„Sėkmingai įgyvendiname šių metų tikslus – daugiau nei dvigubai išplėsti „Rail Baltica“ atkarpą, kurioje vyksta statybų darbai, pasirengti svarbios krypties – linijos link Lenkijos valstybės sienos – projektavimui ir priimti reikalingus sprendimus. „Rail Baltica“ yra tarptautinis projektas, kurį sudaro daug suinteresuotų šalių, reikalingas jų aktyvus įsitraukimas, dėl to džiaugiamės glaudžiu bendradarbiavimu su Susisiekimo ministerija“, – teigia pranešime cituojamas LTG grupės vadovas E. Lazauskas.

Sudėtingas projektas: nė vienos atramos Neries upėje

Vykstant viršutinės tilto per Nerį dalies statybai, jau ruošiamasi ir tilto perdangos betonavimui – į Lietuvą pristatyta reikalinga įranga. Šis tiltas – vienas sudėtingiausių infrastruktūros objektų Lietuvos istorijoje. Jo sudėtingumas pasižymi ne tik ilgiu (1,51 km), bet ir aukščiu (40 metrų), perdangos statyboje naudojamos 3 įrengimo technologijos, įskaitant sudėtingą slenkančių pastolių sistemą, dėl čia esančio „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklo laikomasi aukščiausių aplinkosaugos standartų, o statinys suprojektuotas taip, kad neturėtų nė vienos atramos Neries upėje.

Susisiekimo ministerijos nuotr.

Viso po žeme išgręžti beveik 376 poliai, laikysiantys viršutinę konstrukciją. Apskaičiuota, kad 1,51 km tilto betonavimo darbams reikės beveik 67 000 m³ betono ir daugiau nei 11 000 tonų armatūros. Tokio kiekio pakaktų pastatyti 30 aukštų dangoraižį arba 27 olimpinius baseinus. Vidutiniam tiltui Lietuvoje pastatyti paprastai prireikia apie 2 000–5 000 m³ betono.

Jau įgyvendinta trečdalis darbų

Preliminariu skaičiavimu, greitasis traukinys per Neries tiltą pravažiuos per maždaug 22 sekundes. Neries tilto statybą numatyta užbaigti iki 2026 m. pabaigos, šiuo metu įgyvendinta trečdalis visų darbų.

Šiemet planuojama užbaigti pirmąjį 10 km greitojo geležinkelio sankasos darbų ruožą atkarpoje Šveicarija-Žeimiai, kuriame bus įrengta per 40 įvairių inžinerinių statinių, kai kurie jų – jau eksploatuojami. Šiemet šiame ruože taip pat planuojama pradėti tiesti bėgius. Ateinančių metų pradžioje – užbaigti ir dar vieną 17,7 km ilgio ruožą link Šėtos.

Susisiekimo ministerijos nuotr.

Vizito metu LTG grupės ir Susisiekimo ministerijos atstovai aptarė projekto prioritetus, susitiko su rangovais „Fegda“ ir „Rizzani de Eccher“. Ministerijos vadovybė ketina tęsti susitikimus ir su kitais projekto rangovais. „LTG Infra“ yra paskelbusi viešuosius pirkimus dėl naujų 68 km ruožų sankasos ir inžinerinių statinių rangos darbų. Šiemet darbai vyks jau 114 km ruožuose.

„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą.