Į Kretingą ir iš jos – atnaujintu beždžionių tiltu
Bendrovės „Arkosta“ vadovas Algimantas Bružas (kairėje), rajono Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas ir jo pavaduotojas Povilas Černeckis, pasidžiaugę atgimusiu beždžionių tiltu, jau svarstė galimybes įrengti priėjimo prie jo takus.
Privatininko iniciatyvos teko atsisakyti
Pasak mažiausią kainą pasiūliusios ir viešųjų pirkimų konkursą laimėjusios rangovų bendrovės „Arkosta“ vieno bendrasavininkių Algimanto Bružo, nušveistos ir perdažytos surūdijusios metalinės sijos bei kolonos, pagamintos, impregnuotos, kur nesiliečia su einamąja dalimi, nudažytos naujos medinės konstrukcijos, įrengti nauji turėklai, pritvirtinti trosai.
„Vyrai dirbo ir po tiltu, pasilipę ant specialių pastolių“, – sakė A. Bružas.
Tilto remontas kainavo17 tūkst. 945 Eur, nors, anot konkursą skelbusio Kretingos miesto seniūno Stanislovo Juknevičiaus, suskaičiuota darbų sąmata buvo gerokai didesnė – 25 tūkst. Eur.
Pasak Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko, avarinės būklės beždžionių tiltas Savivaldybei bei seniūnijai galvosūkis buvo 3 pastaruosius metus. Iš pradžių investuoti ir tiltą atstatyti, nutiesti šaligatvį bei pėsčiųjų taką jo link buvo pasišovusi Malūno gatvėje įsikūrusi transporto paslaugų bendrovė „Bėgma“. Buvo svarstoma ir apie apšvietimo įrengimą. Tačiau Savivaldybė atsižvelgė į tai, kad aplinkiniai gyventojai apskritai protestuoja prieš transporto paslaugų bendrovės veiklą jų kaimynystėje, ir šis projektas nuėjo į užmarštį.Vingių nebesuks
V. Domarko žodžiais, beždžionių tiltą neformaliai galima vadinti kultūros paveldo dalimi, nes jų aplink nėra daug. Be to, rūpėjo, kad gyventojai pro čia vaikščiotų patogiai ir saugiai. Rajono taryba patvirtino biudžetą ir miesto seniūniją įpareigojo skelbti viešųjų pirkimų konkursą.„Su pavaduotoju Povilu Černeckiu tiltą apžiūrėjome, pasidžiaugėme, kad bendrovė „Arkosta“ darbus atliko nepriekaištingai. Dabar jau mąstome, kad reikės numatyti lėšų ir iki tilto vedantiems takeliams nutiesti, pabarstyti skalda, padaryti bortelius, o ateityje – įrengti apšvietimą“, – sakė direktorius.
Seniūnas S. Juknevičius taip pat buvo patenkintas – esą tiltas turėtų patikti ir vietiniams gyventojams, ir Kretingos miesto svečiams ne tik dėl patogaus susisiekimo, bet ir dėl to, kad juo nusileidus, atsiveria graži gamta.
„Labai laukėme, kol tiltą suremontuos. Gyvename vadinamose Bajoruose, į miestą arba į turgų vingius pro Klaipėdos gatvę reikėjo sukti, nors kartais, kad greičiau būtų, ir rizikuodavome – žengdavome nusibaigusiu tiltu, bijodami į tarpus koją įkišti. Kartą mačiau, kaip į upę įkrito žmogaus dviratis“, – sakė pakeliui sutikta kretingiškė Ona Teterina.