Būsto pasirinkimas prasideda ne nuo kvadratūros

Architektė Aurelija Jurkonė sako, kad renkantis ar projektuojant būstą svarbiausia vertinti ne jo plotą, o kasdienį gyvenimo scenarijų. Jame augintinis daugeliui šeimų taip pat yra visavertis šeimos narys.

„Gera architektūra prasideda nuo klausimo: kaip čia bus gyventi kasdien? O tas kasdienis gyvenimas daugeliui šeimų šiandien neįsivaizduojamas be keturkojo. Kai sukuriame aplinką, kurioje patogu vaikščioti su šunimi, beveik visada sukuriame geresnę aplinką ir žmogui“, – teigia A. Jurkonė.

Pasak jos, viena dažniausių klaidų – daug dėmesio skirti būsto interjerui ir per mažai aplinkai. Patogus bei estetiškas butas gali tapti gerokai mažiau patrauklus, jei iki artimiausio parko tenka eiti kelis kilometrus.

Svarbus ir būsto aukštas. Jaunam bei sveikam šuniui gyvenimas aukštai esančiame bute nebūtinai kelia problemų, tačiau augintiniui senstant ar susirgus kelionės liftu ar laiptais gali tapti kasdieniu išbandymu.

Panoraminiai langai ir blizgios grindys – ne visada privalumas

Architektė atkreipia dėmesį ir į sprendimus, kurie žmogui atrodo patrauklūs, tačiau augintiniui gali sukelti papildomų dirgiklių. Pavyzdžiui, langai nuo grindų iki lubų šuniui gali tapti savotišku „televizoriumi“ – kiekvienas praeivis, dviratininkas ar kurjeris tampa stimulu reaguoti.

Ne mažiau svarbi ir akustika. Jei namuose girdimi kaimynų žingsniai, lifto ar kiti pastato garsai, jautresnis šuo gali pradėti į juos reaguoti lojimu. Todėl gera garso izoliacija naudinga ne tik žmogui.

A. Jurkonė prisimena ir visiškai balto minimalistinio interjero pavyzdį, kai šeima tik įsikūrusi suprato, kad šuo bijo vaikščioti blizgiomis grindimis. Teko tiesti kilimus ne dėl estetinių priežasčių, o tam, kad gyvūnas jaustųsi saugiai.

Keturkojui svarbi ir aplinka aplink namus

Renkantis būstą, anot A. Jurkonės, verta vertinti, kaip lengvai iš jo galima patekti į lauką. Kasdienis laukimas lifto ir kelionė per uždarus koridorius kelis kartus per dieną gali būti nepatogi tiek žmogui, tiek gyvūnui.

Dar svarbesnis rajono pėsčiųjų tinklas. Šunų aikštelė yra naudinga, tačiau ne mažiau reikalingi vientisi pėsčiųjų takai, parkai, medžiai, apšvietimas ir galimybė saugiai vaikščioti anksti ryte ar vakare.

Pačiame būste architektė rekomenduoja įvertinti ir grindų dangą. Augintiniui svarbu, kad ji būtų neslidi, atspari drėgmei ir lengvai valoma. Ji taip pat pataria pagalvoti apie vietą prie įėjimo, kur būtų laikomi pavadėlis, rankšluostis, dubenėliai ir kiti šuns reikmenys.

Augintinių poreikiai tampa ir NT projektų dalimi

Kad į augintinius atsižvelgiama vis dažniau, pastebi ir vienos įmonės rinkodaros skyriaus vadovė Eglė Krengauskė. Pasak jos, žmonių ir keturkojų poreikiai daugeliu atvejų sutampa – abiem svarbi žalia, rami aplinka, galimybė judėti ir patogiai naudotis bendromis kvartalo erdvėmis.

Ji pastebi, kad šunims skirtos girdyklos, atliekų dėžės ir kita infrastruktūra palaipsniui tampa įprasta naujų projektų dalimi. Jos teigimu, kai kurie sprendimai gali tapti ir išskirtiniu projekto privalumu.

„Didžiuojuosi kolegomis, kurie vietoje papildomų sandėliukų požeminiame garaže nutarė suprojektuoti specialią patalpą dviračių ratams ir šuniukų letenėlėms apiplauti“, – pasakoja E. Krengauskė.

Jos vertinimu, augintiniams skirti sprendimai ilgainiui neturėtų būti vertinami kaip atskira infrastruktūros kategorija. Jie tampa bendro patogaus gyvenimo dalimi, o augintinių skaičius rinkoje šią tendenciją tik stiprina.