2024 liepos 21 d. sekmadienis, 21:53
Reklama  |  facebook

Gintaras Vilda apie tikrąją investicijų į inovacijas situaciją, iškreiptą statistiką, grėsmes bei galimybes

2017-05-09 08:00
Lietuvoje inžinerinės pramonės įmonių augimas pereina į kokybiškai naują etapą. Kalbėdamas apie tai, kas lemia šias tendencijas, Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacijos (LINPRA) direktorius Gintaras Vilda pastebi, kad vienas iš svarbiausių šio proceso dėmenų yra tai, kad po krizės inžinerinės pramonės įmonės kardinaliai pakeitė kryptį – ėmėsi aktyvaus bendradarbiavimo su pažangiausiais Europos gamintojais ir įsiliejo į Europos pramonės grandis, kuriančias vertę. „Mūsų įmonių augimą lemia bendra situacija Europoje: auga Europa, auga Europos ir Lietuvos pramonė“, – sako G. Vilda.
nuotrauka
Inžinerinė pramonė, „Arginta“. LINPRA nuotr.


Minimos įmonės
LINPRA (Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija ),

Europos Komisija, analizuodama Lietuvos situaciją, pastebėjo, kad per mažai privačių lėšų investuojama į inovatyvias technologijas, inovacijas, mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą (angl. Research and development), nors tai turėtų būti prioritetinė sritis. Tačiau LINPRA direktorius su tuo nesutinka. Anot jo, apskaitos sistema neatspindi tikrosios padėties.

Nuotraukoje kairėje – G. Vilda

„Kalbant apie inovacijas, technologijų ir mokslo plėtrą, reikia išskirti mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas. Lietuvoje susiklostė kultūra, kai, kalbant apie inovacijas, dažniausiai omenyje turimi moksliniai tyrimai, bet tiesa yra tokia, kad inovacijų gali būti ir jų yra labai daug tiek moksliniuose tyrimuose, tiek pramonės įmonėse, vykdančiose eksperimentinę plėtrą (MTEPI). Tai tapo problema. O dabartinė apskaitos tvarka neskatina įmonių, kad jos inovacijas deklaruotų“, – sako G. Vilda.

Dažniausiai savo MTEPI išlaidas deklaruoja tik tos įmonės, kurios dalyvauja ES investicijų programose ir (arba) uždirba pelną, kuriam Lietuvoje taikomos mokesčių lengvatos, – įmonei leidžia sumažinti tris kartus tokia dalimi, kiek deklaravo išlaidų MTEPI veikloms. Kitu atveju taikomos paskatos neveikia dėl nemotyvuotai didelės administravimo naštos ir didelės painiavos, kokias išlaidas galima priskirti MTEPI išlaidoms. Kalbant apie startuojančias, jaunas arba vadinamąsias atžalines įmones, pelno jos paprastai neturi, priešingai – tenka investuoti. Tad tokioms įmonėms nėra jokios paskatos deklaruoti, nes nėra ko sumažinti. Kita vertus, deklaravimas tokioms įmonėms tampa sąnaudomis, atima laiko ir niekada negali būti tikras, pastebi G. Vilda, kad Mokesčių inspekcija neims priekabiauti aiškindamasi, ar įmonė teisingai pateikė deklaruojamas sąnaudas. 

Valstybės institucijos sukūrė mechanizmą, kuris neleidžia sužinoti tikrosios situacijos, o Lietuva dėl to turi problemų tarptautinėje arenoje. Pasak G. Vildos, LINPRA, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos inovacijų centras apie tai kalba su įvairiomis institucijomis (pavyzdžiui, Ūkio ministerija, Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra MITA), tačiau situacija nesikeičia.

„Kodėl verslininkai turėtų rūpintis, kaip Lietuva atrodys inovacijų švieslentėje? Verslui rūpi, kaip jį vertins partneriai ir klientai, – sako G. Vilda, kalbėdamas apie iškreiptą Lietuvos investicijų į inovacijas statistiką. – Taigi tikrovėje mes turime inovatyvią, augančią ir investuojančią pramonę, kuri visai neskatinama rodyti savo investicijas deklaracijose.“ 

Nėra darbuotojų? Yra modernių technologijų

„Trūkstant reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, būtina diegti šiuolaikinę technologinę įrangą, skaitmenizuoti ir robotizuoti įmones, – sako G. Vilda, įvardindamas inovacijas, kurios leistų didinti gamybos produktyvumą ir efektyvumą, nedidinant darbuotojų skaičiaus. – Kalbant apie mūsų sektorių, svarbiausias uždavinys – 30 proc. padidinti pramonės efektyvumą, nedidinant darbuotojų skaičiaus.“

Tai įmanoma ir tai reiškia, kad įmonės turės investuoti ne tik į inovacijas, į naujų produktų kūrimą, bet jos bus priverstos investuoti ir į naujų technologijų ištobulintą gamybos įrangą, ir į esamus darbuotojus. Turimų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas dėl besikeičiančių technologijų, naujų kvalifikacijų įgijimas jau tapo pramonės įmonių kasdienybe. Asociacija įmonėms konsultuoti ir darbuotojams mokyti yra įkūrusi viešąją įstaigą „Intechcentras“, kuri organizuoja įmonių specialistų saviugdos forumus įvairiose veiklos srityse, kaip, pavyzdžiui, gamybos procesų valdymas, pirkimai, pardavimai, naujų produktų kūrimas, personalo ugdymas.

LINPRA skaičiuoja, kad, trečdaliu padidinus inžinerinės pramonės efektyvumą, galima sugeneruoti papildomai 1,5 mlrd. eurų pajamų. Tačiau sektorius turi įveikti apribojimus, kurie nuo verslo nepriklauso: tai darbuotojų trūkumas ir neefektyvi, nelanksti švietimo sistema, kuri negeba prisitaikyti prie revoliucijos „Pramonė 4.0“ keliamų iššūkių – pradedant bendruoju ugdymu, baigiant aukštuoju mokslu arba studijomis. 

„Stebime labai menką lankstumą. Programų kūrimas užtrunka metų metais, mokytojų kompetencijų ugdymas iš viso yra sustojęs, specializuota – inžinerinė profesinio mokymo literatūra – pasenusi. Kalbant apie didelės pagarbos nusipelniusius profesijos mokytojus, Lietuvoje prioritetas vis dar yra kadrų valdymas ir administravimas, o ne žmonių ugdymas (Human resourse development), – pastebi G. Vilda. – Vilčių suteikia naujoji Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė, jos siekis ugdyti profesijos mokytojus, siekis supažindinti juos su moderniomis technologijomis, mokymus vykdyti integruojant su įmonėmis. Tačiau kol kas tai – pavieniai projektai, o iš tiesų reikia sistemos.“

Ir trečias apribojimas – nesuvaldoma emigracija. Potencialūs investuotojai puikiai suvokia – investuoti į šalį, kurioje tokie didžiuliai emigracijos mastai, pavojinga, nes nebus kam dirbti.

„Iš kitos pusės, – pastebi LINPRA direktorius, – didėjanti emigracija stabdo ir eksporto augimą.“

Verslas nespėja taip greitai investuoti į technologijas, kurios leistų būti kuo mažiau priklausomiems nuo darbuotojų skaičiaus, kaip sparčiai mažėja gyventojų. 

„Todėl šiuo metu problema yra ne užsakymai, o tai, kaip juos įgyvendinsime“, – sako G. Vilda.

Apie pameistrystę, kaip alternatyvą tradiciniam profesiniam mokymui, Lietuvoje kalbama jau seniai. LINPRA atstovai ją laiko pagrindine forma, rengiant darbuotojus inžinerinei pramonei. Asociacija kartu su ministerijos darbo grupe parengė daugelį būtinų pameistrystei plačiau diegti dokumentų, bet procesai įstrigo. G. Vildos nuomone, Švietimo ir mokslo ministerija, šokinėdama nuo vieno pameistrystei skirto projekto prie kito beveik tokio pat projekto, įgyvendindama atskirus pameistrystės epizodus, demonstruoja nenorą pereiti prie šios mokymo formos. 

Europos renesansas gali aplenkti Lietuvą

Europos pramonė pamažu iš Azijos grįžta atgal į Europą, nes moderniai pramonei reikia nebe daug pigios darbo jėgos, o kur kas mažiau, tačiau tokios, kuri būtų įvaldžiusi šiuolaikines technologijas ir kurianti. Kita vertus, logistika tapo per brangi ir per daug tarši. Europos pramonės atstovai grįžo prie paprastos minties: gaminti reikia kuo arčiau vartotojų; gamyba turi būti kuo švaresnė, nes ji vyks šalia žmonių gyvenamųjų vietų; gamyba turi būti kuo labiau pritaikyta prie asmeninių vartotojo poreikių.

„Tokius reikalavimus pajėgūs įgyvendinti tik aukštos kompetencijos specialistai, būtina aukšta, dažnai ekspertinė kvalifikacija. Kol kas Lietuva yra sukūrusi geras sąlygas investuotojams pritraukti, užsienio gamybos įmonės žvalgosi galimybių perkelti gamybą į Lietuvos teritoriją. Tam puikiai tinka laisvosios ekonominės zonos, kurių šiandien galima rasti beveik kiekviename regione. Tačiau mums pats didžiausias apribojimas yra profesinis švietimas. Mūsų investuojantys partneriai mato, kad šalies emigracijos mastai yra dideli. Todėl dažniausiai užduodamas klausimai yra šie: ar yra pakankamai kvalifikuotų specialistų, ar bus kur juos mokyti. Išvada peršasi savaime – nesusitvarkę su profesinio švietimo sistema, mes nepanaudojame atsiradusių galimybių pritraukti investuotojus. Nors tiek pramonės atstovai, tiek „Investuok Lietuvoje“ komanda daro visa, kad Laisvosios ekonominės zonos būtų patrauklios, tačiau specialistus parengti kol kas sekasi sunkiai“, – sako LINPRA direktorius G. Vilda.

Modernioje šiuolaikinėje Europoje inžinerinė pramonė yra visos Europos gerovės lokomotyvas, prie kurio, G. Vildos žodžiais, kiekviena šalis kabina savo pramonės vagoną ir jungiasi į vertės kūrimo grandinę. Lietuva yra stipri, gamybos potencialą išsaugojusi šalis, apie 20 proc. inžinerinės pramonės produkcijos ir paslaugų eksportuodama į Vokietiją, dar apie 30 proc. – į Skandinavijos šalis. Kad Lietuvos inžinerinė pramonė išliktų konkurencinga ir netektų atkabinti savo vagono nuo Europos pramonės traukinio, politikai turi rasti būdų suvaldyti emigraciją, kuo skubiau imtis švietimo sistemos pokyčių. 

Tarptautinėje konferencijoje – apie galimybes

Gegužės 11 d., tarptautinės inžinerinės pramonės parodos „Balttechnika 2017“ metu, įvyks ketvirtajai pramonės revoliucijai „Industry 4.0“ („Pramonė 4.0“) skirta tarptautinė konferencija „Getting Ready for INDUSTRY 4.0: Transformations Needed“, kuri aprėps visos Europos kontekstą ir apžvelgs Europos Sąjungos pramonės skaitmeninimo politiką, europinę skaitmeninės kompetencijos bei inovacijų centrų infrastruktūrą, technologinę revoliuciją bei švietimo transformaciją, pristatys Europos įmonių – lyderių pavyzdžius ir bendradarbiavimo su jomis galimybes.

„Mums svarbu parodyti, kas vyksta pramonės skaitmeninimo srityje, – sako G. Vilda. – Konferencijoje, mūsų kvietimu, dalyvaus Europos inžinerinės pramonės asociacijos ORGALIME generalinis direktorius Adrian Harris, pranešimus skaitys Europos Komisijos, Lietuvos valdžios institucijų ir pažangiausių tarptautinių organizacijų atstovai.“ 

Konferencija, pasak LINPRA atstovo, bandys parodyti galimybes, kurios atsirado Lietuvai, todėl svarbu, kad mūsų šalis suskubtų ir investuotų į pramonės skaitmeninimą, robotiką, gamybos automatizavimą ir pramoninio interneto plėtrą, išmaniąsias miestų, pastatų bei transporto valdymo sistemas. Konferencijos rengėjai sieks kalbėti, kaip svarbu veikti kartu su švietimo sistema ir siekti persitvarkyti.

„Aš įvardinau daug rizikų, bet akivaizdžiai matau ir tendenciją, kad inžinerinės pramonės inovatyvumas sparčiai didėja. Yra įmonių, kurios turi milžinišką potencialą perraugti į pasaulinio lygio kompanijas, todėl jau šiame ES investicijų periode joms būtina padėti pakeisti technologinę įrangą, prisitraukti žmonių, taip pat ir užsieniečių; suteikti akademinės bendruomenės paramą, sprendžiant verslo plėtros ir gamybos organizavimo klausimus, – sako LINPRA direktorius G. Vilda. – Pramonė lekia milžiniškais šuoliais, ir tai yra didysis mūsų šansas.“  

LINPRA nuotraukos

Statybunaujienos.lt



Automatika, pramonės inžinerija

nuotrauka
2024-07-19 09:43
Tarptautinė investicinė VMG grupė Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančiose medienos perdirbimo ir baldų gamyklose bei didžiausiame Baltijos šalyse pramonės inovacijų parke Klaipėdos rajone iki metų pabaigos planuoja įdarbinti dar beveik 200 įvairių sričių darbuotojų.
nuotrauka
2024-07-18 14:25
Šių metų liepos pradžioje VĮ Ignalinos atominė elektrinė (toliau – IAE) sudarė 32,4 mln. eurų rangos sutartį su „Westinghouse Electric Sweden AB“ (vedantysis partneris) ir „Westinghouse Electric Spain, S.A.U“ dėl abejose atominės elektrinės energijos blokuose esančių technologinių įrenginių – garo ...
nuotrauka
2024-05-06 09:01
Išmanūs namai – tai pastatas ar butas, suprantantis savininko poreikius. Jame visos valdymo sistemos bendrauja tarpusavyje, o pats valdymas yra labai paprastas. Ar daugiau komforto suteikianti bei sutaupyti leidžianti moderni namų valdymo sistema yra tokia pat patikima ir saugi?
nuotrauka
2024-04-24 08:09
Seniausia alaus darykla Lietuvoje aktyviai atsinaujina. Prieš porą metų „Gubernijos" darykloje modernizuota pagrindinė gamybos linija, kurioje gėrimai pilstomi į skardines. Dabar atėjo laikas modernizuoti kitas dvi linijas, kuriose produkcija pilstoma į PET plastiko butelius ir KEG statines. Kartu s...
nuotrauka
2023-12-19 10:50
Svajonių namai daug kam dar sunkiai pasiekiami dėl milžiniškų nekilnojamo turto kainų ir brangių paskolų. Šį ratą pastaruoju metu papildo dideli nuomos mokesčiai bei infliacija su ją sunkiai besivejančiais atlyginimais, tad nenuostabu, kad kitokie galimi statybos procesai ir jų potencialas atpiginti...
nuotrauka
2023-11-20 13:31
Švedų statytojai pristato naujovę – išmaniąsias namų bendruomenes, kuriose energija ne tik gaminama, bet ir optimizuojama, taip sumažinant sąskaitas bei siūlant tvarų, modernų gyvenimą. Joje pritaikomi sprendimai dėl panašaus klimato gali tapti sektinu pavyzdžiu ir Lietuvos NT rinkai.
nuotrauka
2023-11-20 09:25
Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykloje (MRAS) sėkmingai atlikti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrangos ir sistemų bandymai, kurie parodė, kad visi įrenginiai tarpusavyje veikia saugiai, suderintai, o bendros objekto eksploatavimo ypatybės ir charakteristikos atitinka numatytus projektinius s...
nuotrauka
2023-09-12 16:22
Valstybinė darbo inspekcija informuoja, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu buvo patvirtintas „Nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą atliekančių asmenų kvalifikacijos arba specialiųjų žinių ir įgūdžių reikalavimų nustatymo aprašas".
nuotrauka
2023-08-23 16:15
Šiuolaikinės technologijos keičia pramonės pasaulį, siūlydamos naujoviškus sprendimus mašinų ir sistemų efektyvumui ir tikslumui didinti. Fotoelektriniai jutikliai yra viena iš pažangių priemonių, lemiančių šią technologinę revoliuciją. Tačiau kaip juos palyginti su tradiciniais aptikimo metodais? A...
nuotrauka
2023-03-15 08:09
Vakarų investuotojai domisi Lietuva, bet kasmet smunka moksleivių rezultatai, o norinčių studijuoti inžinerinius mokslus studentų skaičius vis mažėja. Tai paskatino Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociaciją LINPRA išsikelti ambicingą tikslą – Lietuva 2030 inžinerijos šalis. Tam būtini...
nuotrauka
2022-07-22 09:52
Vis garsiau kalbama, kad Lietuvos verslui, norinčiam išlikti konkurencingu, neišvengiamai būtina galvoti apie veiklos efektyvumą. Vienas iš kelių į kokybės gerinimą, produktyvumo didinimą, sąnaudų mažinimą ir darbuotojų saugą – robotizacija. Tačiau Lietuvos įmonės neskuba investuoti į robotus.
nuotrauka
2022-07-18 15:07
Bendradarbiaudama su „virtualios elektrinės“ paslaugas teikiančiu Estijoje įkurtu startuoliu „Fusebox“, „Caverion Lietuva“ savo klientams galės pasiūlyti išmanią elektros energijos valdymo sistemą, kuri padės sumažinti iki 50 000 tonų anglies dvideginio per metus. Ši sistema taip pat leis prisidėti ...
nuotrauka
2022-06-09 10:56
Rinkos tyrimų įmonės sutaria – pasaulinis robotikos sektorius iki 2030 m. patirs spartų augimą. Nors šis sektorius Lietuvoje dar tik pradinėse vystymosi stadijose, ekspertai skatina paversti jį strategine sritimi ir taip sparčiau skaitmenizuoti pramonę bei kitus sektorius.
nuotrauka
2022-02-21 07:32
GIPL – tai pirmoji ir vienintelė Lietuvos gamtinių dujų jungtis, sujungianti mus su Vakarais. Šis projektas vertinamas ir kaip energetinio saugumo priemonė, ir kaip dar vienas energijos tiekimo šaltinis, sudarantis galimybę įsigyti pigesnių dujų iš Europos visos dujų rinkos, ir praplėsti SGD termina...
nuotrauka
2021-12-07 11:26
Istorine, religine ir kultūrine prasme unikali Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika prieš daugiau nei dešimtmetį tapo ir vienu pirmųjų moderniai valdomų visuomeninių pastatų Lietuvoje. 2003-iaisiais joje įdiegus, o šiemet renovavus JUNG KNX standarto išmanaus namo sistemą, ...
nuotrauka
2021-12-06 11:25
KTU mokslininkai pasiūlė dirbtiniu intelektu grįstą metodą, kuris triukšmingoje aplinkoje ne tik padeda aptikti įvairius gedimus laiku, bet ir yra tvarus aplinkai metodas – gedimo aptikimo procesas lengvai skaitmenizuojamas, o senų, puikiai veikiančių pramonės įrengimų keisti nereikia.
nuotrauka
2021-08-30 08:23
Rizikos kapitalo fondas „CoInvest Capital“ kartu su verslo angelais investuoja 400 tūkst. EUR į mobiliosios robotikos bendrovę „Rubedos“. Gautą investiciją bendrovė naudos robotų navigavimo technologijai, automatizuojančiai logistikos centrų veiklą, sukurti.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-07-12 09:09
Vilniuje, greta Molėtų plento, pradėta Gamybos inovacijų slėnio pastato statyba. Čia gamybos įmonės, startuoliai, technologijų kūrėjai ir tyrėjai galės testuoti inovatyvias savo idėjas, kurti skaitmenines inovacijas ir prototipus, vykdyti mažaserijinę gamybą.
nuotrauka
2021-05-31 08:56
„Caverion Lietuva‟ ir „Technopolis Lietuva‟ tęsia bendradarbiavimą naujame „Technopolio Beta“ pastato atnaujinimo projekte. „Caverion Lietuva‟ 10-ies aukštų ir 22,7 tūkst. kv. m ploto pastato rekonstrukcijos projekte organizuoja statybinės bei inžinerinės dalies atnaujinimą.

Statybunaujienos.lt » Automatika, pramonės inžinerija