Projektuotojo vaidmuo – ne priimti visus sprendimus

Infrastruktūros projektas yra užsakovo, projektuotojų, institucijų, inžinerinių tinklų valdytojų, ekspertų ir visuomenės darbo rezultatas. Projektuotojo užduotis – skirtingus reikalavimus paversti techniškai įgyvendinamu, saugiu ir teisės aktus atitinkančiu sprendiniu.

Dalis sprendinių būna nulemti dar iki projektavimo pradžios – teritorijų planavimo dokumentuose, techniniuose reglamentuose ar projektavimo užduotyje. Todėl projektuotojui dažnai tenka spręsti ne „ką daryti“, o „kaip tai įgyvendinti“.

Gyventojų pasiūlymus riboja techninės sąlygos

Viešinimo metu gyventojai gali siūlyti išsaugoti medžius, pakeisti dviračių tako trasą, išlaikyti automobilių stovėjimo vietas ar eismo juostas. Tačiau sprendinius gali riboti požeminiai inžineriniai tinklai, sklypų ribos, gatvės parametrai, eismo saugos reikalavimai ir planavimo dokumentai.

Be to, skirtingų visuomenės grupių interesai ne visada sutampa. Todėl ieškoma sprendimo, kuris atitiktų teisės aktus ir užtikrintų kuo didesnę naudą visuomenei.

Daugiausia darbo nematyti

Iki pirmųjų projekto vizualizacijų atliekami geodeziniai ir geologiniai tyrimai, analizuojama esama infrastruktūra, eismo srautai, saugumas, inžineriniai tinklai ir galimos alternatyvos.

Vėliau prasideda derinimai su institucijomis ir infrastruktūros valdytojais. Pastabos gali lemti ne vieną projekto korekciją, o skirtingų šalių reikalavimai ne visada sutampa. Todėl projekto trukmę lemia ne tik projektuotojo darbo sparta, bet ir visų proceso dalyvių gebėjimas laiku priimti sprendimus.

Atsakomybė turi aiškias ribas

Projektuotojas atsako už parengtų sprendinių kokybę, pagrįstumą, atitiktį teisės aktams ir saugos reikalavimams. Tačiau finansavimo, politiniai ar strateginiai miesto vystymo sprendimai priklauso užsakovui ir valdžios institucijoms.

Todėl projektuotojo vaidmenį tiksliau apibūdina ne sprendimų priėmėjo, o techninių sprendinių rengėjo ir rizikų bei atitikties valdytojo funkcija.

Greitesniems projektams reikia geresnio bendradarbiavimo

Projektų rengimą galėtų spartinti aiškesnis reguliavimas, mažiau tarpusavyje prieštaraujančių reikalavimų, greitesnis institucijų reagavimas ir glaudesnis proceso dalyvių bendradarbiavimas.

Kuo anksčiau užsakovas, projektuotojai ir institucijos suderina pagrindinius lūkesčius bei apribojimus, tuo mažesnė tikimybė, kad vėlesniuose etapuose reikės iš esmės keisti sprendinius. Projektuotojas nėra tas, kuris nusprendžia viską – jo užduotis yra rasti techniškai pagrįstą ir teisės aktus atitinkantį sprendimą tarp daugybės skirtingų reikalavimų. 

Parengta pagal Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos informaciją