2023 gruodžio 7 d. ketvirtadienis, 22:03
Reklama  |  facebook

Jau ir Lietuvos miestai kuria savo skaitmeninius dvynius – virtualias miestų kopijas

2020-08-27 12:06
Kasmet vis daugiau žmonių kraustosi į miestus, o urbanizacijos plėtra net neketina sustoti. Tai kelia nemažai iššūkių šiuolaikiniams miestams: atsiranda problemų, susijusių su gyvenamosios aplinkos kūrimu, transporto srautų valdymų bei darniu energijos vartojimu. Kartu su skaitmenizacija tampa prieinami ir sprendimai šioms problemoms spręsti – pasaulyje sparčiai populiarėja virtualių miestų kopijų kūrimas – skaitmeniniai dvyniai. Ar prasminga Lietuvos miestams turėti skaitmeninius dvynius?
nuotrauka
Kauno virtualios kopijos fragmentas. KTU iliustr.


Minimos įmonės
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,
Kauno m. savivaldybė,
Vilniaus m. savivaldybė,
Panevėžio m. savivaldybė,

Skaitmeninis dvynys – tai skaitmeninė arba virtuali fizinio objekto kopija, kuri padeda sekti svarbius pasirinkto objekto parametrus, analizuoti jų sąsajas bei priimti geresnius sprendimus dėl objekto priežiūros. Skaitmeninis dvynys išskirtinis tuo, kad jis privalo būti susietas su realiu laiku atnaujinamais duomenimis.

„Miestui galima pritaikyti gyvo organizmo analogiją. Įsivaizduokite, kad kuriamas žmogaus skaitmeninis dvynys – turime skaitmeninį modelį, kuris susietas su tam tikrais parametrais: pulsas, kraujospūdis ir kita. Šis modelis gauna duomenis realiu laiku, duomenys taikomi analitikai ir vėliau gali būti panaudoti prognozavimui. Pavyzdžiui, jei surinktume pakankamai duomenų apie žmogaus judėjimą, pulsą, galbūt svorio pokyčius, galėtume apjungti šiuos duomenis, ir pateikti žmogui įspėjimą?“ – sako pranešime cituojamas Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros (SAF) profesorius Andrius Jurelionis.

Skaitmeninių dvynių vertė išryškėja tada, kai surinkti duomenys yra panaudojami problemoms spręsti bei sprendimams priimti.

Virtuali miesto kopija – nesibaigiantis procesas

Paprastai skaitmeninių dvynių sukūrimo procesas prasideda nuo erdvės skaitmenizavimo ir miesto fotografavimo arba skenavimo, dažniausiai naudojant dronus užfiksuojama miesto erdvinė būsena.

„Sukuriamas modelis, kuris reprezentuoja realybę. Norint tai padaryti, reikia apskristi visą miestą. Jeigu norima dar detalesnės informacijos, tada reikia ne tik skraidyti, bet ir fotografuoti nuo gatvių. Tai pakankamai ilgas procesas, ypač kai norima sukurti erdvinį didmiesčio modelį. Tolesnis procesas priklauso nuo strategijos – ką mes norime prijungti, kokiais realaus laiko duomenimis norime sukurtą modelį papildyti . Galbūt norime matyti labiau statiškus duomenis, pavyzdžiui, paspaudus ant pastato matyti su juo susijusią informaciją: statybos metus, kiek energijos sunaudojama. O galbūt norime realiu laiku matyti gatvėse judančių automobilių ar pėsčiųjų skaičių?“ – sako A. Jurelionis.

Nuotraukoje – prof. Andrius Jurelionis

Pasak jo, kuriant miesto dvynį reikia strateginio požiūrio, žinoti, kokiu tikslu renkami duomenys, kokiu laiko intervalu juos fiksuoti, kiek laiko juos kaupti, ir svarbiausia – kam jie bus naudojami.

Pagal funkcionalumą miesto skaitmeninio dvynio pavyzdžiu galima laikyti ir „Google Maps“. Tai – reguliariai atnaujinamas žemėlapis, kuris papildytas lankytinų vietų užimtumo, transporto judėjimo greičio duomenimis. Šie duomenys surenkami iš vartotojų mobiliųjų įrenginių, todėl paspaudę ant lankytinos vietos, vartotojai gauna reikalingą informaciją.

„Jeigu duomenų, kuriais norime papildyti erdvinį modelį, yra nedaug, skaitmeninį dvynį sukurti nėra sudėtinga. Tačiau, iš esmės, šis procesas yra nesibaigiantis. Jei pradėsime analizuoti kameras gatvėse, taikyti vaizdų atpažinimą ir eismo dalyvių skaičiavimą, stebėsime transportą, oro taršą, miesto komunikacijas ir kita, teks kurti sudėtingesnę sistemą, turėsime didesnį duomenų srautą. Tačiau ir analizei bei sprendimams priimti turėtume daugiau duomenų. Tai reiškia, kad galėtume geriau matyti kaip gyvena miestas: kaip pakinta žmonių srautai atnaujinus aikštę, kaip pakinta oro kokybė iškirtus medžius, kuriose miesto gatvėse automobiliai daugiausia laiko praleidžia ieškodami parkavimosi vietų“, – sako KTU SAF profesorius.

Nors A. Jurelionis pabrėžia, kad skaitmeninis dvynys niekada nebus visiškai tiksli miesto reprezentacija, tačiau surinkti duomenys gali padėti spręsti iššūkius, su kuriais susiduria miestas.

Lietuvos miestai pradeda kurti savo skaitmeninius dvynius

Skaitmeniniai miestų dvyniai kuriami ir Lietuvoje – Kaune, Vilniuje bei Panevėžyje. Kauno skaitmeninį dvynį kuria KTU komanda.
„Skenuojame, pradedame įtraukti įvairius informacinius sluoksnius į Kauno skaitmeninį dvynį universiteto iniciatyva“, – sako A. Jurelionis, prisidedantis prie skaitmeninio dvynio kūrimo.

Yra sukurti erdviniai Vilniaus ir Panevėžio miestų modeliai. Juose miestų savivaldybės talpina informaciją apie naujus infrastruktūros projektus arba skelbia konkursams pateiktus architektūrinius sprendinius.

KTU iliustracijoje –  
Kauno virtualioje kopijoje – būsimi statiniai

„Lietuvoje kol kas daugiausiai naudojamos priemonės, skirtos padidinti gyventojų įtraukimą ir skaidrumą. Žmonės gali atsidaryti miesto modelį ir pasižiūrėti, kas bus statoma šalia jų gyvenamosios vietos, arba kokie projektai yra pateikti miesto skelbtam konkursui. Sekantis žingsnis, kurį turėtų žengti Lietuvos miestai – leisti žmonėms teikti nuomones, įsitraukti į sprendimų priėmimą, registruoti nelegalias statybas ar pan.“, – sako pašnekovas.

Lietuvos miestuose yra daug technologinių naujovių, tačiau pasak A. Jurelionio, šios sistemos ne visuomet „susikalba tarpusavyje“, tad negali būti laikomos skaitmeniniais dvyniais.

„Tikiuosi, kad Lietuvos miestai, įkvėpti sostinės pavyzdžio, rengs atvirų duomenų strategiją ir ne tik daugiau skaitmenizuosis, bet ir padarys ypatingo saugumo arba nuasmenintus duomenis prieinamus mokslo institucijoms, startuoliams “, – teigia jis. 

Skaitmeniniai duomenys turi būti saugūs, tačiau tuo pat metu ir atviri, kad kurti galėtų ne tik savivaldybės įmonės, mokslininkai, bet ir verslo įmonės, startuoliai.

„Automobilių keitimosi, paspirtukų nuomos ar maisto pristatymo į namus paslaugas teikiantys startuoliai galėtų matyti ir tikslingai panaudoti miesto duomenis: kur žmonės juda, kur ir kokiu paros metu formuojasi spūstys. Tuo tarpu paspirtukų judėjimo stebėsena gali būti panaudota saugumo didinimui, viadukų ar pravažiavimų projektavimui. Džiugu, kad Lietuva žengia pirmuosius žingsnius. Tikrai turime iš ko pasimokyti – iš Helsinkio, Singapūro ar Stokholmo pavyzdžių.“, – pasakoja KTU SAF profesorius

Pradžioje, akcentuojama KTU pranešime, į miesto skaitmeninio dvynio projektą reikėtų žiūrėti kaip į atskirą miesto projektą, nes jis greitu metu nepakeis egzistuojančių miesto sistemų. Tačiau ilgainiui šios sistemos gali būti integruotos.

Studentai prisidės prie Kauno skaitmeninio dvynio kūrimo

Statybos inžinerija skaitmenizuojasi, todėl keičiasi ir inžinieriaus darbas. Sąvoka – statinių informacinis modeliavimas (BIM) jau nebėra naujiena. Nors ir ne visos Lietuvos įmonės dirba pagal skaitmeninį standartą, BIM metodologija, iš esmės, keičia statinių ir infrastruktūros projektavimą.

„Anksčiau statybos inžinieriai savo idėjas perteikdavo braižydami: linijomis, geometrinėmis formomis ar aprašymais. Šiandien inžinierius komponuoja skirtingus informacinius elementus. Jis jungia kolonas, perdangas, inžinerinius tinklus ir kiekvienas komponentas skaitmeniniame modelyje turi savitą informaciją. Ant jo paspaudę matysite reikalingą informaciją. Informacinis modelis naudingas ne tik projektuotojui, statytojui, bet ir pastato šeimininkui, kuris turi žinoti iš ko susideda jo statinys. Sunku įsivaizduoti skaitmeninius dvynius be informacinio modeliavimo. Jeigu miestas padaro prieinamą informaciją apie komunikacijas, skaitmenizuoja organizacinius procesus, tai apsaugo nuo klaidų, taupo resursus ir bene svarbiausia – padaro procesus skaidresnius ir matomus visuomenei“, – teigia A. Jurelionis.

Sukurti naujų pastatų erdviniai modeliai gali būti patalpinti skaitmeninio miesto dvynio platformoje, kad visi žmonės matytų koks projektas atsiras, kas yra projektuojama.

Nuo šių metų KTU studentai bus įtraukti į Kauno skaitmeninio dvynio kūrimą. 

„KTU statybos inžinerijos studijos paremtos informacinio modeliavimo metodologija. Jau sukūrėme pakankamai didelį miesto plotą ir mūsų studentai dirbdami jungtiniuose projektuose sprendžia problemas aktualias miestui. Jie kuria kvartalų, statinių atnaujinimo vizijas, kurias galės atvaizduoti skaitmeninio dvynio platformoje“, – sako profesorius.
Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2023-12-07 14:28
2023 metams artėjant į pabaigą šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje dar labiau įsivyravo pasyvios nuotaikos. Įregistruotus NT sandorius analizuojančio Registrų centro analitikų teigimu, mažėjantis NT sandorių skaičius atspindi šalyje vyraujančias makroekonomines tendencijas ir gyventojų ...
nuotrauka
2023-12-06 10:51
Profesinio mokymo įstaigų ir verslo bendradarbiavimas, rodos, yra neišvengiamas – kasmet darbo rinką papildo apie 20 tūkst. naujų specialistų, kurie iki tol išbando savo jėgas praktikos ar pameistrystės metu. Vis dėlto, tik trečdalis šalies įmonių noriai ir aktyviai bendradarbiauja su profesinio mok...
nuotrauka
2023-12-06 10:27
Nestandartinių inžinerinių įrenginių ir mechanizmų projektavimo bei gamybos įmonė „Arginta Engineering" plečiasi ir ieško net 50 naujų darbuotojų. „Į naują gamyklą Panevėžyje investavome daugiau nei 8 mln. eurų. O per pastaruosius dvejus metus mūsų komanda Lietuvoje papildė daugiau nei 100 naujų spe...
nuotrauka
2023-12-04 16:09
Keičiasi Gargždų miesto veidas: atidaryta nauja, moderni autobusų stotis. 7 metrų aukščio pastatas, išsiskiriantis cilindro forma, pasitiks kiekvieną atvykstantį. Iš naujos autobusų stoties keleiviai bus vežami tiek tarpmiestiniais, tiek vietiniais maršrutais, o nuo 2025-ųjų iš čia kursuos ir visišk...
nuotrauka
2023-12-01 14:09
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ duomenimis, šių metų lapkričio mėnesį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduotas 171 naujas būstas ir fiksuota 15 sutarčių nutraukimų. Iš visų praėjusį mėnesį parduotų būstų 30 buvo rezervuoti ankstesniais mėnesiais, o į lapkričio statistiką įtraukti ...
nuotrauka
2023-12-01 10:07
Sostinės Savanorių prospekte esančiame sklype simboliniu kapsulės įkasimu pradedamos pirmųjų socialinių dirbtuvių ir dienos užimtumo centro statybos. Juose intelekto ar psichosocialinę negalią turintys žmonės vykdys socialinį verslą: daigins augalus, gamins biohumusą, lies žvakes, megs šviesą atspin...
nuotrauka
2023-11-30 09:55
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos (KPD) įgyvendina projektą „Kultūros paveldo informacinių sistemų konsolidavimas ir modernizavimas“.
nuotrauka
2023-11-29 12:41
Kultūros infrastruktūros objektų savininkai ir valdytojai kviečiami teikti projektų įgyvendinimo planus ir pretenduoti į paramą objektui atnaujinti.
nuotrauka
2023-11-28 12:23
Tęsdamas ilgalaikį bendradarbiavimą, „Luminor" bankas suteikė 10,4 mln. eurų ilgalaikę paskolą vienai didžiausių nekilnojamojo turto plėtotojų Baltijos šalyse „Sirin Development", plėtojančiai A klasės logistikos parką „Rumbula" Rygoje. Projektas buvo įgyvendinamas keliais etapais – ketvirtasis 28 t...
nuotrauka
2023-11-28 11:58
Neseniai užbaigtas, daugiau nei 6 mln. eurų kainavęs naujausias Kauno technologijos universiteto (KTU) projektas – tarpdisciplininio prototipavimo laboratorijų centras „M-Lab“. Mokslininkų poreikius atliepiančios aukšto lygio laboratorijos, poilsio ir susitikimų erdvės bei įvairūs technologiniai spr...
nuotrauka
2023-11-27 10:01
Sąnaudų požiūriu gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba nuo šių metų rugsėjo mėnesio atpigo po 0,5 proc., o pastatų remontas – 0,4 proc.
nuotrauka
2023-11-27 09:28
Daugiau nei ketvirtį amžiaus – nuo 1996 metų Vilniaus miestą planavusi ir jo skaitmenizavimo procesus vysčiusi bendrovė „Vilniaus planas“ keičia vizualinį identitetą – nuo šiol ji tampa „ID Vilnius“.
nuotrauka
2023-11-24 16:17
Tarptautinis Šiaulių oro uostas šią savaitę paskelbė turimo paskutinio laisvo žemės sklypo aukcioną, kuris įvyks gruodžio 18 d. Į jį tikimasi pritraukti logistikos ar sandėliavimo veikla užsiimantį investuotoją. Oro uosto vadovė Aurelija Kuezada teigia, kad atsižvelgiant į oro uostų specifiką, tokia...
nuotrauka
2023-11-24 09:56
Didžiausias Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap" nutraukė sutartį su fondo „BaltCap Infrastructure Fund" (BInF) partneriu Šarūnu Stepukoniu ir kreipėsi į teisėsaugą po to, kai BInF finansų direktoriai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus. Vadovav...
nuotrauka
2023-11-24 09:35
„Ruukki Construction“, priklausanti „SSAB“ grupei, statybos bendrovė „Peab“ bei nekilnojamojo turto bendrovė „Wihlborgs“ Lunde (Švedija) pristato pirmąjį pasaulyje pastatą, kurio statyboms buvo naudojamas plienas, pagamintas nenaudojant iškastinio kuro. Pastato sienų ir stogo konstrukcijas suprojekt...
nuotrauka
2023-11-24 07:56
Statyba paprastai orientuota į žmogų. Statybos ir rekonstravimo darbai Lietuvos zoologijos sode Kaune įvedė dar vieną, patį svarbiausią šiame objekte elementą – gyvūnus. Tad įmonei STATYBOS RITMAS, šio projekto generaliniam rangovui, teko įgyvendinti netradicinį projektą.
nuotrauka
2023-11-23 13:28
Vievyje oficialiai atidaryti senjorų globos namai „Gemma" Vievio namai, kuriuose jau apsigyveno pirmieji senjorai. Tarp jų – ir Amerikos lietuvė, atvykusi tiesiai iš oro uosto. Kone 5 tūkst. kv. m ploto komplekse galės apsigyventi 160 senjorų.
nuotrauka
2023-11-22 12:56
Skaitmenizavimo procesai sparčiai keičia visą pasaulį, o šiame kontekste tampa aišku – jei valstybė ir verslas neinvestuos į dirbtinio intelekto galimybių išnaudojimą, didžiųjų duomenų įveiklinimo sprendinius ir kitus skaitmeninius įrankius, ilgainiui didės skaitmeninė atskirtis tarp pažengusių ir p...
nuotrauka
2023-11-22 12:28
Universitetai ir kolegijos praktikas įmonėse studentams yra įtraukusios į privalomąją studijų programą. Verslas šį praktinį teorinių žinių pritaikymą sutinka palankiai, nes tai leidžia viduje užsiauginti trūkstamus darbuotojų resursus. Ar praktika studijų metais gali išspręsti šį iššūkį ir kokią nau...
nuotrauka
2023-11-21 13:42
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) akredituotoje elektromagnetinio suderinamumo laboratorijoje Kaune bus įrengta pusiau beaidė kamera (SAC) su valdymo kambariu. Beveik 1,8 mln. eurų vertės sutartis pasirašyta su įmone „Statela", kuri atstovauja ETS-Lindgren, pasaulinio lygio beaidžių kamerų gamintoją.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas