Jungiklių ir išmanių namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis pastebi, kad norinčiųjų naudotis išmanių namų technologijų privalumais kasmet daugėja.

„Prieš porą dešimtmečių tokių sistemų egzistavimas buvo tik filmuose matyta egzotika, tačiau šiandien tai virto savaime suprantamu dalyku žmonėms, siekiantiems patogaus, tvaraus, pinigus ir energiją taupančio būsto. Kartais užtenka įdiegti vos kelias kertines funkcijas, jog gyvenimas pastebimai palengvėtų, o vėliau pagal poreikį jas galima plėsti ir vis daugiau kasdienių procesų patikėti pastatų automatikai“, –  „JUNG Vilnius“ pranešime cituojamas įmonės vadovas.

Tikroviškas testas novatoriškiems sprendimams

Tvarių, išmanių namų poreikį jaučia ir NT vystytojai, todėl į naujai statomus daugiabučių projektus taip pat bandoma integruoti išmanių namų sprendimus. Vienas tokių pavyzdžių – vienintelis šalyje, EIKA „Smart Lab“ įrengtas demonstracinis tvarus butas, kuris kiekvienam į jį užsukusiam leidžia praktiškai įsitikinti, kaip galėtų atrodyti gyvenimas tvariuose, protinguose namuose, kokius funkcionalumus jiems gali suteikti čia įdiegta KNX sistema.

Išmaniame bute vieno mygtuko paspaudimu nuleidžiamos ir palekiamos žaliuzės.

„Šiuo projektu siekėme parodyti žmonėms vyraujančias tendencijas pasaulyje, taip pat kodėl jų reikia ir kaip jos palengvina buitį bei padeda sutaupyti kasdienius kaštus. Toks modernus butas kartu yra ir erdvė, kuri skatina keisti asmenines nuostatas bei propaguoti tvarų gyvenimo būdą“, – cituojama EIKA „Smart Lab“ projekto vadovė Maija Nikitina.

Jos teigimu, šiame bute yra tik tiek elektros taškų ir šviestuvų, kiek reikia komfortiškam gyvenimui, atsisakyta kondicionieriaus – automatiškai reguliuojamos žaliuzės užtikrina, kad butas neprikaistų, o ventiliatorius su integruotais šviestuvais išjudina orą.

Išmanus komfortas leidžia taupyti

Pasak R. Skurdenio, apskritai išmanieji namai yra valdomi skirtingas jo funkcijas išskaidant per daugybę smulkių valdymo blokų, kurie susijungia į vientisą protingo namo sistemą ir veikia sinergijos principu.

Skirtinguose buto kambariuose sumontuotas atskiras apšvietimo ir mikroklimato valdymas.

„Pavyzdžiui, su pasaulyje ir ypač Europoje populiaria KNX valdymo sistema galima realizuoti begalę funkcijų: valdyti būsto apšvietimą, žaliuzes, vėdinimą, kondicionavimą, garso ir saugos įrangą, taip pat reguliuoti Lietuvoje bene svarbiausią – šildymo bei populiarėjančią vėsinimo sistemas. Taip sukuriama ekonomiškai veikianti, individualius žmonių poreikius tenkinanti ir energiją taupanti sistema, kuri vidutiniškai sumažina energijos poreikius 30–40 procentų“, – išmanaus būsto privalumus vardija R. Skurdenis.

Jo teigimu, visos sujungtų sistemų ir įrenginių funkcijos yra valdomos pasirinktinais būdais – automatiškai, valdikliu arba liečiamu ekranu ant sienos, taip pat programėle išmaniajame įrenginyje. Be to, sistema kaupia ir analizuoja prietaisų duomenimis, kad pasiūlytų optimaliausią jų panaudojimo scenarijų, leistų stebėti energijos suvartojimą.

Gyventojų poreikiai numatomi scenarijais

KNX sistemą „Smart Lab“ projekte diegusios vienos įmonės atstovo Andriaus Kleizos teigimu, sistema ne tik reguliuoja įvairių prietaisų veiklą, bet ir leidžia kurti kombinuotos veiklos scenarijus, taip pat apdoroja ir analizuoja duomenis, keičia ir išplečia ar naikina funkcijas, todėl vartotojui belieka tik pasirinkti, ką ir kaip jis norėtų valdyti savo bute.

„Pavyzdžiui, EIKOS projekte yra sumontuotas apšvietimo ir klimato valdymas atskiruose kambariuose, žaliuzių ir energetinio naudojimo stebėjimas, todėl butas gali būti valdomas įvairiais scenarijais: tarkime, pagal vakaro scenarijų vieno mygtuko paspaudimu yra ir nuleidžiamos žaliuzės, ir nustatomas reikiamas apšvietimas, ir pakeičiama temperatūra“, – pranešime cituojamas A.Kleiza.

Išmani sistema populiarėja

Anot „JUNG Vilnius“ vadovo R. Skurdenio, nors KNX sistemos privalumai itin gerai atsiskleidžia biuruose, viešbučiuose ar visuomeninio naudojimo pastatuose, pavyzdžiui, muziejuose, kur savaime yra didesnis poreikis ir sutaupyti resursų, ir visus procesus valdyti centralizuotai, Lietuvoje be savo kaštus itin gerai paskaičiuojančio verslo, išmanaus būsto sistema populiari ir tarp privačių namų savininkų.

„Tikrai turime jau nemažai ir individualių protingų namų, butų, kur yra sumontuotos išmanios sistemos. Dažniausiai tokių automatizuotų į vieną tinklą sujungtų apšvietimo, žaliuzių valdymo, šildymo, vėdinimo ar apsaugos sistemų įrengimą lemia ne tik noras sutaupyti, bet kartu tai ir galimybė gauti papildomą komfortą, į kitą lygį pakelti gyvenimo kokybę, nes atkrenta pareiga rūpintis atskirų sistemų veikimu – procesai vyksta automatiškai“, – teigia R. Skurdenis.

„JUNG Vilnius“ vadovo įsitikinimu, kitas išmanių namų plėtros etapas bus daugiabučiai, nes taip bus gerokai sutaupoma dėl mąsto ekonomikos. 

JUNG VILNIUS nuotr.