„Manau, kad į inovacijas turėtume žiūrėti kaip į gebėjimą mokytis ir stebėti, kas vyksta aplink. Jei nustosime tai daryti, tapsime seni, o juk žinote, kas nutinka seniems žmonėms, tiesa?“ – sako vienas tyrimo bendraautorių, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Maxas von Zedtwitzas, aptardamas PDMA apklausos rezultatus.

Produktų kūrimo ir valdymo asociacijos (PDMA) 2021 m. organizuojamas pasaulinis geriausių praktikų kuriant naujus produktus tyrimas yra jau penktasis. Apklausa pirmą kartą buvo atlikta dar 1990 m., o ketvirtojo tyrimo apžvalga publikuota 2012 m. Naujausios, penktosios apklausos imtis yra pati globaliausia: net 62 proc. iš 651 respondento buvo iš Europos ir Jungtinės Karalystės ir 6 proc. (39) iš Šiaurės Amerikos.

Geriausieji investuoja į naujoves net ir krizių metu

Kriterijai, atskiriantys geriausias įmones nuo likusiųjų, buvo apibrėžti dar 1997 m. Nors šie kriterijai daugiausia orientuoti į naujų produktų kūrimą, mokslininkai teigia, kad toks geriausiųjų įmonių apibrėžimas yra pakankamai platus, apimantis visų tipų verslus ir įmonių sėkmę apskritai.

„Apklausoje pagrindinis dėmesys skiriamas produktų kūrimui bendrąja prasme: mes apklausiame konsultacines įmones ir bankus, kelionių agentūras ir technologijų įmones. Klausiame: ar šios įmonės pasiekia savo finansinius tikslus? Ar, lyginat su kitomis, joms sekasi geriau? Todėl, jei įmonė yra geriausia pagal PDMA kriterijus, ji yra ir finansiškai pelninga, ir konkurencinga. Tokios įmonės atitinka sau išsikeltus lūkesčius, susijusius su jų kuriamais produktais ir programomis. Kitaip tariant, tai – tiesiog geriausios įmonės pačia bendriausia prasme“, – KTU pranešime cituojamas Maxas von Zedtwitzas.

Lyginamieji tyrimai, tame tarpe ir PDMA, naudingi kiekvienai organizacijai, siekiančiai tobulinti savo veiklą. Viena iš pagrindinių tyrėjų rekomendacijų praktikams – kiekviena įmonė privalo tobulinti naujų produktų kūrimo kompetencijas, jei šiuolaikinėje nuolat kintančioje aplinkoje ji nori „išlikti žaidime“.

Kadangi penktasis PDMA pasaulinis tyrimas buvo atliktas pandemijos metu, mokslininkai įtraukė klausimus, susijusius su COVID-19, pavyzdžiui, kaip įmonės reagavo į pandemijos keliamus iššūkius? Ar jos viską darė taip pat, kaip ir anksčiau? O galbūt ką nors darė kitaip? Apklausa atskleidė, kad net ir krizės metu geriausieji ir toliau investavo į naujų produktų kūrimą, įtraukdami didesnes komandas, paskirdami tam didesnį biudžetą, kol likusieji elgėsi atsargiau.

„Visos geriausios įmonės daugiau investavo į produktų kūrimą, o ne mažiau; jos laikėsi atkaklesnės, agresyvesnės pozicijos. Tuo tarpu, likusieji arba išlaikė viską taip, kaip buvo, arba planavo mažinti investicijas, kad turėtų daugiau finansinių rezervų, jei jų rinkos išnyktų arba pajamos gerokai sumažėtų“, – sako Maxas von Zedtwitzas.

Kuria naujus produktus žymiai greičiau

Penktajame pasaulinės geriausios praktikos tyrime 213 įmonės buvo apibūdintos kaip geriausios (32,3 proc.), o 416 – kaip likusiosios (67,7 proc.). Tačiau, kaip ir ankstesniuose PDMA geriausios praktikos tyrimuose, tyrėjai negalėjo nurodyti vienos praktikos ar elgesio būdo, kuris atskirtų geriausias kompanijas nuo likusiųjų.

„Atvirai kalbant, mes patys buvome šiek tiek nusivylę, kad negalėjome rasti vienos skiriančios praktikos, užtikrinančios įmonės sėkmingumą. Iš visų skirtumų labiausiai nustebino tai, kaip greitai geriausiosios įmonės kuria naujus produktus. Jos yra kur kas greitesnės nei likusiosios. Tai – nebūtinai vienas specifinis įgūdis, o greičiau indikacija, kad tokios įmonės geba vienu metu suvaldyti daugybę skirtingų dalykų“, – sako KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Maxas von Zedtwitzas.

Be naujų produktų kūrimo greičio, yra ir daugiau aspektų, kurie skiria geriausiųjų ir likusiųjų įmonių veiklą. Pavyzdžiui, geriausiosios daugiausia dėmesio skiria radikalioms inovacijoms (anot tyrimo rezultatų, įmonės, kurių radikalios inovacijos sudaro 21–50 proc. visų jų naujų produktų portfelio, greičiausiai bus tarp geriausiųjų). Geriausios įmonės taip pat labiau orientuojasi į naujas rinkas, naujų technologijų taikymą, labiau rizikuoja ir yra labiau orientuotos į ilgalaikę perspektyvą nei kiti.

Inovacijos – įmonės augimo DNR

Šiais laikais inovacijos yra pažangos, konkurencingumo ir ekonomikos augimo sinonimas. Tačiau norint geriau suprasti įmonių požiūrį į naujų produktų ir paslaugų kūrimą, svarbu atskirti dvi inovacijų rūšis – radikaliąsias ir inkrementines.

Pasak Maxo von Zedtwitzo, kuris taip pat yra GLORAD pasaulinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų centro direktorius, skirtumas tarp radikalių ir inkrementinių inovacijų yra nustatomas žvelgiant iš kliento perspektyvos. Inkrementinėmis inovacijomis vadinamos tokios naujovės, kai kliento požiūriu niekas nesikeičia: prekė ar paslauga atrodo taip pat, panašiai jautiesi ją naudodamas, ji kainuoja panašiai, bet yra šiek tiek geresnė. Pavyzdžiui, vieno išmaniojo telefono modelio pakeitimas į šiek tiek naujesnį. Naujasis modelis gali būti nežymiai didesnis, turėti daugiau atminties ir veikti šiek tiek geriau. Radikalios naujovės dažnai apima esminius produkto ir klientų sąveikos pokyčius.

„Pavyzdžiui, perėjimas nuo vieno iš šių senų mobiliųjų telefonų prie išmaniojo telefono yra radikali naujovė. Arba naujas vaistas, naujas gydymo būdas, skirtas ligai, anksčiau laikytai nepagydoma, taip pat būtų radikali naujovė. Daryti dalykus iš esmės kitaip arba naudoti dalykus iš esmės kitaip yra radikali naujovė“, – aiškina Maxas von Zedtwitzas.

Anot jo, laisvoje rinkoje įmonės visada jausis verčiamos diegti naujoves – stengtis viską daryti kitaip, kad būtų konkurencingesnės. Jei aplinka nuolat keičiasi, įmonės turi prisitaikyti ir keistis kartu.

„Vienas iš lėtų pokyčių, prie kurių visi stengiamės prisitaikyti, yra klimato kaita. Šiais laikais sunku įsivaizduoti įmonę, kuri nieko dėl to nedarytų. COVID-19 pandemija atskleidė įmonių gebėjimą greitai reaguoti į skubesnius pokyčius. Apklausoje matome, jog šis gebėjimas yra labai svarbus siekiant atskirti geriausias įmones nuo likusiųjų“, – sako Maxas von Zedtwitzas.