2024 liepos 20 d. šeštadienis, 4:33
Reklama  |  facebook

Jonas Mulevičius tarp profesijos ir pilietiškumo: apie projektą, kurį paskatino Medininkų tragedija

2016-04-01 07:30
Vilniaus televizijos bokštas, Sporto rūmai ir ilgas sąrašas gamyklų bei kitos paskirties pastatų, prie kurių statybų ar projektų parengimo Jonas Mulevičius dirbo per beveik šešis savo veiklos dešimtmečius. Jo darbas ir atsakomybė prasidėdavo nuo statinio plano popieriuje ir tęsdavosi iki tol, kol, pastatęs objektą, užverdavo naujos gamyklos ar fabriko duris.
nuotrauka
Nors 2011-aisiais J. Mulevičius po 35 metų paliko savo darbovietę, darbo veikla nesibaigė – užsakovų skambučiai ir prašymai konsultuoti įvairiais klausimais paskatino įkurti Statybos inžinierių konsultantų biurą. Pašnekovo albumo nuotr.


Statybos inžinieriumi ir projektuotoju J. Mulevičius dirbo 35-erius metus. Visus – toje pačioje įmonėje, kuri jo darbo pradžioje vadinosi Pramoninės statybos projektavimo instituto Vilniaus filialas, vėliau pavadinimą pakeitė ir tapo „Lietuvos statybų projektu“, dar vėliau pirmoji ir vienintelė J. Mulevičiaus darbovietė tapo Lietuvos statybų projektavimo institutu. Tačiau ir išėjęs į užtarnautą poilsį, J. Mulevičius gyvenimo tempo nelėtina – darbuojasi savo įkurtame Statybos inžinierių konsultantų biure.

Iš Sibiro – mokytis į Vilnių

„Gimiau netoli nuo Pasvalio, o paskui mano gyvenimas, kaip ir visos mano kartos žmonių, pasisuko netikėta vaga – būdamas aštuonerių su mama atsidūriau Sibire, gerokai šiauriau už Baikalo ežero ir į rytus nuo Jakutijos autonominės respublikos“, – pasakojo jis ir pridūrė, kad grįžęs iš Sibiro toliau mokėsi Pasvalyje.

„Nuo 1959-ųjų esu vilnietis, čia studijavau ir dirbau. Sostinėje besimokydamas turėjau ieškoti būdų, kaip išsiversti: darbavausi technikumo laboratorijoje, teko paplušėti ir statybose – mūrijau namus Antakalnyje. Jeigu reikia, tai namą ir dabar galiu sumūryti“, – šypsojosi J. Mulevičius.

Statybos studijas J. Mulevičius pradėjo Statybų technikume – dabartinėje Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, vėliau jas tęsė Vilniaus inžineriniame statybos institute (VISI), kuris pervadintas Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU).

„Technikume baigiau pramoninės civilinės statybų programą, o paskui universitete – miestų statybą. Pradėjęs nuo mūrijimo darbų savomis rankomis ir kitų montažo darbų, vėliau vadovavau objektų statybai ir galiausiai ėmiausi projektavimo“, – kalbėjo jis.

Spaudos rūmai

Statė raketų paleidimo aikšteles šiaurėje

Į tolimąją Rusijos šiaurę J. Mulevičiui teko ir dar kartą sugrįžti – tai jau kaip statybos darbų specialistui.

„Pamenu, anuomet vienas generolas išdavė Vakarams Sovietų Sąjungos raketų dislokacijos vietas, tad, kaip ir kiti statybų specialistai, buvau išsiųstas dirbti į sukarintus statybos batalionus. Patekau šiaurę, netoli poliaračio statyti naujų raketų aikštelių. Po metų teko vykti dirbti prie tuometinio Stalingrado. Tarnybą baigiau Kulbiševe, kur stačiau baseiną. Tiesa, pagal tą patį projektą buvo pastatytas ir baseinas Lazdynuose“, – prisiminimais dalijosi pašnekovas ir pridūrė, kad Kulbiševo baseiną aplankė 1986-aisiais, jis atrodė puikiai ir buvo gerai prižiūrimas.

