2024 vasario 26 d. pirmadienis, 14:02
Reklama  |  facebook

KTU profesorius: „Net 59 proc. Lietuvos gamybos įmonių neturi nei vieno IT darbuotojo"

2023-11-22 12:56
Skaitmenizavimo procesai sparčiai keičia visą pasaulį, o šiame kontekste tampa aišku – jei valstybė ir verslas neinvestuos į dirbtinio intelekto galimybių išnaudojimą, didžiųjų duomenų įveiklinimo sprendinius ir kitus skaitmeninius įrankius, ilgainiui didės skaitmeninė atskirtis tarp pažengusių ir pasaulyje pirmaujančių ekonomikų, o kartu ir visuomenių dėl pakitusių vertės kūrimo srautų.
nuotrauka
Freepik nuotr.


Minimos įmonės
KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas,
Arginta Engineering, UAB

Seimo Ateities komitetas ir Kauno technologijos universitetas (KTU) iniciavo neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas" politikų, akademikų ir verslo diskusiją, skirtą kertiniams valstybės pažangos klausimams Lietuvos vizijos 2050 siekinių kontekste. Jos pagrindas – KTU Ekonomikos ir verslo mokyklos mokslininkų vykdomi moksliniai tyrimai.

Prof. Monika Petraitė, KTUprof. Monika Petraitė,
KTU nuotr.

Pasirengimas didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto realybei kelia esminius klausimus: ar esame pasirengę tvariai ir atspariai ekonominei raidai pramonės 5.0 kontekste? Kaip dalyvausime platformų ekonomikoje, kaip konkuruosime ekosistemų lygmenyje? Kaip įgysime kompetencijas, kurios leistų inovacijoms, produktyvumui ir gerovei pasitelkti dirbtinį intelektą? Nuo atsakymų į šiuos klausimus priklausys, ar Lietuva 2050 m. taps naujos kartos gerovės valstybe, ar nutols į skaitmeninę atskirtį.

Europos inovacijų švieslentės viduryje

Viena pirmųjų problemų, išryškėjusi diskusijoje – Lietuvos ekonomikos galimybės skurti ir vystyti inovacijomis grindžiamus pridėtinės vertės kūrimo, o kartu ir augimo šaltinius. Anot KTU profesorės Monikos Petraitės, Lietuvos atotrūkis lyginant su Europos technologijų centrais išlieka santykinai didelis, kai šalies technologijų importo pridėtinė vertė yra didesnė negu technologijų eksporto pridėtinė vertė.

Tokia situacija būdinga daugeliui nuo Europos industrinio centro nutolinusių valstybių, ir Lietuva – ne išimtis. Tai sąlygoja „įstrigimą" novatorių – vidutiniokų kategorijoje pagal Europos Inovacijų švieslentės rodiklius jau antrą dešimtmetį.

Skaitmeninė transformacija greta didžiulių veiklos efektyvumo didinimo galimybių diktuoja ir naują visuomenės o kartu ir ūkinės veiklos organizavimo logiką, kuri reikalauja naujų įgūdžių ir sprendimų valstybės ir politikos formavimo, verslo organizavimo ir aukščiausio lygio specialistų rengimo lygmenyje.

Prof. Mantas Vilkas, KTUprof. Mantas Vilkas,
KTU nuotr.

„Viena iš šios problemos priežasčių – Lietuvoje dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas, o jo pajėgumai investuoti į technologinę transformaciją yra mažesni negu stambaus verslo. Privalome galvoti apie šį sektorių, jo problemas, iššūkius ir galimybes, kadangi jame dirba daugiausia darbuotojų, dominuoja pagrindiniai užimtumo parametrai bei yra sukuriama didžioji dalis bendrojo vidaus produkto (BVP)", – teigia pranešime cituojama M. Petraitė.

Pranešime cituojamas KTU profesorius Mantas Vilkas priduria, jog kalbant apie dirbtinio intelekto sprendimus įmonėse, Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) įmonių vidurkio, vertinant pagal Eurostat IKT diegimo įmonėse tyrimo duomenis (2021).

Jo teigimu, vos 4,5 proc. šalies įmonių taiko bent vieną dirbtino intelekto sprendimą, kai tuo tarpu, pavyzdžiui, Danijoje beveik 24 proc. įmonių taiko vieną ar daugiau tokio tipo sprendimų. Kartu tai grąžina mus prie problemos esmės – gerovės kūrimo šaltinių inovacijų pagrindu, kur Danija yra ES inovacijų lyderių priešakyje, yra sukūrusi skaitmeninę visuomenę, ir toliau spartina skaitmeninės visuomenės organizavimo procesus.

„Lietuvos gamybos sektoriuje net 59 proc. įmonių neturi nei vieno IT darbuotojo, o 83 proc. įmonių – nei vieno duomenų mokslo specialisto. Dėl šios priežasties privalome skatinti tarpdisciplininių kompetencijų vystymą, kai tiek socialinių, tiek inžinerinių mokslų absolventai įgytų stiprias informatikos, dirbtinio intelekto modeliavimo (taigi matematikos) bei duomenų mokslo žinias ir įgūdžius", – sako KTU profesorius.

Skirtingų kompetencijų stoka

Diskutuojant apie šalies skaitmeninį paveikslą, diskusijos dalyviai atsigręžė į stipriai jaučiamą specialistų stokos problemą. Nors, lyginant su kitomis ES šalimis, esame vieni pirmaujančių pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių, tik 66 proc. asmenų, įgijusių aukštąjį mokslą, yra linkę periodiškai atnaujinti žinias.

Tam būtina formuoti ir skatinti kompetencijų atnaujinimo, mokymosi visą gyvenimą iniciatyvas, visų pirma siekiant kad visi aukštąjį išsislavinimą įgiję specialistai reikšmingai atnaujintų žinias, o svarbiausia – įgytų skaitmeninei ekonomikai aktualių kompetencijų.

Rengiant naujus aukščiausio lygio specialistus, multidisciplininis kompetencijų portfelis turėtų būti integruotas jau pačiame aukštojo mokslo standarte, kurį nusako SKVC parengti studijų krypčių aprašai, perėjimo iš vienos krypties studijų į kitas sąlygos tiek horizontaliose studijų pakopose, tiek tarp bakalauro ir magistro studijų.

Pvz., dabar įgijus bakalauro laipsnį inžinerinių mokslų srityje, itin sudėtinga siekti magistro laipsnio vadybos, edukologijos ar kt. socialinių mokslų srityse, o atvirkštinė situacija išvis neįmanoma.

Tuo tarpu, pasak KTU docento Kęstučio Duobos, vakarų institucijose į mokslą žvelgiama iš kitos perspektyvos – stengiamasi ugdyti plačias kompetencijas ir įvairiapusius specialistus, kurie gebėtų lanksčiai ir greitai persiorientuoti dinamiškoje darbo rinkoje, įgytų naujų aktualių kompetencijų, įskaitant skaitmenizavimo sprendimų, didžiųjų duomenų analitikos, dirbtinio intelekto sprendinių pasitelkimą veiklos tikslams pasiekti.

docentas K. Duoba, KTU

doc. Kęstutis Duoba, KTU nuotr.

„Šiandieniniai kompetencijų aprašai aukštosiose mokyklose yra parengti pagal praeities scenarijus. Siekiant, jog aukštasis mokslas greitai reaguotų į aplinkos pokyčius, būtini gerokai lankstesni reglamentai, leidžiantys įvairiomis kryptimis judėti ženkliai greičiau", – sako KTU profesorė M. Petraitė.

Reikės skaitmeninės ekonomikos žinių

Tuo tarpu pažangioji Lietuvos pramonė, pasak diskusijos dalyvio, „Arginta Engineering" vadovo Tomo Jaskelevičiaus, aktyviai ieško ir apsirūpina specialistais visame pasaulyje, o ypač žvalgosi talentų ir kaimyninėse Skandinavijos šalyse.

„Pridėtinės vertės kūrimas, produktyvumo skatinimas šiandien yra svarbiausi pramonės tikslai, o Pramonės 4.0 sprendimai leidžia pramonei būti itin mobiliai, transformuoti darbo vietas priklausomai nuo palankiausios tuo metu išteklių, kompetencijų ir rinkų kombinacijos. Todėl būtinas dėmesys eksportuojančiai inovatyviai pramonei, kuri jau šiandien labai aktyviai ieško skaitmenizavimo sprendimų, didinančių konkurencingumą", – sako pranešime cituojamas T. Jaskelevičius.

Būtent tos įmonės, kurios jau suprato kaip veikia Pramonė 4.0 vertės grandinės, gali sukurti ilgalaikius ekonominio augimo ir gerovės šaltinius, vystydamos į eksportą orientuotus tarptautinius gamybos klasterius, bei taip spartindamos visos šakos transformaciją. Čia, vis tik, svarbiausios yra vidutinių – aukštųjų technologijų šakos, inžinerinė pramonė, kuri formuoja Lietuvos eksporto pagrindą ir yra pagrindinė vertės kūrėja.

Tam būtina ugdyti skaitmenizavimo, dirbtinio intelekto kompetencijas įgijusius specialistus, kur kiekvienas tiek inžinerijos, tiek vadybos ar socialinių mokslų specialistas turėtų skaitmeninei ekonomikai būtinus įgūdžius.
Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2024-02-23 08:44
Panevėžys atsinaujina ir jau šį pavasarį duris atvers dar vienas ambicingas ir perspektyvus miesto traukos objektas – Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Šio projekto rangos darbai jau užbaigti, šiuo metu vyksta vidaus įrangos, baldų, ekspozicijos detalių montavimo, įrengimo ir kt. darbai.
nuotrauka
2024-02-23 07:15
Parduodamo arba nuomojamo objekto kainą lemia plotas. Tad užsakovai suinteresuoti turėti kuo daugiau ploto, bet neprarasti kokybiškos apdailos. Tradiciškai laikoma, kad kuo storesnis atitvarų ar perdangų apdailos sluoksnis, tuo geriau izoliuojamas garsas. Bet taip mažėja plotas, patalpų aukštis. Vok...
nuotrauka
2024-02-22 11:24
Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ planuoja statyti gyvenamuosius namus Lenkijoje. Įmonė pasirašė preliminarias sutartis žemės sklypui Varšuvoje įsigyti, investicijos į projektą sieks 24 mln. eurų.
nuotrauka
2024-02-21 08:37
Pirmaujanti Latvijos medinių langų gamintoja „Arbo Windows" įsigijo vieną didžiausių Lietuvos medinių langų gamybos įmonių UAB „Arlanga Wood", kuri priklausė įmonių grupės „Arlanga Group" įkūrėjui Arūnui Mažoniui. Sandorį finansavo bankas „BluOr Bank" su Latvijos „Plėtros finansų įstaigos Altum" užt...
nuotrauka
2024-02-21 07:52
Lietuvos statybos sektorius, pakėlęs pastatų energinio efektyvumo lygį, vis daugiau dėmesio skiria, kad būtų sumažintas anglies dvideginio pėdsakas. Nors šalyje tai dar nėra reglamentuota, rinka nelaukia ir remiasi tarptautiniais standartais. Objektyviai palyginti skirtingų medžiagų ir gaminių povei...
nuotrauka
2024-02-20 10:40
Didžiausia prekybinių sandėlių (angl. stock office) plėtotoja Vilniuje „Darnu Group“ Gariūnų gatvėje pradeda antrojo „Vilniaus verslo parko“ etapo statybas. Šiuo metu baigiamą statyti 4700 kv. m. ploto I etapą papildys dar 3500 kv. m. patalpų, kuriose bus įrengta 12 savarankiškas inžinerines sistema...
nuotrauka
2024-02-20 07:51
Kaip statyti pastatus greitai, naudoti kuo mažiau darbo jėgos, bet užtikrinti kuo aukštesnę kokybę? Atsakas – didinti statybos darbų mechanizacijos lygį, o sienas statant naudoti stambiagabarites sienines plokštes, kurios tinka ne tik pramoninei, bet ir gyvenamųjų pastatų statybai. Šiems rinkos iššū...
nuotrauka
2024-02-19 12:02
Suomijoje, Joensuu Abloy gamykloje, sukurta „Abloy Cumulus“ – naujos kartos platforma įeigos sistemai be raktų. CUMULUS sujungia aukštos kokybės užraktus ir saugų įeigos teisių valdymą.
nuotrauka
2024-02-15 17:38
Sostinės biurų rinka pasipildė nauju verslo centru. Administracinės paskirties pastato, iškilusio Vilniaus centre, Sporto gatvėje, rangos darbus atliko tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Naująjį verslo centrą rangovas pastatė už daugiau nei 12 mln. eurų nekilnojamojo turto plė...
nuotrauka
2024-02-12 16:09
Vykdydama verslo centro „Europa“ atnaujinimo ir modernizavimo planą, nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ baigė daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės renovacijos darbus. Jie truko vienerius metus, įmonės investicijos siekė 5 mln. eurų.
nuotrauka
2024-02-12 12:12
Išmaniuosius skaitiklius gaminanti ir juos eksportuojanti lietuvių kompanija „Elgama-Elektronika" praėjusiais metais skaičiavo rekordinį grynąjį pelną, kuris augo daugiau nei 14 kartų ir siekė 4,6 mln. eurų (2022 m. – 0,32 mln. eurų), o apyvarta augo beveik du kartus iki 41,37 mln. eurų (2022 m. – 2...
nuotrauka
2024-02-12 10:33
Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies tenkino akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą ir konstatavo, kad UAB „Agromena lt“ ir BĮ Kultūros infrastruktūros centras, dėl kurių darbuotojų kaltės Tytuvėnų Bernardinų vienuolyne ir bažnyčioje 2012 m. kilo gaisras, šiuos pastatus apdraudu...
nuotrauka
2024-02-09 07:55
Rinkoje nuolat trūksta naujų kokybiškesnių izoliacinių gaminių. Poliuretano putos – tai medžiaga, turinti geriausias izoliacines savybes. Techniniu požiūriu tai reiškia, kad šie gaminiai turi mažiausią šilumos laidumą. Poliuretanas gali būti jau pagamintos plokštės arba aukšto ir žemo slėgio purškia...
nuotrauka
2024-02-08 08:04
Rinkoje vertinami sprendimai, kurie sudaro sąlygas statyti greitai, optimaliomis sąnaudomis bei gauti kokybišką rezultatą. Todėl itin populiarūs lego principu surenkami namai. Vieną tokių galimybių siūlo „ShellBau“ – karkasiniai namai iš patobulintų struktūrinių izoliacinių skydų (SIP).
nuotrauka
2024-02-07 14:39
Daugiau kaip dvejus metus sostinės prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama" intensyviai vykdyti atnaujinimo darbai oficialiai baigti. Pasak „Panoramos" vadovės Birutės Kalanovaitės, šie pokyčiai buvo didžiausi per 15 prekybos centro veiklos metų ir pareikalavo beveik 15 mln. eurų dydžio investicij...
nuotrauka
2024-02-07 13:23
Lietuvos bankas skelbia mūsų šalies ir kitų euro zonos šalių kredito įstaigų (bankų, kredito unijų) paskolų ir sutarto termino (terminuotųjų) indėlių palūkanų normų palyginimą 2023 m. gruodžio mėn. duomenimis. Į paveikslus įtrauktos tos euro zonos šalys, kurių duomenys skelbiami Europos Centrinio Ba...
nuotrauka
2024-02-07 09:42
Nekilnojamojo turto projektų vystytojas „Releven" gavo 20 mln. eurų finansavimą Vilniaus Senamiestyje plėtojamam gyvenamajam kvartalui „Sanguškų parkas", į kurį per visą statybų laikotarpį ketinama investuoti apie 40 mln. eurų. Finansavimą projektui suteikė specializuotas Estijos kapitalo bankas „Bi...
nuotrauka
2024-02-05 09:12
Pokyčiai Daugiafunkcio komplekso projekte: fondas „Baltcap" pasitraukia, bendrovė „Hanner" planuoja perimti projektą. Vasario pabaigoje dėl projekto statybos indeksavimo ir kitų pakeitimų balsuos Vilniaus miesto savivaldybės taryba.
nuotrauka
2024-02-05 07:41
Kaip patikimai užsandarinti konstrukcines ir išsiplečiančias siūles fasaduose, stoguose ar pėsčiųjų takuose? Sprendimas – naujos kartos hermetikas „Fome Flex ROOF & FAÇADE“, padedantis suformuoti ypatingai elastingą ir patvarią siūlę.
nuotrauka
2024-02-02 12:20
Išankstiniais „Citus" analitikų duomenimis, pirminės būsto rinkos Vilniuje ir Kaune pirmąjį naujų metų mėnesį pabaigė gan ryškiu spurtu: pagal sausį sudarytų sandorių skaičių Kaune tai buvo geriausias rezultatas per paskutinius 18 mėn., Vilniuje – trečias per tą patį laikotarpį. Tuo tarpu, Klaipėdoj...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas