Pažeistos teritorijos – problema

Lietuvoje yra nemažai pramoninėms reikmėms skirtų, privačių ar vietinio naudojimo karjerų, kurie dabar jau nebeeksploatuojami. Svarbu tai, kad nerekultivuoti karjerai dažnai virsta nelegaliais sąvartynais, paprastai tampančiais oro, dirvožemio, gruntinių ir požeminių vandenų taršos šaltiniu. Vis dėlto tikslios informacijos, kokio dydžio teritorija Lietuvoje yra užteršta karjerais ar durpynais nėra, tačiau kai kurias šių teritorijų šiandien stengiamasi atkurti, rekultivuoti galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Sovietmečiu – pramonės zona

Dabartinėje Gargždų karjerų teritorijoje 6-ojo dešimtmečio pabaigoje buvo rasti statybinių medžiagų (žvyro ir smėlio) klodai. Netoli uosto, geografiškai patogioje vietoje nuspręsta įkurti Gargždų statybinių medžiagų kombinatą – pradėta eksploatuoti kalkių degimo krosnis, o 1961 m. pagaminta pirmoji plyta. Sparčiai plečiant veiklą gamykloje įkurti 8 cechai: kalkių, plytų ir dujų silikatų, smėlio, polistirolo, folgo izolo ir minkštos dangos, stiklo ruberoido, žvyro karjero, elektros. 9 deš., pagal pagaminamos produkcijos vertę gamykla užėmė II vietą Lietuvoje po Akmenės cemento gamyklos, o statybinių medžiagų kombinate dirbo apie 1500 darbuotojų (tuo metu Gargžduose gyveno apie 6 tūkst. žmonių).

Įdomu ir tai, kad Gargždų karjerų teritorijoje yra 2 į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytos kapinės. Tai – Dovilų pirmosios senosios kapinės bei Kuršlaukio senosios kapinės.

II pasalinio karo metu sudegus mediniam ir mūriniam istoriniam senamiesčiui, tuometį miestelio „veidą“ iš esmės suformavo gamyklos produkcija. Gargžduose iki šiol likę nemažai tipinės sovietinės architektūros pavydžių – baltų silikatinių plytų gyvenamųjų daugiabučių ir visuomeninių pastatų. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę gamykla likviduota. Šiandien dalis buvusio kombinato pastatų apleisti, dalis – veikiančių įmonių turtas. Buvusio kombinato palikimas – buvę žvyro karjerai.

Siekiama atkurti

Šiandien Gargždų karjerus siekiama pritaikyti turizmo ir rekreacinėms reikmėms, tačiau tiksliai nežinoma, kiek teritorija yra užteršta, neturima ir teritorijos sutvarkymo projektinės dokumentacijos. Kadangi trūksta žinių apie teritorijos užterštumą nustojus vystyti pramonę, reikia atlikti išsamius tyrimus, nustatyti grunto sudėtį, atlikti preliminarius skaičiavimus apie teritorijos išvalymo kainą. Rengiant karjerų teritorijos sutvarkymo projekto techninę dokumentaciją, planuojama išanalizuoti teritorijos regeneracijos galimybes, atlikti dirvos ir grunto tyrimus, lokalizuoti taršą, nustatyti sutvarkymo būdus. Taip pat planuojama atlikti teritorijos topografines nuotraukas, išanalizuoti šlaitų tvarkymo, apželdinimo galimybes. Tikimasi, jog šis projektas padės ateityje tvarkant visą karjerų teritoriją ar numatant jos tvarkymo etapus.

Apie projektą

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas „Gyvenimas švarioje aplinkoje – geresnė ateitis“ bus įgyvendinamas 2018-2020 m. Projektas sudarys galimybę regeneruoti apleistas teritorijas šešių partnerių – Lietuvos ir Latvijos – savivaldybėse, organizuoti inovatyvų ir profesionalų apleistų teritorijų planavimą, kokybiškai vystyti apleistas teritorijas ateityje.

Projekte numatytos šios veiklos: 2 sunykusių pastatų, netinkamų gyventi, išardymas Saldaus ir Ventspilio rajono savivaldybėse, naftos produktais užteršto tvenkinio ir griovio išvalymas Kuldigoje, urbanistinės 11,34 ha ploto teritorijos (buvusios sovietinės karinės bazės) regeneravimas Skrundoje, 1,04 ha ploto stadiono išvalymas ir rekonstrukcija Kaune, 3 ha ploto „Karinio miestelio“ regeneravimas Telšiuose, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija parengs Gargždų karjerų teritorijos sutvarkymo techninę dokumentaciją. Projektui įgyvendinti Klaipėdos rajone numatyta 54,2 tūkst. eurų.