Raketų aikštelių statybos amžinojo įšalo regione buvo nelengva užduotis, tad J. Mulevičius buvo nusiųstas į Sankt Peterburgą, kur kaip tik buvo tiesiamas metro: „Turėjau mokytis, kaip turi būti atliekami darbai tokiomis sąlygomis, kai gruntinio vandens lygis siekia iki žemės paviršiaus. Šalia raketų aikštelių statėme požeminius angarus lėktuvams. Projektas buvo toks, kad lėktuvai kilo iš karto iš angarų, be pakilimo takų.“

Nors tuometinėje Sovietų Sąjungoje geras statybų specialistas galėjo rinktis darbą bet kur, jį traukė Lietuvą – čia buvo draugai, šeima, tad 1967-aisiais J. Mulevičius sugrįžo į Vilnių, kur laukė nauji iššūkiai.

Skaičiavimo centras

Televizijos bokštas ir Sporto rūmai

„Darbas man sekėsi. Kai grįžau į Lietuvą, gavau darbą Vilniaus statybos treste. Šiandien galiu pasidžiaugti, kad buvau atsakingas už Vilniaus televizijos bokšto pamatų ir tos statinio dalies, kuri yra iškilusi 6 metrus nuo žemės, statybos darbų techninį kokybės rezultatą. Mano užduotis buvo prižiūrėti darbus ir sekti, kad viskas būtų atliekama kokybiškai“, – kalbėjo J. Mulevičius.

Įsimintinas darbas buvo ir prie Vilniaus sporto rūmų statybų: „Mane paskyrė atsakingu už tos pastato dalies, kuri primena atsikišusią kaktą, betonavimo darbų kokybę ir prižiūrėti, kaip bus įtempti stogo konstrukciją laikantys lynai. Tos statybos sapnuodavosi. Vakare darbą pradėdavo antroji statybininkų pamaina, tad vėl norėdavosi nuvažiuoti, kartais taip ir padarydavau“, – šypsojosi J. Mulevičius.

J. Mulevičius prisiminė ir užduotį pastatyti chemijos bazę prie Jašiūnų: „Buvo žiema, pastudijavau projektą, mane nuvežė į tą vietą ir sako: „Kažkur už šito miškelio turi atsirasti ši gamykla“. Teko organizuoti miško kirtimo, geležinkelio tiesimo darbus. Įdomu tai, kad darbininkų, kurie galėtų pradėti darbuotis, nebuvo nei vieno, teko ieškoti jų po vietinius kaimus.“

Konstravimo institutas „Lanka“

Pagalba po Medininkų žudynių

Statybų specialisto žinios itin pravertė ir skaudžiomis Lietuvos nepriklausomybės istorijos akimirkomis. „Kai Medininkuose 1991-ųjų liepos 31-ąją buvo sušaudyti mūsų žmonės, apsilankiau tik įkurtame Saugumo komitete, prisistačiau, kas esu, ir pasisiūliau, jog galime suprojektuoti apsaugos barjerus keliuose pasienyje. Į mane pažiūrėjo atsargiai, bet idėją palaimino. Buvo privežta blokų, kuriais užtvertas kelias bei panaudotos kitokios techninės priemonės pravažiavimui kontroliuoti“, – pasakojo J. Mulevičius.

Pirmasis projektas, kuris buvo parengtas pasienio postų apsaugai, saugomas Lietuvos muitinės archyvuose. Dabartiniai Medininkų pasienio posto statiniai taip pat statyti pagal J. Mulevičiaus parengtą projektą. Pašnekovo teigimu, „Taip organizuojant parengti projektai ir pastatyti muitinės pastatai kelyje į Kaliningradą, už Saločių Bauskės kryptimi, pastatytos užkardos už Palangos, pakeliui į Liepoją“.

Milijardus kainavę pramonės objektai

Vadovaudamas vienam Vilniaus statybos tresto skyrių, J. Mulevičius sulaukė pasiūlymo darbuotis Kauno pramoninės statybos projektavimo instituto Vilniaus filiale.

„Karinės statybos, kuriose buvo tekę dirbti, reikalavo tikslumo. Kai kuriuos brėžinius ir projektus, parengtus KPSI Vilniaus filiale, jau žinojau mintinai, tad sutikau“, – apie dar vieną profesinį iššūkį sakė pašnekovas, kuris projektų vadovu, o vėliau ir įmonės vadovu išdirbo net 35-erius metus.

UAB „Litmal“ salyklo gamykla Panevėžyje

Paprašytas įvardyti kelis žymiausius ano laikotarpio projektus, prie kurių įgyvendinimo jam teko darbuotis, pašnekovas pateikė ilgą sąrašą: Vilniaus Aukštųjų Panerių namų statybos kombinatas, Šiaulių namų statybos kombinatas, Statybinių medžiagų gamykla Didžiasalyje, Panevėžio „Ekrano“ televizorių gamybos cechas, „Mars“ korporacijos gamykla Gargžduose, PET plastiko granulių gamykla Klaipėdoje bei Vakarų laivų remonto gamykla.

„Buvo iššūkis suprojektuoti tokio dydžio dažymo cechą, kad būtų galimybė atvežti įspūdingo dydžio laivų detales, sveriančias iki 500 tonų. Teko dirbti prie „Mažeikių naftos“ statybų projekto bei jo įgyvendinimo ir vėliau, įmonei keičiant gamybos technologijos specifiką, kad pagamintą benziną ir dyzeliną būtų galima eksportuoti į Europą“, – pasakojo J. Mulevičius ir pridūrė, kad dėl šios užduoties teko vykti į Jungtines Amerikos Valstijas, į „Wiliams“ centrą Hiustone, ir ten pasisemti daug žinių.

Mokėsi iš vokiečių

Dar vienas išskirtinis projektas, prie kurio specialistui teko darbuotis – „Siemens“ gamykla Klaipėdoje. Dabar šią gamyklą valdo japonų įmonė ir ji turi naują pavadinimą – „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“.

Dirbdamas prie šios gamyklos statybos projekto, J. Mulevičius buvo išvykęs pasisemti žinių į Vokietiją, kur pirmą kartą susipažino su „FIDIC“ – Tarptautinės konsultuojančių inžinierių sąjungos – veikla. Jam vadovaujant, asociacija tapo visateise šios federacijos nare. Vėliau jis tapo vienu Projektavimo įmonių asociacijos įkūrimo iniciatorių ir jos valdybos pirmininku.

J. Mulevičius teigė, kad vokiečių pedantiškumas akivaizdus ne tik grandioziniuose projektuose, bet ir bandant įkalti paprasčiausią vinį. „Viską atlikti buvo reikalaujama pagal vokiečių statybos normas, o šių normų aprašai sudarė pilną lentyną storiausių knygų. Mes šiuos aprašus vertėme ir naudojome. Nebuvome užsispyrę ar lėtapėdžiai. Iš pradžių Lietuvoje į tai žiūrėta atžagariai, bet paskui pradėta pažinti, pripažinti, vėliau jais imta džiaugtis. Juk šiandien mes dirbame kaip europiečiai.“

Garažų kompleksas

Reiklumą paveldėjo iš tėvo

Nors 2011-aisiais J. Mulevičius po 35 metų paliko savo darbovietę, darbo veikla nesibaigė, mat netylantys užsakovų skambučiai ir prašymai pakonsultuoti įvairiais klausimais paskatino įkurti Statybos inžinierių konsultantų biurą, kuriame jis darbuojasi ne visą darbo dieną.

„Man netekdavo ieškoti darbo, kur kas dažniau dėl didelio užimtumo mandagiai atsiprašydavau užsakovų, kurie siūlydavo imtis užsakymų. Net ir per ankstesnių metų krizes turėjome darbo į valias. Tuo metu kaip tik dirbau prie naujų ir esamų gamyklų atnaujinimo projektų“, – kalbėjo pašnekovas.

„Reiklumą sau paveldėjau iš tėvo. Visą gyvenimą vadovavausi nuostata, kad viską, ką darai, turi atlikti nepriekaištingai. Toks požiūris pasiteisino daugybę kartų. Visuomet ir savo jaunesniems kolegoms sakau, kad dirbti reikia taip, jog po to, kai išsiskirsime su užsakovu, jis mus minėtų geru žodžiu“, – sakė J. Mulevičius.

Visos nuotraukos iš Jono Mulevičiaus archyvo

 

 
Statybunaujienos.lt



Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-05-01 10:24
Balandžio 30 d. mirė Antanas Butkus (78 metų), inžinierius, ilgametis tuomet YIT KAUSTA (dabar – YIT LIETUVA) vadovas, buvęs Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas.
nuotrauka
2024-04-12 16:21
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nariams buvo pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską.
nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos