2024 liepos 13 d. šeštadienis, 0:35
Reklama  |  facebook

Jau ir Lietuvos miestai kuria savo skaitmeninius dvynius – virtualias miestų kopijas

2020-08-27 12:06
Kasmet vis daugiau žmonių kraustosi į miestus, o urbanizacijos plėtra net neketina sustoti. Tai kelia nemažai iššūkių šiuolaikiniams miestams: atsiranda problemų, susijusių su gyvenamosios aplinkos kūrimu, transporto srautų valdymų bei darniu energijos vartojimu. Kartu su skaitmenizacija tampa prieinami ir sprendimai šioms problemoms spręsti – pasaulyje sparčiai populiarėja virtualių miestų kopijų kūrimas – skaitmeniniai dvyniai. Ar prasminga Lietuvos miestams turėti skaitmeninius dvynius?
nuotrauka
Kauno virtualios kopijos fragmentas. KTU iliustr.


Minimos įmonės
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,
Kauno m. savivaldybė,
Vilniaus m. savivaldybė,
Panevėžio m. savivaldybė,

Skaitmeninis dvynys – tai skaitmeninė arba virtuali fizinio objekto kopija, kuri padeda sekti svarbius pasirinkto objekto parametrus, analizuoti jų sąsajas bei priimti geresnius sprendimus dėl objekto priežiūros. Skaitmeninis dvynys išskirtinis tuo, kad jis privalo būti susietas su realiu laiku atnaujinamais duomenimis.

„Miestui galima pritaikyti gyvo organizmo analogiją. Įsivaizduokite, kad kuriamas žmogaus skaitmeninis dvynys – turime skaitmeninį modelį, kuris susietas su tam tikrais parametrais: pulsas, kraujospūdis ir kita. Šis modelis gauna duomenis realiu laiku, duomenys taikomi analitikai ir vėliau gali būti panaudoti prognozavimui. Pavyzdžiui, jei surinktume pakankamai duomenų apie žmogaus judėjimą, pulsą, galbūt svorio pokyčius, galėtume apjungti šiuos duomenis, ir pateikti žmogui įspėjimą?“ – sako pranešime cituojamas Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros (SAF) profesorius Andrius Jurelionis.

Skaitmeninių dvynių vertė išryškėja tada, kai surinkti duomenys yra panaudojami problemoms spręsti bei sprendimams priimti.

Virtuali miesto kopija – nesibaigiantis procesas

Paprastai skaitmeninių dvynių sukūrimo procesas prasideda nuo erdvės skaitmenizavimo ir miesto fotografavimo arba skenavimo, dažniausiai naudojant dronus užfiksuojama miesto erdvinė būsena.

„Sukuriamas modelis, kuris reprezentuoja realybę. Norint tai padaryti, reikia apskristi visą miestą. Jeigu norima dar detalesnės informacijos, tada reikia ne tik skraidyti, bet ir fotografuoti nuo gatvių. Tai pakankamai ilgas procesas, ypač kai norima sukurti erdvinį didmiesčio modelį. Tolesnis procesas priklauso nuo strategijos – ką mes norime prijungti, kokiais realaus laiko duomenimis norime sukurtą modelį papildyti . Galbūt norime matyti labiau statiškus duomenis, pavyzdžiui, paspaudus ant pastato matyti su juo susijusią informaciją: statybos metus, kiek energijos sunaudojama. O galbūt norime realiu laiku matyti gatvėse judančių automobilių ar pėsčiųjų skaičių?“ – sako A. Jurelionis.

Nuotraukoje – prof. Andrius Jurelionis

Pasak jo, kuriant miesto dvynį reikia strateginio požiūrio, žinoti, kokiu tikslu renkami duomenys, kokiu laiko intervalu juos fiksuoti, kiek laiko juos kaupti, ir svarbiausia – kam jie bus naudojami.

Pagal funkcionalumą miesto skaitmeninio dvynio pavyzdžiu galima laikyti ir „Google Maps“. Tai – reguliariai atnaujinamas žemėlapis, kuris papildytas lankytinų vietų užimtumo, transporto judėjimo greičio duomenimis. Šie duomenys surenkami iš vartotojų mobiliųjų įrenginių, todėl paspaudę ant lankytinos vietos, vartotojai gauna reikalingą informaciją.

„Jeigu duomenų, kuriais norime papildyti erdvinį modelį, yra nedaug, skaitmeninį dvynį sukurti nėra sudėtinga. Tačiau, iš esmės, šis procesas yra nesibaigiantis. Jei pradėsime analizuoti kameras gatvėse, taikyti vaizdų atpažinimą ir eismo dalyvių skaičiavimą, stebėsime transportą, oro taršą, miesto komunikacijas ir kita, teks kurti sudėtingesnę sistemą, turėsime didesnį duomenų srautą. Tačiau ir analizei bei sprendimams priimti turėtume daugiau duomenų. Tai reiškia, kad galėtume geriau matyti kaip gyvena miestas: kaip pakinta žmonių srautai atnaujinus aikštę, kaip pakinta oro kokybė iškirtus medžius, kuriose miesto gatvėse automobiliai daugiausia laiko praleidžia ieškodami parkavimosi vietų“, – sako KTU SAF profesorius.

Nors A. Jurelionis pabrėžia, kad skaitmeninis dvynys niekada nebus visiškai tiksli miesto reprezentacija, tačiau surinkti duomenys gali padėti spręsti iššūkius, su kuriais susiduria miestas.

Lietuvos miestai pradeda kurti savo skaitmeninius dvynius

Skaitmeniniai miestų dvyniai kuriami ir Lietuvoje – Kaune, Vilniuje bei Panevėžyje. Kauno skaitmeninį dvynį kuria KTU komanda.
„Skenuojame, pradedame įtraukti įvairius informacinius sluoksnius į Kauno skaitmeninį dvynį universiteto iniciatyva“, – sako A. Jurelionis, prisidedantis prie skaitmeninio dvynio kūrimo.

Yra sukurti erdviniai Vilniaus ir Panevėžio miestų modeliai. Juose miestų savivaldybės talpina informaciją apie naujus infrastruktūros projektus arba skelbia konkursams pateiktus architektūrinius sprendinius.

KTU iliustracijoje –  
Kauno virtualioje kopijoje – būsimi statiniai

„Lietuvoje kol kas daugiausiai naudojamos priemonės, skirtos padidinti gyventojų įtraukimą ir skaidrumą. Žmonės gali atsidaryti miesto modelį ir pasižiūrėti, kas bus statoma šalia jų gyvenamosios vietos, arba kokie projektai yra pateikti miesto skelbtam konkursui. Sekantis žingsnis, kurį turėtų žengti Lietuvos miestai – leisti žmonėms teikti nuomones, įsitraukti į sprendimų priėmimą, registruoti nelegalias statybas ar pan.“, – sako pašnekovas.

Lietuvos miestuose yra daug technologinių naujovių, tačiau pasak A. Jurelionio, šios sistemos ne visuomet „susikalba tarpusavyje“, tad negali būti laikomos skaitmeniniais dvyniais.

„Tikiuosi, kad Lietuvos miestai, įkvėpti sostinės pavyzdžio, rengs atvirų duomenų strategiją ir ne tik daugiau skaitmenizuosis, bet ir padarys ypatingo saugumo arba nuasmenintus duomenis prieinamus mokslo institucijoms, startuoliams “, – teigia jis. 

Skaitmeniniai duomenys turi būti saugūs, tačiau tuo pat metu ir atviri, kad kurti galėtų ne tik savivaldybės įmonės, mokslininkai, bet ir verslo įmonės, startuoliai.

„Automobilių keitimosi, paspirtukų nuomos ar maisto pristatymo į namus paslaugas teikiantys startuoliai galėtų matyti ir tikslingai panaudoti miesto duomenis: kur žmonės juda, kur ir kokiu paros metu formuojasi spūstys. Tuo tarpu paspirtukų judėjimo stebėsena gali būti panaudota saugumo didinimui, viadukų ar pravažiavimų projektavimui. Džiugu, kad Lietuva žengia pirmuosius žingsnius. Tikrai turime iš ko pasimokyti – iš Helsinkio, Singapūro ar Stokholmo pavyzdžių.“, – pasakoja KTU SAF profesorius

Pradžioje, akcentuojama KTU pranešime, į miesto skaitmeninio dvynio projektą reikėtų žiūrėti kaip į atskirą miesto projektą, nes jis greitu metu nepakeis egzistuojančių miesto sistemų. Tačiau ilgainiui šios sistemos gali būti integruotos.

Studentai prisidės prie Kauno skaitmeninio dvynio kūrimo

Statybos inžinerija skaitmenizuojasi, todėl keičiasi ir inžinieriaus darbas. Sąvoka – statinių informacinis modeliavimas (BIM) jau nebėra naujiena. Nors ir ne visos Lietuvos įmonės dirba pagal skaitmeninį standartą, BIM metodologija, iš esmės, keičia statinių ir infrastruktūros projektavimą.

„Anksčiau statybos inžinieriai savo idėjas perteikdavo braižydami: linijomis, geometrinėmis formomis ar aprašymais. Šiandien inžinierius komponuoja skirtingus informacinius elementus. Jis jungia kolonas, perdangas, inžinerinius tinklus ir kiekvienas komponentas skaitmeniniame modelyje turi savitą informaciją. Ant jo paspaudę matysite reikalingą informaciją. Informacinis modelis naudingas ne tik projektuotojui, statytojui, bet ir pastato šeimininkui, kuris turi žinoti iš ko susideda jo statinys. Sunku įsivaizduoti skaitmeninius dvynius be informacinio modeliavimo. Jeigu miestas padaro prieinamą informaciją apie komunikacijas, skaitmenizuoja organizacinius procesus, tai apsaugo nuo klaidų, taupo resursus ir bene svarbiausia – padaro procesus skaidresnius ir matomus visuomenei“, – teigia A. Jurelionis.

Sukurti naujų pastatų erdviniai modeliai gali būti patalpinti skaitmeninio miesto dvynio platformoje, kad visi žmonės matytų koks projektas atsiras, kas yra projektuojama.

Nuo šių metų KTU studentai bus įtraukti į Kauno skaitmeninio dvynio kūrimą. 

„KTU statybos inžinerijos studijos paremtos informacinio modeliavimo metodologija. Jau sukūrėme pakankamai didelį miesto plotą ir mūsų studentai dirbdami jungtiniuose projektuose sprendžia problemas aktualias miestui. Jie kuria kvartalų, statinių atnaujinimo vizijas, kurias galės atvaizduoti skaitmeninio dvynio platformoje“, – sako profesorius.
Statybunaujienos.lt



Skaitmeninė statyba

nuotrauka
2024-07-09 10:56
Paskelbtas konkursas Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatai prašymus ir dokumentus gali pateikti iki liepos 23 d.
nuotrauka
2024-06-28 08:00
Glaudi partnerystė su StatybosZurnalas.lt klientais paskatino mus sukurti naują įrankį žurnale – statybos dalyvių (organizacijų ir specialistų) reitingavimo sistemą, kuri nuo šiol prieinama visiems „Cotenders“ žurnalo vartotojams.
nuotrauka
2024-05-22 09:17
Statybų sektorius vaidina svarbų vaidmenį darydamas įtaką klimato kaitai, nes jis sudaro didelę pasaulinės energijos naudojimo ir išmetamo anglies dioksido (CO2) dalį. Apytiksliai net 39 proc. pasaulinio išmetamo CO2 kiekio tenka statybos pramonei. Pasak Kauno technologijos universiteto Aplinkos inž...
nuotrauka
2024-05-21 12:56
Kada prekybos centras gali vadintis tvariu? Ar tam užtenka deramai surūšiuoti atliekas ir pakeisti lemputes? Vienas iš technologiškai pažangiausių „Nordika“ tvarumo aspektų – R8 tech įrankio, kuris paremtas dirbtiniu intelektu, naudojimas. Ši automatizavimo sistema valdo prekybos centro šildymo, vė...
nuotrauka
2024-05-14 20:17
Alytaus profesinio rengimo centre įvyko konferencija-susitikimas, kuriame Alytaus regiono statybos įmonės aptarė abipusius lūkesčius su tame pačiame regione dirbančiais statybos inžinieriais. Pastaruosius atstovavo Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Alytaus apskrities bendrija. Rangovų atstovai i...
nuotrauka
2024-05-13 10:05
Reaguodama į Seimo priimtą Kelių įstatymo pakeitimą, kad "Automobilių keliams, išskyrus sudėtingus konstrukcinius kelių elementus (viadukus, estakadas, tiltus, dviejų lygių sankryžas, sankirtas, tunelius ir kt.), statinio informacinio modeliavimo metodas netaikomas", Lietuvos projektavimo įmonių aso...
nuotrauka
2024-05-10 07:11
Visų statybos darbų pagrindas yra įrankiai ir mechanizmai: išlaidos jiems siekia 10–30 % nuo bendros projektų kainos. Todėl efektyvus jų valdymas yra svarbus verslo sėkmei.
nuotrauka
2024-05-04 07:54
Parodos „RESTA 2024“ metu įvyko tarptautinė konferencija „Skaitmeninė statyba 2024. Vilnius“. Tryliktus metus iš eilės rengiama konferencija, laikoma didžiausiu skaitmeninės statybos ir BIM (Building Information Modeling) metodologijos tematikos forumu šalyje, subūrė kelis šimtus NT vystytojų, valdy...
nuotrauka
2024-05-01 07:58
Statybos sektorius sparčiai skaitmenizuojamas, tačiau šis procesas kelia nemažų įtampų verslui dėl technologijų kompleksiškumo, investicijų, pagaliau – kompetencijų trūkumo. Todėl, kaip sako UAB „Statybos ritmas“ direktorius, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) Marijampolės filialo tarybos...
nuotrauka
2024-04-29 16:39
Balandžio 26 d. didžiausiame skaitmeninės statybos forume Lietuvoje – tarptautinėje konferencijoje „Skaitmeninė statyba 2024. Vilnius" – paskelbti ir apdovanoti geriausi praėjusiais metais Lietuvos įmonių įgyvendinti skaitmeninės statybos projektai.
nuotrauka
2024-04-29 07:56
Statytojai (užsakovai), statantys tiek valstybės biudžeto (viešieji finansai), tiek privačiomis lėšomis, turi naudoti elektroninį statybos darbų žurnalą. Jie privalo užtikrinti, kad, pildant šį žurnalą, būtų naudojamos elektroninės priemonės, kurios leidžia identifikuoti kiekvieną pildantį ir pasira...
nuotrauka
2024-04-26 16:47
Tarptautinėje statybų verslo parodoje „RESTA 2024" buvo diskutuojama ir apie tai, ar duomenys apie pastato techninę eksploataciją yra svarbūs ir ar jie padidina pastato vertę.
nuotrauka
2024-04-15 13:46
Balandžio 26 d. „Litexpo“ parodų rūmuose vyks tarptautinė konferencija „Skaitmeninė statyba 2024. Vilnius“, subursianti nekilnojamo turto (NT) vystytojus, valdytojus, projektuotojus bei statytojus kalbėti apie Lietuvos statybų sektoriaus pažangą skatinančias temas.
nuotrauka
2024-02-22 09:17
Devintus metus „Skaitmeninė statyba“ drauge su Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) organizuoja unikalų konkursą „Lietuvos BIM projektai“. Konkursu siekiama išrinkti geriausią šalies įmonių praktiką skaitmeninės statybos srityje – taikant statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas ir me...
nuotrauka
2024-01-05 09:46
Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD pristatomame pasaulio skaitmeninio konkurencingumo indekse Lietuva užėmė 28 vietą iš 64 valstybių – tai viena iš aukščiausių pozicijų per penkerius metus. Šioje srityje mūsų šalies stiprybė yra žinios, reikalingos naujų technologijų atradimui, supratimu...
nuotrauka
2023-05-29 11:00
Skaitmeninius sprendimus statybos ir gamybos pramonei sėkmingai vysčiusios Lietuvos įmonės sutelkia jėgas naujam etapui prancūzų kapitalo grupėje.
nuotrauka
2023-05-18 11:45
Skaitmenizacija ir verslo procesų integracija visada buvo svarbiausiais Pramonės 4.0 aspektais, tačiau COVID-19 pandemijos kontekste verslų skaitmeninimas įgavo tik dar didesnį pagreitį ir reikšmę. Skaitmenizacijos nauda akivaizdi, ji dažnai tampa ir didelių verslui kylančių iššūkių priežastimi. Kas...
nuotrauka
2023-05-02 11:53
Balandžio 28 d. apie infrastruktūros skaitmenizaciją ir jos tarptautinius gerosios praktikos pavyzdžius, Vilniaus metro idėją ir reikalingus pokyčius vystant šalies infrastruktūrą, diskutuojama jau 12-us metus iš eilės vykstančiame didžiausiame skaitmeninės statybos tematikos renginyje Lietuvoje – t...
nuotrauka
2023-04-26 05:21
Balandžio 28 d. apie infrastruktūros skaitmenizaciją ir jos tarptautinius gerosios praktikos pavyzdžius, Vilniaus metro idėją ir reikalingus pokyčius šalies infrastruktūros vystymui bus diskutuojama jau 12-us metus iš eilės vykstančiame didžiausiame skaitmeninės statybos tematikos renginyje Lietuvoj...
nuotrauka
2023-04-24 11:04
Pandemija negrįžtamai pakeitė darbo rinką – saugant darbuotojų sveikatą pradėtas taikyti hibridinis darbo modelis, ilgainiui tapęs bemaž įprastu darbuotojų pageidavimu atrankose. Šis pokytis sprendimų ieškoti privertė ne tik personalo specialistus, tačiau ir NT vystytojus bei valdytojus, sukančius g...

Statybunaujienos.lt » Skaitmeninė statyba

nuotrauka

Įmonės GERBŪVIO PROJEKTAI apyvartas augina plečiamas paslaugų paketas ir kelių projektai

Įmonė „Gerbūvio projektai“ įgyja pagreitį. Jau trečius metus sparčiai auga užsakymų portfelis, o nuo 2020 m. apyvarta kasmet auga kone dvigubai. 2023-aisiais įmonė tempo nemažino.