Išmanieji skaitikliai jau dengia 90 proc. Lietuvos elektros suvartojimo
2025-12-22 09:20
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) įdiegė jau 1,3 mln. išmaniųjų elektros skaitiklių, baigdamas pirmąjį tinklo skaitmenizacijos etapą. Lietuvoje diegiami vieni moderniausių Europoje skaitiklių, kurie suvartojimą fiksuoja 15 min. intervalu, o išsamius duomenis ESO klientai jau kitą dieną mato savitarnoje.
„Tai vienas didžiausių tokio masto tinklo modernizavimo projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Išmanieji skaitikliai šiandien padengia daugiau kaip 90 proc. viso šalies elektros suvartojimo ir leidžia pereiti prie duomenimis grįsto elektros tinklo valdymo. Tačiau tai taip pat yra labai apčiuopiama nauda klientams – gyventojams ir verslui nebereikia deklaruoti rodmenų, suvartojimo duomenys savitarnoje pasiekiami jau kitą dieną, o aiškus 15 minučių intervalų vaizdas leidžia patogiau planuoti vartojimą ir sąnaudas. Toks tinklo skaitmenizavimas stiprina šalies energetinį saugumą, sudaro sąlygas atsinaujinančios energetikos plėtrai, didina paties tinklo atsparumą ir mažina kaštus klientams ir visai valstybei“, – kalbėjo pranešime cituojamas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Išmanieji skaitikliai yra reikšmingas technologinis pokytis visam tinklui. Naujos kartos skaitikliai nuotoliniu būdu perduoda daugybę tinklo parametrų realiuoju laiku, ir tai leidžia ESO greičiau nustatyti bei šalinti sutrikimus, efektyviau valdyti tinklą, tiksliau planuoti investicijas, sumažinti eksploatavimo kaštus bei nuostolius, o svarbiausia – didina tinklo patikimumą visoje šalyje“, – teigia pranešime cituojamas ESO vadovas Renaldas Radvila.
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas, ESO vadovas R. Radvila bei kiti specialistai penktadienį lankėsi Kauno rajono savivaldybės įmonėje „Giraitės vandenys“. Šioje įmonėje optimaliau valdyti energijos suvartojimą padeda daugiau kaip 200 išmaniųjų skaitiklių.
ESO vaizdo įrašo
stop kadras
„Tai, kad Kauno rajonas šiandien yra tarp lyderių pagal išmaniųjų skaitiklių diegimą, nėra atsitiktinumas. Kauno rajonas yra augantis, verslus, turintis didelę pramonės ir paslaugų koncentraciją, ir patikimas tinklas čia yra kritiškai svarbus, o galimybė vartoti taupiau – itin vertinama“, – sako pranešime pacituotas Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis.
Padengia daugiau kaip 90 proc. suvartojimo
Išmanieji elektros skaitikliai pradėti diegti 2022 m. vasarą, o iki šių metų pabaigos jie keičiami daugiau nei 1000 kilovatvalandžių (kWh) per metus suvartojantiems klientams. Iš viso išmanieji elektros skaitikliai šiuo metu įdiegti maždaug 66 proc. ESO klientų, bet padengia daugiau kaip 90 proc. viso šalies suvartojimo.
„Lietuva viena paskutiniųjų Europoje pradėjo tinklo skaitmenizavimą, bet pasirinkti technologiniai sprendimai ir išmaniųjų skaitiklių diegimo strategija mus greitai atvedė į lyderių gretas. Skaitiklius pradėjome diegti nuo daugiausiai suvartojančių klientų, todėl turime itin didelį padengimą, tai reiškia, kad matomi duomenys iš daugiau kaip 90 proc. visos šalies suvartojimo“, – pažymi R. Radvila.
