Rugsėjo 22 d. VILNIUS TECH Architektūros fakultete vykusioje paskaitoje Shigeru Ban pasakojo apie savo karjerą, eksperimentus su medžiagomis, humanitarinius projektus ir situacijas, kai architektui tenka peržengti įprastas profesijos ribas.

Nuo žirafos iki architektūros esmės

Savo pasakojimą architektas pradėjo istorija apie žirafą. „Nicolas G. Hayek“ centro užsakovė, apžiūrėjusi beveik baigtą pastatą, pastebėjo, kad jame nėra žirafos, kuri buvo pavaizduota projekto eskizuose. Eskize ji buvo tik masteliui parodyti, tačiau užsakovė nusprendė, kad pastatas be žirafos nėra baigtas.

„Ji buvo labai nusivylusi, kad žirafos nėra. Tai ne juokas. Tai tikra istorija. Išleidau visus savo pinigus žirafai pagaminti ir tik tada pavyko baigti projektą“, – pasakojo Shigeru Ban.

Humoras jo paskaitoje tapo būdu kalbėti apie kur kas rimtesnius dalykus. Architektas prisipažino, kad karjeros pradžioje nusivylė pačia profesija – istoriškai architektai dažnai dirbo privilegijuotiems užsakovams, norėjusiems pastatais parodyti savo statusą ar galią.

„Aš norėjau savo žinias panaudoti ir plačiajai visuomenei, net ir žmonėms, kurie dėl stichinių nelaimių neteko namų“, – sakė jis.

Popierius – ne dėl mados, o dėl medžiagos savybių

Shigeru Ban dažnai pristatomas kaip tvarios architektūros atstovas dėl savo eksperimentų su popieriniais vamzdžiais. Tačiau pats architektas pabrėžia, kad 1985 m. pradėjęs juos naudoti negalvojo apie „žaliąją architektūrą“. Jis tiesiog ieškojo pigesnės alternatyvos medienai.

Architekto požiūriu, svarbiausia ne pasirinkti prestižinę medžiagą, o suprasti, ką konkreti medžiaga leidžia padaryti.

„Atrasti formą, o ne ją kurti. Būtina suprasti medžiagos savybes, kad surastume tinkamą formą, kuriančią kuo daugiau erdvės ir sunaudojančią kuo mažiau medžiagų ir energijos“, – teigė Shigeru Ban.

Todėl jis pirmiausia klausia ne „kokia medžiaga prestižinė?“, o „ką turime čia?“. Toks požiūris ypač svarbus krizių zonose, kur pasirinkimą dažnai lemia ne architekto norai, o tai, ką galima rasti vietoje.

„Įdomiausia vieta yra jungtis“

Vizito metu Shigeru Ban dalyvavo VILNIUS TECH Architektūros studentų „Eksperimentinės architektūros“ modulio peržiūroje, kurią vedė architektai I. Davulytė ir doc. Š. Petrauskas.

Studentai nagrinėjo būsto žmonėms, nukentėjusiems nuo nelaimių, problematiką ir ieškojo sprendimų, kaip iš lengvai randamų vietinių žaliavų sukurti konstrukcijas, kurias būtų galima greitai ir nesudėtingai pastatyti.

Architektas daug dėmesio skyrė konstrukcijų atsparumui ir jungtims.

„Erdvinėje struktūroje pati įdomiausia vieta yra jungtis, skirkite tam pakankamai laiko“, – studentams sakė Shigeru Ban.

Konstrukcinės jungtys apskritai yra vienas ryškiausių jo kūrybos elementų – būtent per jas architektas ieško būdų sujungti skirtingas medžiagas, sumažinti konstrukcijų svorį ir kartu užtikrinti jų stabilumą.

Architektūra, kuri turi padėti išgyventi

„Žemės drebėjimai nežudo žmonių. Žudo sugriuvę pastatai. Tai architekto atsakomybė“, – pabrėžė Shigeru Ban.

Šią atsakomybę jis pats ne kartą prisiėmė praktikoje. Architektas yra dirbęs įvairiose nuo stichinių nelaimių nukentėjusiose vietovėse, o vienas svarbiausių jo principų – žmonių orumas.

Po katastrofų nukentėjusieji dažnai apgyvendinami didelėse bendrose erdvėse, pavyzdžiui, sporto salėse. Shigeru Ban tokiam sprendimui prieštarauja.

„Privatumas yra viena pagrindinių žmogaus teisių“, – teigia jis.

Todėl architektas sukūrė iš popierinių vamzdžių ir audinio surenkamą pertvarų sistemą, kuri laikui bėgant buvo tobulinama ir pritaikyta įvairiose pasaulio vietose.

Jo įsitikinimu, architekto galimybės nesibaigia ties popieriumi, pieštuku ar užsakovo užduotimi. Kai Ruandoje pamatė pabėgėlių stovyklų sąlygas, jis pats nuvyko į Ženevą, Jungtinių Tautų biurą, nors iš anksto neturėjo sutarto susitikimo. Ten susitikęs su vokiečių architektu, atsakingu už pastogių statybą, įsitraukė į pagalbos projektą.

Kas iš tiesų yra laikina?

Shigeru Ban taip pat verčia kitaip pažvelgti į sąvoką „laikina architektūra“.

„Net betoninė konstrukcija, jeigu ji pastatyta tam, kad uždirbtų pinigus, yra laikina. Po 30 ar 40 metų tokį pastatą gali tekti nugriauti, kad jo vietoje iškiltų pelningesnis. O popierinis pastatas, jeigu žmonės jį pamilo, gali likti“, – sakė architektas.

Po žemės drebėjimo Kobėje, Japonijoje, jis sukūrė laikinus gyvenamuosius statinius, kurių pamatai buvo daromi iš smėliu pripildytų alaus dėžių, o sienos – iš popierinių vamzdžių. Nors vietinis alaus gamintojas architektų komandai perdavė tik tuščias dėžes, jose žmonės gyveno ne vienerius metus.

2011 m. po žemės drebėjimo sugriuvus mūrinei bažnyčiai Naujojoje Zelandijoje, Shigeru Ban iš popierinių vamzdžių ir medžio sukūrė apie 700 žmonių talpinančius maldos namus. Jie buvo planuojami kaip laikini, tačiau miesto atgimimo simboliu tapusi bažnyčia tebestovi ir šiandien.

Ukrainoje – nuo pagalbos iki ligoninės projekto

2022 m. prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, Shigeru Ban savo komandoje atpažino situacijas, su kuriomis jau buvo susidūręs kitose pasaulio vietose.

Kartu su savanoriais iš Lenkijos, Ukrainos, Slovakijos, Berlyno ir Paryžiaus jo komanda pradėjo gaminti pertvaras evakuacijos centrams ir dalyti lengvas krosneles žmonėms, likusiems be elektros.

Šiuo metu kartu su Ukrainos partneriais rengiamas ir ambicingas apie 25 tūkst. kv. m ligoninės korpuso projektas. Jis statomas iš vietoje pagamintos kryžmai sluoksniuotos medienos ir projektuojamas pagal Europos Sąjungos statybos reglamentus.

Pasak Shigeru Ban, Ukrainos miesto vadovas tokio sprendimo siekia sąmoningai – kad pasibaigus karui šalyje būtų statoma pagal standartus, atitinkančius jos europinę ateitį.

Shigeru Ban architektūrą vertina kaip priemonę spręsti realias žmonių problemas – nuo būsto po stichinės nelaimės iki privatumo užtikrinimo pabėgėlių stovyklose ar statybos sprendimų karo nuniokotoje šalyje. Jo praktikoje medžiaga, konstrukcija ir architektūrinė forma tampa ne tik estetinio sprendimo, bet ir socialinės atsakomybės dalimi.

Shigeru Ban – vienas įtakingiausių šiuolaikinių Japonijos architektų. 2014 m. jis apdovanotas Pritzkerio architektūros premija, 2024 m. pelnė „Praemium Imperiale“ apdovanojimą, o 2026 m. įvertintas JAV architektų instituto (AIA) aukso medaliu. Jis taip pat yra Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) konsultantas ir nevyriausybinės organizacijos „Voluntary Architects' Network“ įkūrėjas. Daugiau apie kūrėją.

Architekto Shigeru Ban paskaitą Vilniuje organizavo VILNIUS TECH Architektūros fakultetas ir Japonijos ambasada Lietuvoje.