Išmaniosios telefonspynės keičia atstumo sąvoką

„Šiemet mes pristatome keletą naujienų, viena iš kurių – intelektualios telefonspynės, – sako „JUNG Vilnius“ vadovas Raimondas Skurdenis. – Jūs galite būti, pavyzdžiui, kad ir Amerikoje, bet jei svečias ateis ir paskambins į namų duris, galėsite ne tik atsiliepti į skambutį, bet ir pamatyti, kas atėjo. Jeigu norėsite, galite atėjusįjį įleisti, atidaryti pašto dėžutę, kad paliktų jums siuntinį. Taigi telefonspynė veikia ir kaip paštomatas.“

Iš išorės telefonspynė atrodo beveik taip pat, kaip ir įprasta telefonspynė, bet visa keičiasi paspaudus durų skambutį. Tuomet įsijungia elektroninė įranga, kuri nufotografuoja į duris skambinantį žmogų, ir pradeda filmuoti. Tuo pačiu metu telefonspynė siunčia signalą į namų šeimininko mobilų telefoną arba į išmanų laikrodį. Tokiu būdu realiu laiku galima matyti, kas stovi prie namo durų, ir pasikalbėti.

„Tai nekelia ir jokių problemų kaimynams, nes filmavimo kamera įsijungia tik tuomet, kai kas nors ateina prie durų ir paspaudžia skambutį, – sako R. Skurdenis, juokaudamas, kad svečias gali ir nepatikėti, kad kalbate su juo iš kito pasaulio galo – o gal apgaudinėjate, nes nenorite jo įsileisti.

Kita produktų, kuriuos RESTOJE pristato „JUNG Vilnius“, grupė – naujo dizaino jungikliai LS ZERO. Jų išskirtinumas – montavimas, kai sienoje nelieka jokių išsikišimų, praktiškai – paslepiamas paviršiuje. Minimalistiniuose interjeruose tokie jungikliai suteikia švarumo pojūtį. Jo pasiekti padeda ir plati spalvų paletė – be tradicinių visiems įprastų spalvų dar yra papildoma net 63 spalvų paletė sukurta architekto Le Corbusier. Tad nėra interjero, pastebi R. Skurdenis, prie kurio negalima būtų priderinti jungiklio.

Vyrai, moterys ir išmaniosios technologijos

Pasak „JUNG Vilnius“ vadovo R. Skurdenio, išmaniosiomis technologijomis domisi tiek vyrai, tiek moterys. Tik pastarosios daugiau dėmesio skiria estetikai, ergonomikai, spalvoms, formoms.

„Šeimoje paprastai vyrui atiduodama funkcija rūpintis inžinerija, o moteris dažniausiai priima sprendimus dėl technikos išvaizdos, sprendžia, ar jai ir vaikams bus patogu naudotis, saugu“, – dalinasi R. Skurdenis.

Išmaniąja namų technika arba automatizuotomis namų valdymo sistemomis dažniausiai domisi daugiau išsilavinę žmonės, daugiau pakeliavę, tie, kurie ką nors panašaus jau matė viešbučiuose, pas draugus užsienyje ir pan., nes į Lietuvą technologijos ateina truputį vėluodamos.

„Tačiau mes turime ne tik superišmanius namus ir išmanias telefonspynes, mes turime ir paprastus, bet kokybiškus jungiklius, kurie puikiai tinka bet kuriam žmogui“, – sako išmanius sprendimus siūlančios įmonės vadovas.

Kaip greitai sensta išmani technika

Kai perkame telefoną, koks išmanus jis bebūtų, bet gerai žinome – po dviejų metų jis bus beviltiškai pasenęs. O išmanūs sprendimai, pastebi R. Skurdenis, šiai nuostatai nepavaldūs, šioje srityje galioja kitoks supratimas.
„Name išmaniųjų sistemų nepakeisi – nei laidų pervedžiosi, nei kitų pakeitimų neatliksi – šitos sistemos kuriamos 20–30 metų ir kuriamos taip, kad nepasentų“, – sako R. Skurdenis.

Išmaniosios sistemos valdomos su lietimo jungikliu, kuris pasens, gal pabos dizainas, ir jį galima bus pakeisti nauju. Tačiau esminiai procesai, kaip šviesa, šildymas, signalizacijos, – greitai nesensta. Gali pasikeisti, pavyzdžiui, valdymo būdai: atsiras valdymas balsu ir pan.

