Grindų mados keičiasi, bet vis grįžta prie laiko patikrintų tradicijų
2020-03-30 16:32
Nors kalbant apie interjero dizainą lietuviai, palyginti su kitų Europos šalių gyventojais, galėtų būti įvardinti kaip gan konservatyvūs, tačiau pastaraisiais metais situacija keičiasi. Vis dažniau, kuriant namų jaukumą, dėmesys kreipiamas ne tik į patogumą, bet ir stilių. Ne išimtis ir grindų tendencijos – naujakuriai nebijo eksperimentuoti rinkdamiesi spalvas ar medžiagas.
Teigiama, kad grindys – viena didžiausių investicijų ir svarbiausių interjero dalių, todėl taupyti jų sąskaita nepatariama. Kaip sako populiari liaudies patarlė, neapsigaukime, nes gobšus moka du kartus. Kokias grindis rinktis šiais metais, kad namai būtų ne tik jaukūs, bet ir ilgam išskirtiniai?
Skandinaviški madų vėjai
Nors drabužių madas diktuoja italai arba prancūzai, tačiau kai kalba pakrypsta apie grindų madas, tai lietuviai vis labiau inspiracijos semiasi iš skandinaviško dizaino, kuriam būdinga atsigręžti į gamtą. Tai tampa ne tik išskirtine interjero akcento detale, bet ir namų jaukumą kuriančia vertybe.
Miškas yra tai, kuo dažnas lietuvis didžiuojasi, leidžia čia laiką. Tad nenuostabu, kad tai norima perkelti ir į gyvenamąją erdvę. Būtent natūralios ir gamtai artimos interjero detalės kiekvieniems namas sukurs šilumos ir komforto jausmą. Dažniausias pasirinkimas – medinės grindys.
Stilių ketvertukas
Anot pranešime cituojamų grindų specialistų, būtent natūralumo siekimas kasdienybėje, atsigręžimas į gamtą, noras tausoti išteklius, tampa itin svarbūs, kai priimamas sprendimas įsirengti būstą. Todėl natūralu, kad ir grindų gamintojai į tai atsižvelgia. Būtent dėl to grindų kolekcijose vyrauja kryptys, kurios žmogui jo namų aplinkoje suteikia daugiau natūralumo, gamtos pojūčio.
Vienų grindų stiliaus įkvėpimo šaltinis – Šiaurės šalių kraštovaizdis: vyrauja šviesios spalvos, dizainas yra funkcionalus ir neperkrautas, vyrauja minimalizmas. Jaukus kitas stilius žavi savo lengvumu ir pabrėžia natūralumą, veda į senove ir istorija dvelkiančią aplinką. Trečias stilius, priešingai, nukelia į betonines džiungles, kur vyrauja kiek kitokios intensyvesnės spalvos, su lengvumu susipina dinamiškumas ir humoras. Klasikos mylėtojams siūlomos išskirtinės, bet ir tuo pat metu novatoriškos grindys.
Žalieji akcentai ir grįžtančios mados
Biofilinis interjeras – grąžinantis žmogaus kontaktą su gamta ir kuriantis su ja ryšį – tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje skinasi kelią, mat gyventojai dažnai būna atitrūkę nuo natūralios aplinkos, tačiau jaučia itin didelį poreikį į ją sugrįžti. Gamtos elementai dar niekada nebuvo tokie populiarūs, tad tai atsispindi ir dominuojančiose šių metų naujos grindų dangos kolekcijos spalvose. Ąžuolas – ne tik kiekvienam lietuviui šventas medis, bet ir suteikia namams natūralumo bei autentiškumo.
Vienos mados praeina, o kitos sugrįžta. Apverstos „V“ raidės formos raštas, kuris Lietuvoje buvo ypač populiarus praėjusiame amžiuje, išgyvena Renesansą. Bronzos amžiuje užgimęs stilius, kuris vėliau puošė istorinių pastatų ar rūmų erdves, skinasi kelią ir į šiuolaikinius namus, sukurdamas išskirtinį ir stilingą interjerą. Europoje šiuo metu ypač populiarėja tokių grindų natūrali ir balinto ąžuolo spalva.
Kaip pažymi pranešime cituojami grindų specialistai, – kad ir kaip besikeistų šio vieno pagrindinio interjero elemento mados, natūralaus medžio grindys visuomet išlieka tarp geidžiamiausių, tartum paklotos tokiuose namuose liudytų jų statusą.
Lietuvos miestų ateitį lems ne vien naujų pastatų skaičius ar plėtros tempas. Vis svarbesniais urbanistinio planavimo kriterijais tampa būsto prieinamumas, viešųjų erdvių kokybė, žalioji infrastruktūra ir gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos. Šie klausimai aptarti XX Lietuvos urbanistiniame fo...
Miestų gyvenimo kokybę gali pakeisti ne tik didelės infrastruktūros investicijos ar nauji statiniai, bet ir nedidelės, tiksliai parinktos intervencijos į viešąsias erdves. Kaip tokie sprendimai padeda atgaivinti apleistas teritorijas, stiprinti bendruomenes ir kurti sveikesnę miesto aplinką, lapkrič...
Architektūros konkursų nugalėtojai jau paskelbti, o vienas svarbiausių naujausių sprendimų laukia Klaipėdoje – išrinkta kultūros, verslo ir gyvenamųjų namų kvartalo prie Priešpilio gatvės architektūrinė idėja. Tuo metu architektų bendruomenė pristato apdovanotus darbus, kviečia susipažinti su konkur...
Vilniaus centre esanti istorinė šventovė po restauravimo darbų pasikeis ne tik išoriškai – specialistams pavyko atkurti ir ilgą laiką sunkiai įžiūrimas istorines detales. Aušros Vartų koplyčios fasadui grąžinamos istorinės spalvos, atnaujinami puošybos elementai, o restauruojant sieninę tapybą iš na...
Vaikų ir šeimų laikino apgyvendinimo patalpos gali būti ne tik funkcionalios, bet ir priminti namus. Klaipėdoje atnaujinta 10 Šeimos ir vaiko gerovės centro erdvių – projektuojant interjerą dėmesys skirtas ne vien baldams ir spalvoms, bet ir skirtingiems gyventojų poreikiams, patalpų lankstumui bei ...
Stiprėjančios liūtys ir ekstremalūs orai verčia keisti požiūrį į miestų infrastruktūrą. Užuot ieškojus būdų, kaip kuo greičiau pašalinti lietaus vandenį, siūloma jį įtraukti į miesto planavimą – paversti viešųjų erdvių, žaliųjų zonų ir net urbanistinės struktūros dalimi. Tokį modelį Vilniui pasiūlė ...
Architektams šiandien tenka spręsti ne tik pastatų projektavimo uždavinius – jų profesiją iš esmės keičia dirbtinis intelektas, klimato krizė ir griežtėjantys reguliavimo reikalavimai. Kaip šių pokyčių akivaizdoje turėtų keistis architektų kompetencijos, atsakomybės ir pats profesijos vaidmuo? Šiuos...
Vilniaus Užupyje planuojama iš esmės pertvarkyti beveik 60 metų veikiantį lopšelį-darželį „Užupiukas“. Tačiau architektams teks spręsti ne tik pastato modernizavimo ir plėtros uždavinius – projektą apsunkina ir šalia esantis status šlaitas. Geriausioms idėjoms atrinkti paskelbtas architektūrinio pro...
Vilniaus Valakampių 1-ajame paplūdimyje planuojama spręsti vienas opiausių lankytojų problemas – higienos patogumų trūkumą, nusidėvėjusią infrastruktūrą ir nepatogų sporto erdvių išdėstymą. Tačiau didelių urbanistinių pertvarkų nebus: atnaujinimo koncepcijoje numatyta išsaugoti natūralų kraštovaizdį...
Naujas autobusų terminalas, požeminė jungtis su geležinkelio stotimi ir atnaujintos viešosios erdvės – Vilniaus stoties rajoną planuojama iš esmės pertvarkyti. Pristatytos atnaujintos projekto vizualizacijos atskleidžia, kaip galėtų atrodyti ši sostinės dalis, tačiau sprendiniai dar nėra galutiniai....
Kaip atnaujinti 1970 m. statytą mokyklą, kad ji atitiktų šiuolaikinius ugdymo poreikius, bet neprarastų architektūrinio išskirtinumo? Vilniuje ieškoma sprendimo S. Daukanto progimnazijai – architektai pateikė keturias rekonstrukcijos vizijas, o atnaujintą mokyklą planuojama atverti 2031 metais.
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
Sovietmečiu pertvarkytame Kauno modernizmo pastate atkuriamos istorinės erdvės ir autentiškos detalės. Buvusiose Valstybinėse taupomosiose kasose, kuriose dabar įsikūrusi Kauno miesto savivaldybės administracija, jau atkurtas vestibiulis, o baigiamas tvarkyti pagrindinės laiptinės ir lifto kompleksa...
Tvarkant Kauno centrinio pašto aplinką, greta istorinio pastato nugriovus sovietmečiu įrengtus garažus, paaiškėjo, kad mūrinėje teritorijos tvoroje atsirado nauja anga ir durys. Teigiama, kad šie pakeitimai nebuvo numatyti projekte ir suderinti su tvoros savininku. Dėl valstybės turto suniokojimo kr...
Kai svetainėje tenka ir ilsėtis, ir dirbti, ir valgyti, vien gražių baldų nepakanka – svarbu tinkamai suplanuoti kiekvieną zoną. Prieš 15 metų įrengtoje trijų asmenų šeimos svetainėje permainų ėmėsi IKEA interjero dizainerė: atnaujinta erdvė tapo šviesesnė, funkcionalesnė, joje atsirado daugiau viet...
Beveik 1 000 vaikų skirta ugdymo įstaiga Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje turės įsilieti į istorinį kraštovaizdį ir atitikti šiuolaikinės mokyklos poreikius. Ant Išganytojo kalvos planuojamam darželiui ir mokyklai, kurioje ugdysis Vokietijos brigados karių šeimų vaikai, architektai pateikė šešia...
Pirkdami būstą žmonės dažnai pirmiausia vertina jo išvaizdą, tačiau tikroji pastato vertė atsiskleidžia gerokai vėliau – per tai, kaip jis dera su aplinka, kiek patogus kasdieniam gyvenimui ir kaip atrodo po dešimtmečio. Architektūra vis labiau tampa ne tik estetikos, bet ir tvarumo, ilgaamžiškumo b...
Palangos vasaros skaityklai sukanka 60 metų, tačiau ekspertai svarsto ne tik, kaip išsaugoti jos architektūrą, bet ir kaip užtikrinti, kad šis medinio modernizmo objektas ateityje išliktų gyvas, naudojamas ir atviras visuomenei.
Penki architektų pasiūlymai varžosi dėl galimybės iš esmės pakeisti Vilniaus senamiestyje, Islandijos g. 3, esančio pastatų komplekso paskirtį – čia planuojama įkurti šiuolaikinį Vilniaus universiteto (VU) pedagogų rengimo centrą, o jo atnaujinimui numatoma iki 4 mln. eurų su PVM.
Seni fabrikai ir gamyklos Vilniuje gauna antrą gyvenimą – buvusios pramoninės erdvės vis dažniau pritaikomos biurams, renginiams ir kūrybinėms veikloms. Pramoninį paveldą keičia ne griovimas, o konversija, o išlikusios konstrukcijos ir nestandartinės erdvės tampa vienu iš naujos paskirties pastatų p...