KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas,

Lietuva šiandien stovi ties fiskalinio pasirinkimo riba: NT mokesčio reforma gali tapti ilgalaikės biudžetinės disciplinos pagrindu – arba dar viena neišbaigta reforma, kurios esmė – ne sprendimas, o atsakomybės išvengimas.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) mokslininkų projekto metu bus siekiama suformuoti unikalią, dirbtiniu intelektu (DI) grįstą įmonių inovatyvumo vertinimo metodologiją, kuri įgalins sudaryti šalies įmonių inovatyvumo žemėlapį ir pateikti išsamų vaizdą apie šalies įmonių inovatyvumo lygį.

Skaitmenizavimo procesai sparčiai keičia visą pasaulį, o šiame kontekste tampa aišku – jei valstybė ir verslas neinvestuos į dirbtinio intelekto galimybių išnaudojimą, didžiųjų duomenų įveiklinimo sprendinius ir kitus skaitmeninius įrankius, ilgainiui didės skaitmeninė atskirtis tarp pažengusių ir p...

Nors apie technologinio pramonės perversmo įtaką šalies verslams kalbama jau daugiau nei dešimtmetį, ekspertai prognozuoja, jog Lietuvos įmonių laukia dar didesni pasikeitimai. Anot Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) dekanės, profesorės dr. Editos Gimžauskienės...

Pasaulyje vyraujanti linijinė ekonomikos sistema, kuriai būdingas intensyvus gamtos išteklių naudojimas ir susidarančių atliekų kiekis, kelia nemažai problemų. Daugelis jų gali būti išspręsta pereinant prie žiedinės ekonomikos. Tačiau žiedinė ekonomika – sudėtinga ir daugialypė sąvoka, o jos princip...

Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkai sukūrė nemokamą platformą, leidžiančią įvertinti įmonėje taikomas skaitmenines technologijas ir taip nustatyti jos skaitmenizavimo lygį. Įmonės skaitmenizavimo procesus galima palyginti su kitomis gamybos įmonėmis ir ...

Pastarojo meto padėtį ir dabartinius iššūkius puikiai apibendrina Europos Sąjungos (ES) ekonomikos komisaro Paolo Gentiloni pareiškimas, kuriame teigiama, kad Rusijos invazija sukelia ne tik neapsakomas kančias ir destrukciją Ukrainoje, bet taip pat trukdo Europos ekonomikos atsigavimui. Karas padid...

Skaitmenizacija ir verslo procesų integracija visada buvo svarbiausiais Pramonės 4.0 aspektais, tačiau COVID-19 pandemijos kontekste verslų skaitmeninimas įgavo tik dar didesnį pagreitį ir reikšmę. Skaitmenizacijos nauda akivaizdi, ji dažnai tampa ir didelių verslui kylančių iššūkių priežastimi. Kas...

Apžvelgdami naujausio PDMA 2021 m. pasaulinio tyrimo rezultatus, mokslininkai teigia, jog nėra vieno aspekto, skiriančio sėkmingiausiai naujus produktus vystančias įmones nuo likusiųjų. Geriausios įmonės investuoja į visas naujoves, tačiau susitelkia į radikalias inovacijas, yra orientuotos į riziką...

Tokie organizaciniai modeliai kaip „Lean“ ir „Agile“ jau tapo gan įprastais terminais ne tik vadybos mokslinėje literatūroje, bet ir praktikoje. Vykstant skaitmeninei transformacijai, atsirado dar vienas naujas – į paslaugas orientuotas pramonės įmonių organizavimo modelis. KTU mokslininkų tyrimai r...

Kol vieni skeptiškai vertina kalbas apie artėjančią krizę, kiti svarsto, kaip ekonominė krizė paveiktų jų gyvenimus. Apie šiandieninę Lietuvos ekonominę situaciją, infliaciją bei kas lauks gyventojų šią žiemą, įžvalgomis dalijasi KTU ekonomistė prof. Dr. Vaida Pilinkienė. „Artimiausioje ateityje inf...

Kol vieni skeptiškai vertina kalbas apie artėjančią krizę, kiti svarsto, kaip ekonominė krizė paveiktų jų gyvenimus. Apie šiandieninę Lietuvos ekonominę situaciją, infliaciją bei kas lauks gyventojų šią žiemą, įžvalgomis dalijasi KTU ekonomistė prof. Dr. Vaida Pilinkienė. „Artimiausioje ateityje inf...

Šiuo metu verslas išgyvena skaitmenizavimo amžių. Įvairių projektų metu įgyvendinami skaitmenizacijos pokyčiai būtini ne tik įmonių produktyvumui, bet ir šalies pramonės bei ekonomikos augimui. Tai lemia, jog projektų vadovų poreikis šiandieninėje darbo rinkoje – sparčiausiai augantis pasaulyje.

Visi sutaria dėl skaitmenizacijos svarbos. Tačiau skaitmenizavimo sprendimų gausa, gairių trūkumas apsunkina įmonių skaitmeninę transformaciją. Užuot blaškiusis tarp skaitmeninių technologijų ir madų, verta susikoncentruoti į universalių skaitmenizacijos gebėjimų – augmentacijos, integracijos, anali...

Dauguma įmonių vadovų sutaria dėl tvarumo reikšmės ekonomikos, aplinkosaugos ir socialinėse srityse. Viešoje erdvėje daug diskutuojama, kaip svarbu dirbti taip, kad mūsų dabartiniai poreikiai nepakenktų ateities kartų poreikiams. Visgi tarp deklaruojamų vertybių ir realaus įgyvendinimo verslo aplink...

Ne paslaptis, jog pastaraisiais metais „Pramonė 4.0“ tapo vienu populiariausių terminų technologijų sektoriuje. Didelė dalis verslų šį konceptą vis dar bando pritaikyti savo veikloje. O tuo tarpu valdžios institucijos, siekdamos didinti Lietuvos pramonės konkurencingumą ir gerinti procesų kokybę, re...

Pirmadienį, po Europos Sąjungos paskelbtų sankcijų Rusijos centriniam bankui įsigaliojimo, rublio kursas krito daugiau nei 20 procentų. Siekiant stabilizuoti staigų šalies valiutos nuvertėjimą, Rusijos centrinis bankas paskelbė apie palūkanų normos kilimą, įpareigojo eksportuojančias įmones parduoti...

Pastaruoju metu labai dažnai girdime „žaliojo kurso“, „žaliųjų finansų“ sąvokas. Šios sąvokos ir tendencijos buvo plačiai aptariamos ir rugsėjo 23 d. vykusioje Kaupo pramonės, prekybos ir amatų rūmų Finansininkų klubo organizuotoje konferencijoje „Naujoji realybė – naujieji finansai. Finansų valdyma...

Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.

Išanalizavusi 226 dideles Europos Sąjungos gamybos įmones, tyrėjų komanda iš Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos nustatė, kad įmonių tvarumo ataskaitose iš žiedinės ekonomikos principų daugiausiai minimas išteklių naudojimo efektyvumas ir atliekų mažinimas. Tačiau kiti produkto gyvavimo ciklo principai, ...