Šiuo metu merXu.com platforma veikia Lietuvoje, Estijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Vengrijoje. Dar šiais metais numatomas startas Latvijoje ir Vokietijoje.

„B2C sektorius su plataus vartojimo prekėmis jau persikėlė į elektroninę erdvę. Po truputį skaitmenizacija transformuoja ir B2B aplinką. Mes siekiame būti šių pokyčių smaigalyje, todėl verslui sukūrėme e-prekybos platformą, kurią naudojant galima paprastai ir skaidriai prekiauti bei optimizuoti išlaidas“, – sako MerXu Lietuvos rinkos vadovas Nerijus Grybė. 

„MerXu“ internetinės prekybos platforma yra skirta tik įmonėms. Tai virtuali vieta, kur susitinka iš vienos pusės gamintojai, didmenininkai ar tiekėjai, o iš kitos pusės – rangovai, statybos ar montavimo įmonės, didmenininkai ar mažmenininkai, ieškantys tiekėjų.

„MerXu“ internetinės prekybos platforma skirta tik įmonėms. Tai virtuali vieta, kur susitinka iš vienos pusės gamintojai, didmenininkai ar tiekėjai, o iš kitos pusės – rangovai, statybos ar montavimo įmonės, didmenininkai ar mažmenininkai, ieškantys tiekėjų.

 

 

„Jums nereikia turėti savo elektroninės parduotuvės ar užsiimti rinkodara. Prisiregistravę „MerXu“ platformoje iškart galite pradėti prekiauti“, – sako N.Grybė.

Projekto kūrėjai orientuojasi į Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkas: pasak jų, įmonės čia siūlo aukštą kokybę ir konkurencingą kainą, be to – paprastesnę logistika tarp šalių.

Aišku, kiekviena šalis yra unikali: skirtingos kalbos, valiutos, teisinis reguliavimas, importo ir eksporto politika. Tai dažnai tampa sunkiai įveikiama kliūtimi mažoms ir vidutinėms įmonėms.

„Sukūrėme MerXu, kad amortizuotume šiuos skirtumus ir prekyba vyktų lengviau. Siūlome įrankius, kurie sprendžia pagrindines problemas, kurios dažnai sustabdo mažesnius rinkos dalyvius nuo eksporto“, – sako N.Grybė.

Kalbos barjeras – viena pagrindinių kliūčių. Todėl „MerXu“ platforma užtikrina automatinį produktų aprašo vertimą į visas kalbas. Dirbtinis intelektas padeda ir bendraujant, derantis.

„Mūsų platformoje registruoti vartotojai gali teikti užklausas, derėtis dėl kainos, sandorio sąlygų ar užsakymo detalių. Visas bendravimas automatiškai išverčiamas į bendraujančių šalių kalbas, todėl padedame peržengti bet kokias kalbos kliūtis“, – pasakoja N.Grybė.

Kaip vieną iš pagrindinių privalumų „MerXu“ platformos kūrėjai įvardina saugumą: sandorius gali atlikti tik įmonės, o kiekviena jų yra tikrinama dėl finansinio patikimumo.

„MerXu“ platformoje galima vykdyti tiek didmeninę, tiek mažmeninę prekybą. Taip pat įsigyti skirtingas prekes iš skirtingų tiekėjų vienu metu ar teikti bendras užklausas, ieškant prekių ar lyginant kainas.

„Mes ne tik sudarome sąlygas prekiauti registruotoms įmonėms, tačiau ir dirbame kaip įmonės pardavimų skyrius: jeigu jūs kažko ieškote ir nerandate mūsų platformoje, pateikite užklausą –vadybininkai jums suras naują tiekėją“, – sako N.Grybė.

Lanksti ir kainodara. Pardavėjai siūlo prekes „MerXu“ už tam tikrą kainą, kuri gali būti fiksuota arba kisti priklausomai nuo užsakymo dydžio. Platforma taip pat suteikia galimybę sandorio šalims individualiai nustatyti kainas ir derėtis dėl atsiskaitymo būdų bei sąlygų.

„Svarbiausia, kad platforma patogu naudotis. Ir tai ne atsitiktinumas. Ją kūrė buvę vienos didžiausių e. platformų Lenkijoje „Allegro“ ir „Aukro“ Čekijoje vadovai bei darbuotojai“, – pastebi N.Grybė.

Pasak Lietuvos rinkos vadovo, šiuo metu „MerXu“ platformoje registruota daugiau nei 15 000 įmonių. Prekyboje daugiau kaip 2 mln. prekių tokiose kategorijose kaip statybos, elektros įranga, šildymas ir vandentiekis, mašinų gamyba, sauga, įrankiai profesionalams, chemijos ir metalurgijos pramonė.

„Daugiausiai prekiaujama įrankiais ir statybinėmis medžiagomis, saulės baterijomis bei su pandemija susijusiomis saugos priemonėmis. Daugiau nei pusė sandorių yra tarpvalstybiniai, kas itin džiugina: įgyvendintas vienas iš mūsų tikslų – išjudinti tarptautinę prekybą B2B sektoriuje“, – sako N.Grybė.

Pasak Lietuvos rinkos vadovo, „MerXu“ platformoje yra apie 1000 lietuviškų įmonių, tarp kurių rasite tokias gerai žinimas bendroves kaip „Gitana“, „Dogas“, „Tegra“, „irankiai.lt“, „irankiucentras.lt“ bei kt. Lietuviškų įmonių skaičių siekiama išauginti iki 10 000.