Kaip naudotis keliolika išmaniųjų sistemų ir išvengti chaoso?

21-as amžius keičia gyvenimo būdą: žmonės keliauja, neprisiriša prie vietos, tačiau nori jaustis saugiai, komfortiškai su mažiausiomis laiko sąnaudomis ir mažiausiomis pastangomis.

„Žmonės nenori galvoti, kaip pas juos namuose veikia šildymas, ar nebus per šalta, ar neišeikvos per daug energijos. Toks rūpestis jau yra kaip ir atgyvena, – sako R. Skurdenis. – Išmaniosios sistemos praktiškai eliminuoja poreikį domėtis, kaip namuose veikia inžinerinės sistemos. Jos tiesiog veikia ir prisitaiko prie žmogaus gyvenimo būdo sinergiškai. Tai reiškia, kad vėdinimo sistema veikia kartu su šildymo sistema, papildydamos viena kitą ir sugeneruodamos papildomą naudą, nes nėra nieko baisiau, kaip 20 atskirų išmanių sistemų, kurių kiekviena turi savo programėlę, jungiklį ir pan., chaosas, ne gyvenimas.“

„JUNG Vilnius“ vadovas pastebi, kad terminas „išmanus“ dabar tapo itin populiarus, pilna daiktų, priemonių, kurie vadinami išmaniais. Bet iš tikrųjų po terminu „išmanūs namai“ slepiasi labai skirtingos technologijos. Yra profesionalios, kurios palengvina žmonių gyvenimą ir tarnauja po 20–30 metų, ir yra mados reikalas, kaip ir telefonas, kurį reikės keisti, vos pasirodys naujas modelis.

„Jeigu išmaniųjų namų sistema bus profesionali, tai pajusite gyvenimo kokybės šuolį ir galėsite ramiai atostogauti, gyventi ir tą laiką, kurį skirdavote buičiai, skirsite sau, nes kitus darbus už jus padarys automatika“, – sako R. Skurdenis.

Išmaniosios sistemos: nuo valdymo balstu iki valdymo mintimis

Išmaniųjų technologijų pasaulis rengiasi pateikti du sprendimus, kurie pakeis gyvenimą.

Vienas iš jų, vis labiau įsigalintis, – valdymas balsu, nes tai yra pats natūraliausias bendravimo būdas tarp žmonių. Tai kodėl jo nepritaikius bendraujant su technika. Galima duoti komandą balsu, kad išsijungtų šviesos, tačiau galima pasakyti „einu miegoti“ arba „važiuoju atostogauti“ ir sistema žino, ką, su kokiais prietaisais, įrenginiais reikia daryti. Arba galima tai pačiai sistemai pasakyti, kad primintų apie rytojaus susitikimą.

„Tai jau nėra fantastika. Mes esame prastesnėje situacijoje vien todėl, kad Lietuva yra per maža rinka tokioms technologijoms, – apgailestauja R. Skurdenis, nes kuriant tokias technologijas naudojama anglų, vokiečių, ispanų, kinų kalbos. – Yra scenarijai: „aš išeinu į darbą“, „aš grįžau iš darbo“, „išvažiuojame atostogų“, „einu miegoti“. Tai apgalvojamos ir suprogramuojamos situacijos iš anksto. Jas žmogus gali pakeisti. Čia nėra joks stebuklas, tai jau naudojama. Nauja, kad prisidės balsas.“

Tačiau yra kuriamos ir testuojamos technologijos, kurios leistų sistemas valdyti mintimis. Ir tokios studijos jau vyksta, jau yra sukurta aparatūra, kuri gali priimti smegenų transliuojamas komandas. Bet kol kas tam naudojamas specialus šalmas, kuris matuoja smegenų impulsus. R. Skurdenio žodžiais, praeis 20 ar 30 metų, ir technologija, kuri dabar atrodo tarsi fantastika, bus sukurta.

„Užteks pagalvoti, kad aš šiandien norėčiau kepsnio, ir mano šaldytuvas užsakys ir mėsos, ir vyno“, – sako „JUNG Vilnius“ vadovas R. Skurdenis.