendinimo galimybių. Šio finansavimo modelio pritaikymas leistų kur kas greičiau įgyvendinti svarbiausius šalies kelių infrastruktūros gerinim...
nuotrauka
2024-05-08 10:31
Klaipėdoje įrengta infrastruktūra laivų nuleidimui į Danės upę. Įgyvendinti projektą užtruko kiek ilgiau nei planuota, bet juo liko patenkinti ir projekto užsakovai, ir slipo bei greta esančios prieplaukos naudotojai.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra