Kai kurie interjero elementai yra svarbesni už kitus ir ne taip lengvai pakeičiami. Dėl to jų sprendimus reikėtų apgalvoti atsakingai, neskubotai. Interjero dizaino srityje dirbantis architektas Irmantas Petrauskas sako, kad toks interjero elementas yra grindys. Su jomis ne tik daugiausia liečiamės, remdamiesi kojomis, bet ir žiūrime į jas dažniau nei į sienas – jau nekalbant apie lubas.
Laminuotos grindys. „Gerų grindų“ iliustr.
Architektas Irmantas Petrauskas grindis vadina interjero pradžia.
Elementas, kurio greitai nepakeisi
„Grindys paprastai yra vienas pirmųjų ir atsakingų interjero sprendimų. Juk grindys nėra fotelis, kurį gali pakeisti arba pervilkti gobeleną. Net ir sienas palyginti nesunku perdažyti ar tapetus pakeisti. Dažniausiai grindų pasirinkimas diktuoja kitus sprendimus – palanges, grindjuostes ir kita. Be to, santechnika, plytelės ir grindys sudaro remonto ar būsto įsirengimo biudžeto didžiąją dalį. Grindų technologijų pažanga atveria bemaž neribotas galimybes, siūlo begales tiek praktiškų, tiek ir stilingų variantų. Todėl reikia gerai apsvarstyti ir lūkesčius, ir galimybes“, – pranešime cituojamas architektas.
Vinilinės grindys. „Gerų grindų“ iliustr.
Projektų vadovė Aušrinė Supranavičienė pastebi, kad šiuo metu labai išpopuliarėjo vinilinės grindų dangos. „Šeimos dažnai renkasi praktiškesnes polimerines ar vinilines dangas, kurios atrodo kaip parketas. Vienintelis dalykas, kurio jos bijo, tai ugnies, nuorūkos arba žiežirbos“, – analogišką tendenciją pastebi ir I. Petrauskas.
Pasak A. Supranavičienės, vinilinė grindų danga reikalauja minimalios priežiūros, yra atspari trinčiai, drėgmei ar purvui. Šios dangos asortimente dabar dominuoja daugybė medžio imitacijos ir medžio spalvų, betono, tekstilės, marmuro ar akmens imitacijos. „Ji idealiai tinka šildomoms grindims bei vonios patalpoms. Vinilinės grindys taip pat yra idealus sprendimas siekiantiems namuose išlaikyti vientisumą bei vienodą grindų aukštį. Tai gali būti plona klojama ruloninė danga arba segmentinė, klojama lentelėmis. Pastarasis variantas ypač populiarus“, – tvirtina A. Supranavičienė.
Yra iš ko rinktis bei lengva montuoti
Atkreipiamas dėmesys į segmentinę dangą su „clic“ sistema. Šią dangą ypač lengva montuoti, tad ji galėtų būti geras pasirinkimas norintiems taupyti laiką ar įsirengti grindis patiems. Tai ir puikus būdas atsinaujinti, suklojant segmentus ant senų keraminių plytelių.
Ši technologija pastaruoju metu siūlo vis daugiau raštų, plečiasi spalvynas, paviršių struktūra, reljefai, matiškumas. Medžio, akmens ar betono imitacijos paviršiai tampa vis labiau įtikinamesni, artimesni natūralių paviršių vaizdui, pojūčiui. Šakų vaizdą atkartoja ir paviršiaus reljefai. Paviršiai atrodo itin autentiškai. Pintų paviršių, tekstilės raštai kartais gali suklaidinti – neįtarsi, kokia grindų danga suklota iš tikrųjų. Norintiems turėti atsparias grindis gamintojai siūlo klasikinę bei prancūzišką eglutę, tai šiuo metu itin madinga.
„Renkantis grindų dangą svarbu įvertinti, kaip intensyviai ji bus naudojama, kiek ir kokie žmonės gyvens, ar bus gyvūnų. Šeimos su mažais vaikais ir šunimi dažnai nori atsparumo, ilgaamžiškumo ir praktiškumo. Šiuo atveju galima rinktis tiek sintetines atsparias dangas – vinilines ar laminuotas, o taip pat ir parketlentes. Pasirinkus medines grindis, reikėtų įvertinti, kad joms reikės daugiau priežiūros, kad neišvengiamai atsiras pavienių pažeidimų ar įmušimų. Labai svarbu išsiaiškinti, kas svarbiau – turėti natūralias grindis ar visgi atsparias. Natūralumo šalininkai, sakyčiau, labai normaliai vertina natūralų medžio dėvėjimąsi. Juk tai yra mūsų gyvenimas, mūsų istorija, kuri atsispindi medinėse grindyse ir teikia joms žavesio“, – pastebi specialistai.
Architektas I. Petrauskas įvardijo ir pagrindinius 5 žingsnius, renkantis grindų dangą:
1. Įvertinkite, kas gyvens. Jei tai yra šeimos su vaikais ir augintiniais būstas, rinkitės atsparesnes grindis. Viskas, kas natūralu, šiuo atveju bus mažiau praktiška.
2. Apsvarstykite būsto stilistiką, natūralumo poreikį ir galimybes. Jei norite plačių ir ilgų lentų, jos brangiai kainuos, bet jeigu tai yra klasikinis butas senamiestyje, turbūt vis tiek norėsite grindų, kurios atitiktų stilistiką. Alyva yra natūralesnė liečiantis, tačiau lakai tobulėja ir kai kada sunku suprasti, lakuota ar panaudota alyva.
3. Žvilgtelėkite į ateitį. Svarstydami medinių grindų galimybę, nepamirškite, kas medis reaguoja į šviesą: ąžuolas tampa gintarinis, o riešutas – bąla. Pagalvokite apie tai, kad Jūsų šeima gali padidėti arba galite įsigyti gyvūnų. Tuomet derėtų iš anksto rinktis patvaresnę grindų dangą.
4. Apsvarstykite būsto šildymo ypatumus. Išpopuliarėję šildomos grindys gali riboti pasirinkimą, nes kai kurios medinės grindys gali tapti papildoma izoliacija ir padidinti šildymo sąnaudas.
5. Įvertinkite, kuriame aukšte jūsų grindys. Jei antrame aukšte, kur daug vaikščiojama ar žaidžia vaikai, rinksitės plyteles arba laminatą ir nepasirūpinsite garso izoliacija, vėliau teks išgyventi būgno efektą. Pirmame aukšte priimami svečiai jau retai nusiauna batus, todėl geriau čia būtų pasirinkti kietesnes dangas, ypač jei rengsite vakarėlius – neskaudės galva, kad kas nors sugadins brangiausią parketą aukštakulniais.
„Žmonės yra labai įvairūs, todėl jiems apsispręsti padedantis architektas turi būti beveik toks pat atidus kaip psichologas. Reikia būtinai išklausyti visus lūkesčius ir išsiaiškinti, kaip būsto šeimininkas reaguoja į įvairias situacijas, ar yra pedantas, o galbūt alergiškas kokioms nors medžiagoms ir panašiai. Nors esu medžio ir akmens fanatas, nėra grindų dangos, prieš kurią būčiau kategoriškai nusiteikęs – svarbu, kad sprendimas išlaikytų komforto ir estetikos pusiausvyrą“, – tvirtina architektas.
Naujovių mėgėjams I. Petrauskas siūlytų grindų dangą iš netaisyklingų formų medžio skydų, iš kurių galima dėlioti įvairius raštus, medį derinti su metalu. Jam taip pat patinka įvairūs vizualūs netikėtumai, pavyzdžiui, iš plytelių sudėliotas kilimo raštas.
A. Supranavičienė taip pat atkreipia dėmesį į vis dar gajus mitus apie grindų dangą: „Neretai tenka išgirsti, kad dengtos alyva medinės grindys yra nepraktiškos – vargas visam gyvenimui. Tačiau tinkamai eksploatuojamos ir prižiūrimos tokios grindys tarnaus iš tiesų ilgai ir nekels didelių rūpesčių. Kad senieji sovietiniai linoleumai yra ta pati PVC (polivinilchlorido) danga – irgi mitas. Iš tiesų PVC danga yra naujas, kokybiškas ir pažangus produktas.“
Lietuvos miestų ateitį lems ne vien naujų pastatų skaičius ar plėtros tempas. Vis svarbesniais urbanistinio planavimo kriterijais tampa būsto prieinamumas, viešųjų erdvių kokybė, žalioji infrastruktūra ir gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos. Šie klausimai aptarti XX Lietuvos urbanistiniame fo...
Miestų gyvenimo kokybę gali pakeisti ne tik didelės infrastruktūros investicijos ar nauji statiniai, bet ir nedidelės, tiksliai parinktos intervencijos į viešąsias erdves. Kaip tokie sprendimai padeda atgaivinti apleistas teritorijas, stiprinti bendruomenes ir kurti sveikesnę miesto aplinką, lapkrič...
Architektūros konkursų nugalėtojai jau paskelbti, o vienas svarbiausių naujausių sprendimų laukia Klaipėdoje – išrinkta kultūros, verslo ir gyvenamųjų namų kvartalo prie Priešpilio gatvės architektūrinė idėja. Tuo metu architektų bendruomenė pristato apdovanotus darbus, kviečia susipažinti su konkur...
Vilniaus centre esanti istorinė šventovė po restauravimo darbų pasikeis ne tik išoriškai – specialistams pavyko atkurti ir ilgą laiką sunkiai įžiūrimas istorines detales. Aušros Vartų koplyčios fasadui grąžinamos istorinės spalvos, atnaujinami puošybos elementai, o restauruojant sieninę tapybą iš na...
Vaikų ir šeimų laikino apgyvendinimo patalpos gali būti ne tik funkcionalios, bet ir priminti namus. Klaipėdoje atnaujinta 10 Šeimos ir vaiko gerovės centro erdvių – projektuojant interjerą dėmesys skirtas ne vien baldams ir spalvoms, bet ir skirtingiems gyventojų poreikiams, patalpų lankstumui bei ...
Stiprėjančios liūtys ir ekstremalūs orai verčia keisti požiūrį į miestų infrastruktūrą. Užuot ieškojus būdų, kaip kuo greičiau pašalinti lietaus vandenį, siūloma jį įtraukti į miesto planavimą – paversti viešųjų erdvių, žaliųjų zonų ir net urbanistinės struktūros dalimi. Tokį modelį Vilniui pasiūlė ...
Architektams šiandien tenka spręsti ne tik pastatų projektavimo uždavinius – jų profesiją iš esmės keičia dirbtinis intelektas, klimato krizė ir griežtėjantys reguliavimo reikalavimai. Kaip šių pokyčių akivaizdoje turėtų keistis architektų kompetencijos, atsakomybės ir pats profesijos vaidmuo? Šiuos...
Vilniaus Užupyje planuojama iš esmės pertvarkyti beveik 60 metų veikiantį lopšelį-darželį „Užupiukas“. Tačiau architektams teks spręsti ne tik pastato modernizavimo ir plėtros uždavinius – projektą apsunkina ir šalia esantis status šlaitas. Geriausioms idėjoms atrinkti paskelbtas architektūrinio pro...
Vilniaus Valakampių 1-ajame paplūdimyje planuojama spręsti vienas opiausių lankytojų problemas – higienos patogumų trūkumą, nusidėvėjusią infrastruktūrą ir nepatogų sporto erdvių išdėstymą. Tačiau didelių urbanistinių pertvarkų nebus: atnaujinimo koncepcijoje numatyta išsaugoti natūralų kraštovaizdį...
Naujas autobusų terminalas, požeminė jungtis su geležinkelio stotimi ir atnaujintos viešosios erdvės – Vilniaus stoties rajoną planuojama iš esmės pertvarkyti. Pristatytos atnaujintos projekto vizualizacijos atskleidžia, kaip galėtų atrodyti ši sostinės dalis, tačiau sprendiniai dar nėra galutiniai....
Kaip atnaujinti 1970 m. statytą mokyklą, kad ji atitiktų šiuolaikinius ugdymo poreikius, bet neprarastų architektūrinio išskirtinumo? Vilniuje ieškoma sprendimo S. Daukanto progimnazijai – architektai pateikė keturias rekonstrukcijos vizijas, o atnaujintą mokyklą planuojama atverti 2031 metais.
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
Sovietmečiu pertvarkytame Kauno modernizmo pastate atkuriamos istorinės erdvės ir autentiškos detalės. Buvusiose Valstybinėse taupomosiose kasose, kuriose dabar įsikūrusi Kauno miesto savivaldybės administracija, jau atkurtas vestibiulis, o baigiamas tvarkyti pagrindinės laiptinės ir lifto kompleksa...
Tvarkant Kauno centrinio pašto aplinką, greta istorinio pastato nugriovus sovietmečiu įrengtus garažus, paaiškėjo, kad mūrinėje teritorijos tvoroje atsirado nauja anga ir durys. Teigiama, kad šie pakeitimai nebuvo numatyti projekte ir suderinti su tvoros savininku. Dėl valstybės turto suniokojimo kr...
Kai svetainėje tenka ir ilsėtis, ir dirbti, ir valgyti, vien gražių baldų nepakanka – svarbu tinkamai suplanuoti kiekvieną zoną. Prieš 15 metų įrengtoje trijų asmenų šeimos svetainėje permainų ėmėsi IKEA interjero dizainerė: atnaujinta erdvė tapo šviesesnė, funkcionalesnė, joje atsirado daugiau viet...
Beveik 1 000 vaikų skirta ugdymo įstaiga Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje turės įsilieti į istorinį kraštovaizdį ir atitikti šiuolaikinės mokyklos poreikius. Ant Išganytojo kalvos planuojamam darželiui ir mokyklai, kurioje ugdysis Vokietijos brigados karių šeimų vaikai, architektai pateikė šešia...
Pirkdami būstą žmonės dažnai pirmiausia vertina jo išvaizdą, tačiau tikroji pastato vertė atsiskleidžia gerokai vėliau – per tai, kaip jis dera su aplinka, kiek patogus kasdieniam gyvenimui ir kaip atrodo po dešimtmečio. Architektūra vis labiau tampa ne tik estetikos, bet ir tvarumo, ilgaamžiškumo b...
Palangos vasaros skaityklai sukanka 60 metų, tačiau ekspertai svarsto ne tik, kaip išsaugoti jos architektūrą, bet ir kaip užtikrinti, kad šis medinio modernizmo objektas ateityje išliktų gyvas, naudojamas ir atviras visuomenei.
Penki architektų pasiūlymai varžosi dėl galimybės iš esmės pakeisti Vilniaus senamiestyje, Islandijos g. 3, esančio pastatų komplekso paskirtį – čia planuojama įkurti šiuolaikinį Vilniaus universiteto (VU) pedagogų rengimo centrą, o jo atnaujinimui numatoma iki 4 mln. eurų su PVM.
Seni fabrikai ir gamyklos Vilniuje gauna antrą gyvenimą – buvusios pramoninės erdvės vis dažniau pritaikomos biurams, renginiams ir kūrybinėms veikloms. Pramoninį paveldą keičia ne griovimas, o konversija, o išlikusios konstrukcijos ir nestandartinės erdvės tampa vienu iš naujos paskirties pastatų p...