ESO vaizdo įrašo
stop kadras
Daugiausiai klientų išmaniųjų skaitiklių yra įdiegta Marijampolės apskrityje – 74 proc., Vilniaus apskrityje – per 70 proc., Klaipėdos, Kauno, Alytaus apskrityse – beveik 70 proc. Tauragės, Šiaulių ir Telšių apskrityse išmaniųjų skaitiklio diegimo rodikliai yra daugiau kaip 60 proc., o Utenos ir Panevėžio apskrityse – maždaug 55 proc. klientų.
Pirmąjį diegimo etapą ESO baigia šiemet, o nuo 2026 m. naujos kartos apskaitos prietaisai bus keičiami visiems klientams, pasibaigus jų turimų skaitiklių metrologinės patikros terminui. Planuojama, kad 97 proc. klientų išmanieji skaitikliai bus įdiegti iki 2030 m., o likusiems – per kelerius metus iki turimų skaitiklių metrologinės patikros galiojimo pabaigos. Patys paskutiniai skaitikliai bus pabaigti diegti 2034 m.
Išmaniųjų skaitiklių naudos: leidžia sutaupyti apie 6 proc. energijos
Išmanieji skaitikliai visoje Europos Sąjungoje diegiami siekiant skaitmenizuoti tinklą ir paskatinti vartotojus efektyviau vartoti elektrą. Tiek Europoje, tiek Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad įdiegus išmanųjį skaitiklį vidutiniškai sutaupoma apie 6 proc. energijos sąnaudų.
„Išmanieji elektros skaitikliai suteikia tai, ko anksčiau labai trūko – aiškų, tikslų ir išsamų suvartojimo vaizdą. Taip galime labai greitai pastebėti netipinį suvartojimą, efektyviau planuoti įrenginių darbą ir priimti sprendimus, kurie tiesiogiai mažina energijos kaštus ir leidžia tiksliau planuoti veiklą. Tokioms įmonėms kaip mūsų išmanieji skaitikliai – ne teorinė nauda, o kasdienis praktinis darbo įrankis“, – pasakoja pranešime pacituotas įmonės „Giraitės vandenys“ vadovas Andrius Dzevyžis.
Milijonasis išmanusis skaitiklis
įdiegtas Art Deco muziejuje Kaune,
kuriame veikia šis senovinis skrudintuvas.
ESO nuotr.
Išmanieji skaitikliai keičia kasdienį elektros vartojimą praktiškai: leidžia matyti suvartojimo duomenis 15 min. intervalu, o žinant, kurie prietaisai ar įranga suvartoja daugiausiai energijos, galima vartojimą planuoti efektyviau. Jie taip pat leidžia ESO klientams pasiūlyti daugiau išmanių sprendimų, tokių kaip galios, atsiskaitymo plano parinkimas, gaminančio vartotojo efektyvumo ataskaita su rekomendacijomis.
Tiek verslui, tiek gyventojams svarbus ir patogumo aspektas: įdiegus išmanųjį skaitiklį, deklaravimą galima pamiršti, nes duomenys siunčiami automatiškai. Įmonėms nereikia rinkti duomenų iš skirtingose vietose esančių skaitiklių, kai jie įdiegti didelėje teritorijoje.
Skaičiai ir faktai
Daugiausiai skaitiklių per dieną ESO darbuotojai įdiegė 2022 m. rugpjūčio 10-ąją – iš viso 2 tūkst. 313.
Vienas ESO darbuotojas yra įdiegęs virš 10 tūkst. išmaniųjų skaitiklių – iš viso 10 tūkst. 438.
Per vieną dieną vieno inžinieriaus įdiegtų skaitiklių rekordas – 73 skaitikliai.
Vienos dienos komandos rekordas – 355 įdiegti išmanieji skaitikliai. Tokį rezultatą 2023 m. spalio 18 d. pasiekė Vilniaus inžinieriai.
Bent vieną skaitiklį nuo skaitmenizacijos programos pradžios įdiegė 359 ESO inžinieriai.
Milijonąjį skaitiklį ESO įdiegė pernai lapkritį Art Deco muziejuje Kaune.
Milijonasis išmanusis skaitiklis įdiegtas Kauno muziejuje
Tradicinės nuotekų sistemos nebespėja susidoroti su momentinėmis liūčių apkrovomis, todėl miestų gatvės ir sklypai vis dažniau virsta ežerais. Pagrindinė šiandienos inžinerijos žinia – lietaus vandenį reikia ne tik „išleisti vamzdžiais“, bet ir išmaniai valdyti ten, kur jis pasiekia paviršių.
Neįprastai šalta žiema paskatino ne tik gyventojus, bet ir švietimo įstaigas aktyviau galvoti apie pastatų renovaciją. Tačiau Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad vien šilumos taupymas problemų neišsprendžia – kai kur...
Šiuolaikinė architektūra nebeįsivaizduojama be tvarumo, tačiau tradicinės, ant stogų montuojamos saulės elektrinės dažnai tampa kompromisu tarp funkcijos ir estetikos. „METSOLAR“ siūlo kitokį kelią – integruotus saulės sprendimus (BIPV), kurie ne tik generuoja švarią energiją, bet ir patys tampa pil...
Architektams kuriant vis sudėtingesnes stogų konstrukcijas, inžinieriai ir projektuotojai ieško sprendimų, kurie leistų neaukojant estetikos užtikrinti patikimą lietaus vandens surinkimą ir nuvedimą. Čia puikiu sprendimu tampa „Geberit Pluvia“ lietaus nuotekų sistema – tiek dėl techninių pranašumų, ...
„Caverion Lietuva“, bendradarbiaudama su „Caverion Estija“, įgyvendina švarių patalpų projektą Tartu universiteto ligoninėje Estijoje. Sutartis dėl darbų pasirašyta 2025 m. pabaigoje, o projektą planuojama užbaigti 2026 m. II ketvirtį. Naujos infrastruktūros kūrimas yra svarbi ligoninės modernizavim...
Nors vasarį vidutinė šilumos kaina, palyginti su sausiu, padidėjo apie 5 proc., gyventojų sąskaitos bus mažesnės. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) duomenimis, dėl mažesnio šilumos suvartojimo ir šiltesnių orų galutinės mokamos sumos vidutiniškai sumažės 10–20 proc.
Dar visai neseniai Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos stadiono apšvietimas buvo problema visiems – ir sportuojantiems, ir šalia gyvenantiems. Senos kartos metalo halogenų prožektoriai apšvietė ne tik aikštę, bet ir aplinkinius daugiabučius, o pati sistema buvo lėta, neefektyvi ir brangi eksploatuoti. ...
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino naują Energijos skirstymo operatorius (ESO) taikomą įkainį už elektros apskaitos prietaiso rodmenų nurašymo paslaugą. Įkainis mažinamas daugiau nei trečdaliu – nuo 17,98 Eur be PVM iki 10,49 Eur be PVM. Naujoji kaina įsigalios artimiausiu metu, ka...
Interjere apšvietimas jau seniai nėra vien techninė funkcija. Šviesa – subtilus, bet itin svarbus elementas, kuris tiesiogiai veikia erdvės funkcionalumą, formuoja jos proporcijas, išryškina arba paslepia detales, lemia gyventojų nuotaiką ir kasdienį komfortą.
Pastaraisiais metais Vilniaus rajono savivaldybė kryptingai stiprina šilumos ūkio infrastruktūrą, siekdama užtikrinti patikimą, ekonomiškai pagrįstą ir aplinkai draugišką šildymą ugdymo, kultūros, bendruomenių įstaigoms bei seniūnijų pastatams. Strateginis dėmesys šiai sričiai grindžiamas ne tik kom...
Vilniaus kogeneracinę jėgainę (VKJ), kuri pagamina daugiau nei pusę sostinei tiekiamos centralizuotos šilumos, netrukus pasieks biokuras iš Latvijos. Šis sprendimas pasirinktas siekiant sumažinti įtampą Lietuvos biokuro rinkoje, diversifikuoti tiekimo šaltinius ir prisidėti prie biokuro kainų stabil...
Pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvą užklupę stiprūs šalčiai netruko atsispindėti ir gyventojų sąskaitose už šildymą. Šilumos suvartojimas yra tiesiogiai susijęs su lauko oro temperatūra, tačiau ne mažiau svarbus veiksnys – pastato energetinis efektyvumas. Didžiausią finansinę naštą patiria senų, nerenov...
Šiuolaikiniuose pastatuose akustinio komforto lūkesčiai nuolat auga. Ypač daugiabučiuose, viešbučiuose ir biurų pastatuose, kur tekančių nuotekų keliamas garsas gali tapti realiu nepatogumu. Reaguodama į šiuos poreikius, santechninių sprendimų lyderė Europoje „Geberit“ sukūrė vieną pažangiausių savo...
Į Lietuvą atkeliaujantys iki 30 laipsnių siekiantys šalčiai taps rimtu išbandymu daugiabučių namų inžinerinėms sistemoms. Specialistai įspėja – net ir menkiausias neatsargumas gali baigtis užšalusiais vamzdžiais, sprogusiais radiatoriais ar brangiai kainuojančiomis avarijomis. Nors daugiabučiai proj...
Šventosios katilinėje netrukus prasidės reikšmingi pokyčiai – čia bus diegiami modernesni ir aplinkai draugiškesni šilumos gamybos sprendimai. Nacionalinis plėtros bankas ILTE ir UAB „Palangos šilumos tinklai“ pasirašė finansavimo sutartį, pagal kurią katilinės modernizavimui skirta daugiau nei 117 ...
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos gyventojai jau spėjo įsitikinti, kad oras-vanduo šilumos siurbliai yra vienas patogiausių ir ekonomiškiausių šildymo būdų. Ši technologija užtikrina stabilų šildymą, automatinį veikimą ir minimalią priežiūrą, todėl vartotojai gali mėgautis komfortu be papildo...
Šaltasis metų laikas atneša ne tik džiaugsmą, kai galima grįžti į šiltus namus. Vieni susiduria su sunkumais ruošiantis sezonui, kiti – su didžiulėmis šildymo sąskaitomis, dar kiti jaučia kūrenant kietu kuru susidarančią ir žmonių sveikatai kenkiančią taršą. Visgi, alternatyvų yra. Energetikos spren...
Būsto renovacijos banga Lietuvoje įgauna pagreitį – gyventojai vis dažniau renkasi ne tik atnaujinti pastatų išorę, bet ir investuoti į didesnį vidaus erdvių komfortą bei energinį efektyvumą. Šiuos šiandienos gyventojų poreikius geriausiai atliepia išmaniosios technologijos.
Kasdien kvėpuojame manydami, kad švarus patalpų oras yra savaime suprantamas. Tačiau už šio komforto slypi plati filtravimo industrija, kasmet sunaudojanti didelius kiekius plastikinių filtrų ir paliekanti reikšmingą ekologinį pėdsaką. Pandemijos laikotarpis parodė, jog net sveikatos apsaugai skirto...
Jungiklių ir protingų namų sistemų centras „JUNG Vilnius“ kartu su technologijų bendrove „Samsung“ pradeda bendradarbiavimą Baltijos šalyse – sieks praplėsti išmanių namų sistemų galimybes vartotojams ir paskatinti technologinę pažangą regione. Bendrovės siūlys integruotus protingų namų sprendimus, ...
Šiuolaikinė aplinkotvarka jau seniai peržengė paprasto funkcionalumo ribas ir tapo lygiaverte architektūros dalimi, kurioje kiekviena detalė pasakoja istoriją. Tai ilgalaikė investicija, kur...