2022 rugpjūčio 20 d. šeštadienis, 8:29
Reklama  |  facebook

Jau ir Lietuvos miestai kuria savo skaitmeninius dvynius – virtualias miestų kopijas

2020-08-27 12:06
Kasmet vis daugiau žmonių kraustosi į miestus, o urbanizacijos plėtra net neketina sustoti. Tai kelia nemažai iššūkių šiuolaikiniams miestams: atsiranda problemų, susijusių su gyvenamosios aplinkos kūrimu, transporto srautų valdymų bei darniu energijos vartojimu. Kartu su skaitmenizacija tampa prieinami ir sprendimai šioms problemoms spręsti – pasaulyje sparčiai populiarėja virtualių miestų kopijų kūrimas – skaitmeniniai dvyniai. Ar prasminga Lietuvos miestams turėti skaitmeninius dvynius?
nuotrauka
Kauno virtualios kopijos fragmentas. KTU iliustr.


Minimos įmonės
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,
Kauno m. savivaldybė,
Vilniaus m. savivaldybė,
Panevėžio m. savivaldybė,

Skaitmeninis dvynys – tai skaitmeninė arba virtuali fizinio objekto kopija, kuri padeda sekti svarbius pasirinkto objekto parametrus, analizuoti jų sąsajas bei priimti geresnius sprendimus dėl objekto priežiūros. Skaitmeninis dvynys išskirtinis tuo, kad jis privalo būti susietas su realiu laiku atnaujinamais duomenimis.

„Miestui galima pritaikyti gyvo organizmo analogiją. Įsivaizduokite, kad kuriamas žmogaus skaitmeninis dvynys – turime skaitmeninį modelį, kuris susietas su tam tikrais parametrais: pulsas, kraujospūdis ir kita. Šis modelis gauna duomenis realiu laiku, duomenys taikomi analitikai ir vėliau gali būti panaudoti prognozavimui. Pavyzdžiui, jei surinktume pakankamai duomenų apie žmogaus judėjimą, pulsą, galbūt svorio pokyčius, galėtume apjungti šiuos duomenis, ir pateikti žmogui įspėjimą?“ – sako pranešime cituojamas Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros (SAF) profesorius Andrius Jurelionis.

Skaitmeninių dvynių vertė išryškėja tada, kai surinkti duomenys yra panaudojami problemoms spręsti bei sprendimams priimti.

Virtuali miesto kopija – nesibaigiantis procesas

Paprastai skaitmeninių dvynių sukūrimo procesas prasideda nuo erdvės skaitmenizavimo ir miesto fotografavimo arba skenavimo, dažniausiai naudojant dronus užfiksuojama miesto erdvinė būsena.

„Sukuriamas modelis, kuris reprezentuoja realybę. Norint tai padaryti, reikia apskristi visą miestą. Jeigu norima dar detalesnės informacijos, tada reikia ne tik skraidyti, bet ir fotografuoti nuo gatvių. Tai pakankamai ilgas procesas, ypač kai norima sukurti erdvinį didmiesčio modelį. Tolesnis procesas priklauso nuo strategijos – ką mes norime prijungti, kokiais realaus laiko duomenimis norime sukurtą modelį papildyti . Galbūt norime matyti labiau statiškus duomenis, pavyzdžiui, paspaudus ant pastato matyti su juo susijusią informaciją: statybos metus, kiek energijos sunaudojama. O galbūt norime realiu laiku matyti gatvėse judančių automobilių ar pėsčiųjų skaičių?“ – sako A. Jurelionis.

Nuotraukoje – prof. Andrius Jurelionis

Pasak jo, kuriant miesto dvynį reikia strateginio požiūrio, žinoti, kokiu tikslu renkami duomenys, kokiu laiko intervalu juos fiksuoti, kiek laiko juos kaupti, ir svarbiausia – kam jie bus naudojami.

Pagal funkcionalumą miesto skaitmeninio dvynio pavyzdžiu galima laikyti ir „Google Maps“. Tai – reguliariai atnaujinamas žemėlapis, kuris papildytas lankytinų vietų užimtumo, transporto judėjimo greičio duomenimis. Šie duomenys surenkami iš vartotojų mobiliųjų įrenginių, todėl paspaudę ant lankytinos vietos, vartotojai gauna reikalingą informaciją.

„Jeigu duomenų, kuriais norime papildyti erdvinį modelį, yra nedaug, skaitmeninį dvynį sukurti nėra sudėtinga. Tačiau, iš esmės, šis procesas yra nesibaigiantis. Jei pradėsime analizuoti kameras gatvėse, taikyti vaizdų atpažinimą ir eismo dalyvių skaičiavimą, stebėsime transportą, oro taršą, miesto komunikacijas ir kita, teks kurti sudėtingesnę sistemą, turėsime didesnį duomenų srautą. Tačiau ir analizei bei sprendimams priimti turėtume daugiau duomenų. Tai reiškia, kad galėtume geriau matyti kaip gyvena miestas: kaip pakinta žmonių srautai atnaujinus aikštę, kaip pakinta oro kokybė iškirtus medžius, kuriose miesto gatvėse automobiliai daugiausia laiko praleidžia ieškodami parkavimosi vietų“, – sako KTU SAF profesorius.

Nors A. Jurelionis pabrėžia, kad skaitmeninis dvynys niekada nebus visiškai tiksli miesto reprezentacija, tačiau surinkti duomenys gali padėti spręsti iššūkius, su kuriais susiduria miestas.

Lietuvos miestai pradeda kurti savo skaitmeninius dvynius

Skaitmeniniai miestų dvyniai kuriami ir Lietuvoje – Kaune, Vilniuje bei Panevėžyje. Kauno skaitmeninį dvynį kuria KTU komanda.
„Skenuojame, pradedame įtraukti įvairius informacinius sluoksnius į Kauno skaitmeninį dvynį universiteto iniciatyva“, – sako A. Jurelionis, prisidedantis prie skaitmeninio dvynio kūrimo.

Yra sukurti erdviniai Vilniaus ir Panevėžio miestų modeliai. Juose miestų savivaldybės talpina informaciją apie naujus infrastruktūros projektus arba skelbia konkursams pateiktus architektūrinius sprendinius.

KTU iliustracijoje –  
Kauno virtualioje kopijoje – būsimi statiniai

„Lietuvoje kol kas daugiausiai naudojamos priemonės, skirtos padidinti gyventojų įtraukimą ir skaidrumą. Žmonės gali atsidaryti miesto modelį ir pasižiūrėti, kas bus statoma šalia jų gyvenamosios vietos, arba kokie projektai yra pateikti miesto skelbtam konkursui. Sekantis žingsnis, kurį turėtų žengti Lietuvos miestai – leisti žmonėms teikti nuomones, įsitraukti į sprendimų priėmimą, registruoti nelegalias statybas ar pan.“, – sako pašnekovas.

Lietuvos miestuose yra daug technologinių naujovių, tačiau pasak A. Jurelionio, šios sistemos ne visuomet „susikalba tarpusavyje“, tad negali būti laikomos skaitmeniniais dvyniais.

„Tikiuosi, kad Lietuvos miestai, įkvėpti sostinės pavyzdžio, rengs atvirų duomenų strategiją ir ne tik daugiau skaitmenizuosis, bet ir padarys ypatingo saugumo arba nuasmenintus duomenis prieinamus mokslo institucijoms, startuoliams “, – teigia jis. 

Skaitmeniniai duomenys turi būti saugūs, tačiau tuo pat metu ir atviri, kad kurti galėtų ne tik savivaldybės įmonės, mokslininkai, bet ir verslo įmonės, startuoliai.

„Automobilių keitimosi, paspirtukų nuomos ar maisto pristatymo į namus paslaugas teikiantys startuoliai galėtų matyti ir tikslingai panaudoti miesto duomenis: kur žmonės juda, kur ir kokiu paros metu formuojasi spūstys. Tuo tarpu paspirtukų judėjimo stebėsena gali būti panaudota saugumo didinimui, viadukų ar pravažiavimų projektavimui. Džiugu, kad Lietuva žengia pirmuosius žingsnius. Tikrai turime iš ko pasimokyti – iš Helsinkio, Singapūro ar Stokholmo pavyzdžių.“, – pasakoja KTU SAF profesorius

Pradžioje, akcentuojama KTU pranešime, į miesto skaitmeninio dvynio projektą reikėtų žiūrėti kaip į atskirą miesto projektą, nes jis greitu metu nepakeis egzistuojančių miesto sistemų. Tačiau ilgainiui šios sistemos gali būti integruotos.

Studentai prisidės prie Kauno skaitmeninio dvynio kūrimo

Statybos inžinerija skaitmenizuojasi, todėl keičiasi ir inžinieriaus darbas. Sąvoka – statinių informacinis modeliavimas (BIM) jau nebėra naujiena. Nors ir ne visos Lietuvos įmonės dirba pagal skaitmeninį standartą, BIM metodologija, iš esmės, keičia statinių ir infrastruktūros projektavimą.

„Anksčiau statybos inžinieriai savo idėjas perteikdavo braižydami: linijomis, geometrinėmis formomis ar aprašymais. Šiandien inžinierius komponuoja skirtingus informacinius elementus. Jis jungia kolonas, perdangas, inžinerinius tinklus ir kiekvienas komponentas skaitmeniniame modelyje turi savitą informaciją. Ant jo paspaudę matysite reikalingą informaciją. Informacinis modelis naudingas ne tik projektuotojui, statytojui, bet ir pastato šeimininkui, kuris turi žinoti iš ko susideda jo statinys. Sunku įsivaizduoti skaitmeninius dvynius be informacinio modeliavimo. Jeigu miestas padaro prieinamą informaciją apie komunikacijas, skaitmenizuoja organizacinius procesus, tai apsaugo nuo klaidų, taupo resursus ir bene svarbiausia – padaro procesus skaidresnius ir matomus visuomenei“, – teigia A. Jurelionis.

Sukurti naujų pastatų erdviniai modeliai gali būti patalpinti skaitmeninio miesto dvynio platformoje, kad visi žmonės matytų koks projektas atsiras, kas yra projektuojama.

Nuo šių metų KTU studentai bus įtraukti į Kauno skaitmeninio dvynio kūrimą. 

„KTU statybos inžinerijos studijos paremtos informacinio modeliavimo metodologija. Jau sukūrėme pakankamai didelį miesto plotą ir mūsų studentai dirbdami jungtiniuose projektuose sprendžia problemas aktualias miestui. Jie kuria kvartalų, statinių atnaujinimo vizijas, kurias galės atvaizduoti skaitmeninio dvynio platformoje“, – sako profesorius.
Statybunaujienos.lt




Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2022-08-16 10:31
Pasauliniai tyrimai rodo 5 biurų rinkos tendencijas: verslų vadovai toliau skatins darbuotojų grįžimą į biurus, geriausius talentus norintys pritraukti verslai didins biurų plotą, turėsime atsižvelgti į darbuotojų kartų skirtumus, augs lanksčių biurų paklausa, o vidutiniškai dešimtadaliu smuktelėsia...
nuotrauka
2022-08-11 13:05
Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organi...
nuotrauka
2022-08-10 10:09
Tankiai gyvenamame Vilniaus Pašilaičių rajone bus statomas lopšelis-darželis, kurį galės lankyti 280 vaikų. Naujasis darželis atitiks šiuolaikinės ugdymo įstaigos standartus, bus universalaus dizaino, kompleksiškas ir funkcionalus, pastate bus projektuojamas ir nedidelis baseinas vaikams.
nuotrauka
2022-08-09 13:28
Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių komplekso Pilininko namas stovi šiaurės vakarinėje Pilies kalno papėdėje, teritorijos dalyje, kurioje, kaip manoma, XVI a. viduryje stovėję tarnybiniai kunigaikščių rūmų pastatai. Pilininko namas su keturiais...
nuotrauka
2022-08-09 08:12
UAB Merko statyba apyvarta iš generalinės rangos sutarčių 2022 metų pirmą pusmetį pasiekė 34 mln. eurų ir buvo 42 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu laiku (24 mln. eurų).
nuotrauka
2022-08-05 10:11
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai vykdant uosto kanalo gilinimo darbus, dalis smėlio bus panaudota povandeniniam pylimui ties I Melnrage suformuoti. Šios krantotvarkos priemonės įgyvendinimas jau įgavo pagreitį, beveik pusė planuojamo supilti smėlio kiekio nugulė formuojamame povandeniniam...
nuotrauka
2022-08-04 14:01
2022 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba pritarė uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto fondo „Eika Green Energy Fund“ (toliau EGEF) steigimo dokumentams. Tai bus jau ketvirtasis UAB „Eika Asset Management“ (toliau EAM) valdomas investicinis fondas, steigiamas siekiant ...
nuotrauka
2022-08-04 09:48
Sostinės savivaldybė netrukus pradės Vilniaus miesto moksleivių sveikatos centro rekonstrukciją. Savivaldybės valdoma įmonė „Vilniaus vystymo kompanija" paskelbė Žirmūnuose esančio baseino rangos darbų konkursą.
nuotrauka
2022-08-04 09:37
SBA grupės investicijų valdymo įmonė „Capitalica Asset Management“ įkūrė naują uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą komercinio nekilnojamojo turto fondą „Capitalica Z114 Real Estate Fund“. Jo veiklai liepos mėn. pritarė Lietuvos Bankas.
nuotrauka
2022-08-03 16:46
Gerindama ir plėsdama Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą, Krašto apsaugos ministerija įgyvendina ypatingos svarbos projektus – Lietuvoje statys tris naujus karinius miestelius. Jau gautas statybų leidimas kariniam miesteliui Šilalės rajone, o artimiausiu metu statybos prasidės ir Vilniaus rajone be...
nuotrauka
2022-08-03 11:26
AB „Panevėžio statybos trestas“ per Nasdaq Baltic šiandien, rugpjūčio 3 d., pranešė apie naujai gautą užsakymą AB „ORLEN Lietuva“ naftos perdirbimo gamykloje.
nuotrauka
2022-08-02 10:37
Didysis baseinas Lazdynų daugiafunkciame komplekse pilnai užpildytas vandeniu ir pradėtas šildyti. Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad užbaigta didžioji dalis – 90 proc. – komplekso rangos darbų.
nuotrauka
2022-08-02 08:43
Plėtojant žaliausią Rygos biurų kompleksą „Verde“ pasiektas šiuo metu svarbiausias projekto plėtros etapas – užbaigtas statyti ir jau atiduotas eksploatuoti pirmasis komplekso pastatas. Komplekso vystytoja SBA grupės bendrovė „Capitalica Asset Management“ įgyvendino pirmąją investicinio Latvijos sos...
nuotrauka
2022-08-01 11:24
Liepos mėnesį Tvarkybos darbų priėmimo komisija priėmė Veliuonos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios tvarkybos darbus.
nuotrauka
2022-07-29 12:02
Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą, investavimo periodu pasirašė 2 mln. eurų vertės finansavimo sutartį su inžinerinius sprendimus pramonės ir šilumos gamybos įmonėms teikiančia bendrove „Energijos taupymo centras“.
nuotrauka
2022-07-28 14:50
Trys Krašto apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos – Gynybos resursų agentūra, Infrastruktūros valdymo agentūra bei Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas – persikėlė į naujas patalpas „Cloud Offices“ biurų pastate, Vilniaus Šnipiškių mikrorajone.
nuotrauka
2022-07-28 11:42
Šiaulių bankas suteikė 3,6 mln. eurų kreditą Klaipėdos Malūno parko teritorijoje plėtojamam „Parko pakrantės" daugiabučių namų kompleksui. Projektą vystanti nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Eriadas" uostamiesčio būsto rinkai pasiūlys 100 įvairaus ploto butų.
nuotrauka
2022-07-27 14:57
Valstybės turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti valstybės įmonė Turto bankas jau netrukus pradės pastato, esančio Vytauto g. 28, Marijampolėje kapitalinį remontą bei modernizaciją. Bendros investicijos, kurios dengiamos Turto banko bei Europos Sąjungos fondų lėšomis, sieks 2,7 mln. eurų, o ats...
nuotrauka
2022-07-27 08:46
Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), suteiks papildomą 5 mln. eurų finansavimą vienai didžiausių inžinerinių sprendimų, pramoninių įrenginių gamybos ir statybos įmonei „Montuotojas“. Remiantis Fondo investavimo periodu pasirašyta sutartimi, Fondas p...
nuotrauka
2022-07-26 08:42
SBA grupės investicijų valdymo įmonė „Capitalica Asset Management“ įsigijo logistikos centrą Rygoje, šalia oro uosto. Tai jau trečioji fondo „Capitalica Green Logistics Fund“ investicija pastaraisiais metais. Fondas ir toliau tęsia plėtrą Baltijos šalių logistikos rinkoje ir per ateinančius metus ke...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas