2023 birželio 1 d. ketvirtadienis, 22:08
Reklama  |  facebook

Jau ir Lietuvos miestai kuria savo skaitmeninius dvynius – virtualias miestų kopijas

2020-08-27 12:06
Kasmet vis daugiau žmonių kraustosi į miestus, o urbanizacijos plėtra net neketina sustoti. Tai kelia nemažai iššūkių šiuolaikiniams miestams: atsiranda problemų, susijusių su gyvenamosios aplinkos kūrimu, transporto srautų valdymų bei darniu energijos vartojimu. Kartu su skaitmenizacija tampa prieinami ir sprendimai šioms problemoms spręsti – pasaulyje sparčiai populiarėja virtualių miestų kopijų kūrimas – skaitmeniniai dvyniai. Ar prasminga Lietuvos miestams turėti skaitmeninius dvynius?
nuotrauka
Kauno virtualios kopijos fragmentas. KTU iliustr.


Minimos įmonės
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,
Kauno m. savivaldybė,
Vilniaus m. savivaldybė,
Panevėžio m. savivaldybė,

Skaitmeninis dvynys – tai skaitmeninė arba virtuali fizinio objekto kopija, kuri padeda sekti svarbius pasirinkto objekto parametrus, analizuoti jų sąsajas bei priimti geresnius sprendimus dėl objekto priežiūros. Skaitmeninis dvynys išskirtinis tuo, kad jis privalo būti susietas su realiu laiku atnaujinamais duomenimis.

„Miestui galima pritaikyti gyvo organizmo analogiją. Įsivaizduokite, kad kuriamas žmogaus skaitmeninis dvynys – turime skaitmeninį modelį, kuris susietas su tam tikrais parametrais: pulsas, kraujospūdis ir kita. Šis modelis gauna duomenis realiu laiku, duomenys taikomi analitikai ir vėliau gali būti panaudoti prognozavimui. Pavyzdžiui, jei surinktume pakankamai duomenų apie žmogaus judėjimą, pulsą, galbūt svorio pokyčius, galėtume apjungti šiuos duomenis, ir pateikti žmogui įspėjimą?“ – sako pranešime cituojamas Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros (SAF) profesorius Andrius Jurelionis.

Skaitmeninių dvynių vertė išryškėja tada, kai surinkti duomenys yra panaudojami problemoms spręsti bei sprendimams priimti.

Virtuali miesto kopija – nesibaigiantis procesas

Paprastai skaitmeninių dvynių sukūrimo procesas prasideda nuo erdvės skaitmenizavimo ir miesto fotografavimo arba skenavimo, dažniausiai naudojant dronus užfiksuojama miesto erdvinė būsena.

„Sukuriamas modelis, kuris reprezentuoja realybę. Norint tai padaryti, reikia apskristi visą miestą. Jeigu norima dar detalesnės informacijos, tada reikia ne tik skraidyti, bet ir fotografuoti nuo gatvių. Tai pakankamai ilgas procesas, ypač kai norima sukurti erdvinį didmiesčio modelį. Tolesnis procesas priklauso nuo strategijos – ką mes norime prijungti, kokiais realaus laiko duomenimis norime sukurtą modelį papildyti . Galbūt norime matyti labiau statiškus duomenis, pavyzdžiui, paspaudus ant pastato matyti su juo susijusią informaciją: statybos metus, kiek energijos sunaudojama. O galbūt norime realiu laiku matyti gatvėse judančių automobilių ar pėsčiųjų skaičių?“ – sako A. Jurelionis.

Nuotraukoje – prof. Andrius Jurelionis

Pasak jo, kuriant miesto dvynį reikia strateginio požiūrio, žinoti, kokiu tikslu renkami duomenys, kokiu laiko intervalu juos fiksuoti, kiek laiko juos kaupti, ir svarbiausia – kam jie bus naudojami.

Pagal funkcionalumą miesto skaitmeninio dvynio pavyzdžiu galima laikyti ir „Google Maps“. Tai – reguliariai atnaujinamas žemėlapis, kuris papildytas lankytinų vietų užimtumo, transporto judėjimo greičio duomenimis. Šie duomenys surenkami iš vartotojų mobiliųjų įrenginių, todėl paspaudę ant lankytinos vietos, vartotojai gauna reikalingą informaciją.

„Jeigu duomenų, kuriais norime papildyti erdvinį modelį, yra nedaug, skaitmeninį dvynį sukurti nėra sudėtinga. Tačiau, iš esmės, šis procesas yra nesibaigiantis. Jei pradėsime analizuoti kameras gatvėse, taikyti vaizdų atpažinimą ir eismo dalyvių skaičiavimą, stebėsime transportą, oro taršą, miesto komunikacijas ir kita, teks kurti sudėtingesnę sistemą, turėsime didesnį duomenų srautą. Tačiau ir analizei bei sprendimams priimti turėtume daugiau duomenų. Tai reiškia, kad galėtume geriau matyti kaip gyvena miestas: kaip pakinta žmonių srautai atnaujinus aikštę, kaip pakinta oro kokybė iškirtus medžius, kuriose miesto gatvėse automobiliai daugiausia laiko praleidžia ieškodami parkavimosi vietų“, – sako KTU SAF profesorius.

Nors A. Jurelionis pabrėžia, kad skaitmeninis dvynys niekada nebus visiškai tiksli miesto reprezentacija, tačiau surinkti duomenys gali padėti spręsti iššūkius, su kuriais susiduria miestas.

Lietuvos miestai pradeda kurti savo skaitmeninius dvynius

Skaitmeniniai miestų dvyniai kuriami ir Lietuvoje – Kaune, Vilniuje bei Panevėžyje. Kauno skaitmeninį dvynį kuria KTU komanda.
„Skenuojame, pradedame įtraukti įvairius informacinius sluoksnius į Kauno skaitmeninį dvynį universiteto iniciatyva“, – sako A. Jurelionis, prisidedantis prie skaitmeninio dvynio kūrimo.

Yra sukurti erdviniai Vilniaus ir Panevėžio miestų modeliai. Juose miestų savivaldybės talpina informaciją apie naujus infrastruktūros projektus arba skelbia konkursams pateiktus architektūrinius sprendinius.

KTU iliustracijoje –  
Kauno virtualioje kopijoje – būsimi statiniai

„Lietuvoje kol kas daugiausiai naudojamos priemonės, skirtos padidinti gyventojų įtraukimą ir skaidrumą. Žmonės gali atsidaryti miesto modelį ir pasižiūrėti, kas bus statoma šalia jų gyvenamosios vietos, arba kokie projektai yra pateikti miesto skelbtam konkursui. Sekantis žingsnis, kurį turėtų žengti Lietuvos miestai – leisti žmonėms teikti nuomones, įsitraukti į sprendimų priėmimą, registruoti nelegalias statybas ar pan.“, – sako pašnekovas.

Lietuvos miestuose yra daug technologinių naujovių, tačiau pasak A. Jurelionio, šios sistemos ne visuomet „susikalba tarpusavyje“, tad negali būti laikomos skaitmeniniais dvyniais.

„Tikiuosi, kad Lietuvos miestai, įkvėpti sostinės pavyzdžio, rengs atvirų duomenų strategiją ir ne tik daugiau skaitmenizuosis, bet ir padarys ypatingo saugumo arba nuasmenintus duomenis prieinamus mokslo institucijoms, startuoliams “, – teigia jis. 

Skaitmeniniai duomenys turi būti saugūs, tačiau tuo pat metu ir atviri, kad kurti galėtų ne tik savivaldybės įmonės, mokslininkai, bet ir verslo įmonės, startuoliai.

„Automobilių keitimosi, paspirtukų nuomos ar maisto pristatymo į namus paslaugas teikiantys startuoliai galėtų matyti ir tikslingai panaudoti miesto duomenis: kur žmonės juda, kur ir kokiu paros metu formuojasi spūstys. Tuo tarpu paspirtukų judėjimo stebėsena gali būti panaudota saugumo didinimui, viadukų ar pravažiavimų projektavimui. Džiugu, kad Lietuva žengia pirmuosius žingsnius. Tikrai turime iš ko pasimokyti – iš Helsinkio, Singapūro ar Stokholmo pavyzdžių.“, – pasakoja KTU SAF profesorius

Pradžioje, akcentuojama KTU pranešime, į miesto skaitmeninio dvynio projektą reikėtų žiūrėti kaip į atskirą miesto projektą, nes jis greitu metu nepakeis egzistuojančių miesto sistemų. Tačiau ilgainiui šios sistemos gali būti integruotos.

Studentai prisidės prie Kauno skaitmeninio dvynio kūrimo

Statybos inžinerija skaitmenizuojasi, todėl keičiasi ir inžinieriaus darbas. Sąvoka – statinių informacinis modeliavimas (BIM) jau nebėra naujiena. Nors ir ne visos Lietuvos įmonės dirba pagal skaitmeninį standartą, BIM metodologija, iš esmės, keičia statinių ir infrastruktūros projektavimą.

„Anksčiau statybos inžinieriai savo idėjas perteikdavo braižydami: linijomis, geometrinėmis formomis ar aprašymais. Šiandien inžinierius komponuoja skirtingus informacinius elementus. Jis jungia kolonas, perdangas, inžinerinius tinklus ir kiekvienas komponentas skaitmeniniame modelyje turi savitą informaciją. Ant jo paspaudę matysite reikalingą informaciją. Informacinis modelis naudingas ne tik projektuotojui, statytojui, bet ir pastato šeimininkui, kuris turi žinoti iš ko susideda jo statinys. Sunku įsivaizduoti skaitmeninius dvynius be informacinio modeliavimo. Jeigu miestas padaro prieinamą informaciją apie komunikacijas, skaitmenizuoja organizacinius procesus, tai apsaugo nuo klaidų, taupo resursus ir bene svarbiausia – padaro procesus skaidresnius ir matomus visuomenei“, – teigia A. Jurelionis.

Sukurti naujų pastatų erdviniai modeliai gali būti patalpinti skaitmeninio miesto dvynio platformoje, kad visi žmonės matytų koks projektas atsiras, kas yra projektuojama.

Nuo šių metų KTU studentai bus įtraukti į Kauno skaitmeninio dvynio kūrimą. 

„KTU statybos inžinerijos studijos paremtos informacinio modeliavimo metodologija. Jau sukūrėme pakankamai didelį miesto plotą ir mūsų studentai dirbdami jungtiniuose projektuose sprendžia problemas aktualias miestui. Jie kuria kvartalų, statinių atnaujinimo vizijas, kurias galės atvaizduoti skaitmeninio dvynio platformoje“, – sako profesorius.
Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2023-06-01 14:50
Darželių laukiančioms jaunoms vilniečių šeimoms džiugi žinia – pasirašyta rangos sutartis dėl darželio augančiame Pilaitės rajone. Planuojama, kad mažieji darželį galės pradėti lankyti 2026-aisiais. Numatoma, kad ugdymo įstaigą galės lankyti iki 320 vaikų: 16 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ...
nuotrauka
2023-06-01 12:22
Nesandari stogo danga ir vandens nuvedimo sistema, savaiminiai augalai ant pastato, drėgmės pažeisti konstrukcijų elementai – tokios ir panašios problemos kamuoja daugelį vertingų istorinių Lietuvos pastatų. Šią situaciją gerai žino Kultūros infrastruktūros centro Kultūros paveldo prevencinės prieži...
nuotrauka
2023-05-31 09:49
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Realco“ rinkoje ketina pasiskolinti apie 60 proc., arba iki 67 mln. eurų, lėšų Vilniaus centrinėje dalyje statomam verslo centrui „Hero“, į kurį iš viso investuos 112 mln. eurų.
nuotrauka
2023-05-29 14:50
Nekilnojamo turto plėtros kompanija „Hanner“ gavo leidimą verslo centro „Business Stadium Central“ sostinės Rinktinės gatvėje statyboms. Darbus įmonė planuoja pradėti iš karto, investicijos sieks 60 mln. eurų.
nuotrauka
2023-05-29 11:00
Skaitmeninius sprendimus statybos ir gamybos pramonei sėkmingai vysčiusios Lietuvos įmonės sutelkia jėgas naujam etapui prancūzų kapitalo grupėje.
nuotrauka
2023-05-23 14:49
Vilniaus daugiafunkcio komplekso Šeškinėje projektas keliasi į naują etapą – šiandien, gegužės 23 d., išduotas statybos leidimas Nacionaliniam stadionui ir jame įsikursiančiam sporto muziejui. Stadiono statybos darbai – kartu su visu Daugiafunkciniu kompleksu – turėtų būti baigti 2025 m. Projektą vy...
nuotrauka
2023-05-22 09:53
Estijos kapitalo bankas „Bigbank“ suteikė 9,8 mln. eurų finansavimą NT vystymo grupei „Lithome“, įgyvendinančiai aukštos klasės gyvenamąjį kompleksą Vilniaus Naujamiestyje – „Algirdo promenada“. Bendros investicijos į 119 butų ir 10 komercinių patalpų kompleksą sieks 14,5 mln. eurų, o komplekso dydi...
nuotrauka
2023-05-18 11:58
„Eika“ įmonių grupei priklausantis nutolęs saulės elektrinės parkas Klaipėdos rajone jau gamina elektros energiją. Nuo 2023 pavasario 5 megavatų bendros galios elektrinė aprūpina apie 85 proc. „Eika“ grupės dabartinio energijos poreikio.
nuotrauka
2023-05-18 08:04
Statybos pramonė ieško būdų, kaip pagaminti tokius gaminius, kurie pastatams padėtų kuo taupiau naudoti energiją ir būtų tvarūs – paliktų kuo mažesnį anglies dvideginio pėdsaką ir būtų perdirbami. Vienas tokių gaminių – BIOPORAS, kuris naudojamas kaip efektyvi termoizoliacinė medžiaga.
nuotrauka
2023-05-18 06:46
Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos pateiktam A. Goštauto gatvės administracinio kvartalo konversijos pirmojo etapo investiciniam projektui. Šis projektas apima pastato, esančio A. Goštauto g. 11, kapitalinį remontą. Skaičiuojama darbų vertė siekia 16,185 mln. eurų, darbus ketinama baigti 2025 m...
nuotrauka
2023-05-18 06:20
Fondas „East Capital Real Estate Fund IV“ susitarė dėl dviejų Vilniuje esančių 10 aukštų biurų pastatų – „Duetto A“ ir „Duetto B“, kurių bendras nuomai skirtas plotas sudaro 17 260 kv. m. Sandoris bus užbaigtas 2023 m. birželio pradžioje.
nuotrauka
2023-05-15 09:39
Lietuvos zoologijos sodo renovacija jau beveik pasiekė tikslą – įgyvendinta daugiau nei 80 proc. numatytų darbų. Pastatyti daugumos gyvūnų vidaus bei žiemojimo pastatai, lauko voljerai, baigtas rekonstruoti senasis žirafų, zebrų pastatas, pastatytas apžvalgos bokštas su liftu, pilnai įrengtas takas ...
nuotrauka
2023-05-15 09:36
Pilnai rekonstravęs vieną universiteto bendrabutį, Kauno technologijos universitetas (KTU) toliau modernizuoja turimus gyvenamosios paskirties pastatus. Siekiant sukurti šiuolaikišką, studento poreikius atitinkančią gyvenamąją aplinką, šiuo metu ruošiami dar kelių KTU bendrabučių rekonstrukcijos pro...
nuotrauka
2023-05-10 13:57
Tradiciškai gegužės pradžioje Videniškių (Molėtų r.) Šv. Lauryno bažnyčioje ir vienuolyno muziejuje paminėta palaimintojo Mykolo Giedraičio diena. Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu pernai buvo atlikti koplyčios ir zakristijų stogų, fasadų tvarkybos (remonto) darbai.
nuotrauka
2023-05-09 07:49
Pavasaris, kaip rodo ilgametė specialistų patirtis, yra geriausias metas apšiltinti sienas ir stogą. Itin svarbu, kad statybų ekspertams siūloma vis daugiau patikimų sprendimų, kurių vienas populiariausių – greičiausio stingimo putų klijai rinkoje „FOME FLEX 60 Seconds Fast Fix“.
nuotrauka
2023-05-08 09:18
„SBA Urban“ naujos koncepcijos verslo miestelio „Urban HUB“ pirmojo etapo statyboms partneriu pasirinko įmonę „YIT Lietuva“. Pasirašytos generalinės rangos sutarties vertė – 30 mln. eurų. Pirmojo etapo darbus numatoma baigti jau 2024 m. pradžioje.
nuotrauka
2023-05-05 11:35
Vilniaus oro uoste prasidėjęs darbų įkarštis vyksta ne tik naujojo terminalo statybų aikštelėje. Intensyviai planuojamas naujas oro uosto išplanavimas, naujos erdvės ir kiti pokyčiai. Pastačius naująjį terminalą ir sujungus jį su esamu, Vilniaus oro uoste keleiviai skrydžių lauks šiuolaikiškoje erdv...
nuotrauka
2023-05-05 10:48
Jau visai netrukus Vilniuje, Viršuliškių rajone, duris atvers naujas 18 aukštų „Sky Office“ verslo centras. Statybos darbus šiuo metu vykdanti darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ sostinės biuro erdvių rinką papildys 8800 kv. m nuomojamo ploto. Projektuodamas naująjį verslo centr...
nuotrauka
2023-05-03 10:08
Dronai skverbiasi į daugelį sričių. Jie reikalingi pramonės, karybos, žemės ūkio, privataus gyvenimo sferose. Statybos sektorius – viena iš sričių, kur vis daugiau ir plačiau naudojami dronai bei jų sistemos.
nuotrauka
2023-05-02 11:32
Buvusiame Subačiaus priemiestyje, šalia Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, įsikūrusi rokoko stiliaus Vilniaus Misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia, dar žinoma Misionierių vardu, pasitinka savo grakščiais bokštais ir proporcijomis. Užpernai prasidėjo šio išskirtinio komplekso...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas