Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Taikomosios matematikos katedros pirmo kurso doktoranto, siekiant šio tikslo prireikė atkaklumo ir užsispyrimo, o tai dar labiau pakelia gauto apdovanojimo vertę.

„Toks apdovanojimas reiškia daug, kadangi tai yra įvertinimas, kad judi tinkama linkme, kad esi vertinamas ne tik universitete, bet ir už jo ribų. Šio apdovanojimo siekiau ne vienerius metus, todėl ypatingai smagu pagaliau jį gauti“, – KTU pranešime cituojamas M. Lukauskas.

Apdovanojimas jaunajam mokslininkui skirtas už verslumo mąstysenos ugdymą, išskirtinį norą tobulėti, puikius rezultatus studijose bei aktyvią mokslinę ir visuomeninę veiklą, mokslo sklaidos didinimą ir Lietuvos vardo garsinimą.

Dirbtinio intelekto panaudojimas ekonomikoje – būtinas

Dirbtinių neuroninių tinklų naudojimu ekonominių reiškinių modeliavime M. Lukauskas domisi dar nuo magistrantūros studijų pradžios – tai buvo ir jo magistro darbo tema.

Pasak jo, DI panaudojimas yra vienas iš galimų būdų racionaliai spręsti ekonomines problemas. Jis leidžia išvengti žmogiškų klaidų, vertinti didelius duomenų masyvus ir lyginti esant dideliems duomenų srautams ir komplikuotiems ryšiams tarp jų. 

„Išvengiant žmogiškosios klaidos DI leidžia rasti greitą, savalaikį ir teisingą atsakymą, pagrindimą ekonominėms išvadoms bei sprendimams. Dėl šios priežasties, DI panaudojimas ekonomikoje tampa ne tik svarbiu, bet ir būtinu aspektu“, – teigia doktorantūros studentas.

Pasak doktoranto, mokslininkai analizuodami tiesioginių užsienio investicijų tendencijas ar ypatumus ir vertindami šalies investicinio patrauklumo koncepciją bei jos įtaką tiesioginėms užsienio investicijoms, dažniausiai tiria ryšį tarp atskirų investicinį patrauklumą lemiančių veiksnių ir tiesioginių užsienio investicijų.

„Tam yra naudojami tiesinės regresijos modeliai, kurie yra tinkami ne visais atvejais. Be to, dažniausiai yra atliekamas tik tiesiogines užsienio investicijas veikiančių veiksnių vertinimas, o ne tiesioginių užsienio investicijų prognozavimas“, – sako jaunasis mokslininkas.

M. Lukauskas aiškina, kad šiame darbe tiesioginėms užsienio investicijoms prognozuoti bus naudojami dirbtiniai neuroniniai tinklai, suteikiantys galimybę prognozuoti reikšmes, remiantis net ir dideliu kiekiu kokybinių ir kiekybinių rodiklių. Doktorantūroje šie darbai yra tęsiami ir toliau.

Padės priimti sprendimus valstybiniu lygmeniu

Aktyvus doktorantūros studentas dalyvauja ir mokslinių ir užsakomųjų darbų projektuose. Šiuo metu jis dirba projekte, susijusiame su išmanios ekonomikos vystymusi Europoje. Projekto tikslas – sukurti ekonominių reiškinių modeliavimo programą, kuri vėliau galėtų būti naudojama studijų tikslams.

Pasak M. Lukausko, įprastai duomenys yra renkami rankiniu būdu, o vėliau atliekama jų analizę ir interpretuojami rezultatai. 

„Ši programa leidžia praleisti pirmus du žingsnius, pagrindinis tyrėjo darbas lieka tik rezultatų interpretavimas, kas ir yra svarbiausia. Toks tyrimų pagreitinimas leidžia tyrimus atlikti kur kas greičiau“, – sako doktorantūros studentas.

Ekonominio modeliavimo programa leis sudaryti indeksus, kuriuos galima susieti su tyrėjams reikalingais rodikliais.

„Pavyzdžiui, leis susieti tiesiogines užsienio investicijas su skirtingais rodikliais, tai yra, atrasti, kas būtent lemia tiesiogines užsienio investicijas tam, kad būtų galima priimti reikiamus sprendimus valstybiniu lygiu“, – sako pašnekovas.

Tokius rezultatus, anot M. Lukausko, galima labai plačiai naudoti – sukurti atskirus paketus, kurie leistų tokią programą panaudoti studentų moduliuose bei taikyti visuomenės poreikiams, pavyzdžiui, duomenų vizualizavimui ar įvairios informacijos pateikimui.

Matematika ir gamtos mokslai – plačiai pritaikoma sritis

Studentas yra ir Lietuvos mokslų akademijos (LMA) aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso laureatas. Premija jam buvo skirta už bakalauro mokslinį darbą, kuriame jis tyrinėjo fluorpolimerų mechanines savybes.

„Atsparumas karščiui šiems polimerams suteikia galimybę būti panaudotiems tokiose srityse, kaip virtuvės indų ir įvairių įrenginių dengimui. Tokie tyrimų rezultatai leidžia įvertinti ar fluorpolimerai yra atsparūs temperatūros poveikiui, kai jie yra veikiami mechaniškai“, – pasakoja M. Lukauskas.
Baigęs bakalauro studijas, magistrantūroje M. Lukauskas pasuko matematinio modeliavimo, dirbtinių neuronų tinklų ir kitų mašininio mokymosi metodų taikymo link. Doktorantūroje jaunasis tyrėjas toliau tęsia darbus šioje srityje.

Studijuodamas M. Lukauskas yra gavęs ne vieną rektoriaus skatinamąją bei Universiteto talento stipendijas, jis yra J. P. Kazicko vardo mecenato stipendijos laureatas.

P. Vileišio skulptūrinis portretas ir 1200 eurų premija skiriama Lietuvos studentams, kuriems būdingas noras ir pastangos suvokti bei ugdyti savyje verslumo mąstyseną ir bruožus, pilietinės pareigos ir atsakomybės supratimą, siekiantiems aukštojo išsilavinimo, gero pasiruošimo produktyviam darbui verslo srityje, pasiekusiems geriausių akademinių rezultatų, aktyviai dalyvaujantiems visuomeninėje veikloje, gerbiantiems Lietuvos istorinį paveldą.

Parengta pagal KTU inf.