KTU profesorius: „Net 59 proc. Lietuvos gamybos įmonių neturi nei vieno IT darbuotojo"

Seimo Ateities komitetas ir Kauno technologijos universitetas (KTU) iniciavo neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas" politikų, akademikų ir verslo diskusiją, skirtą kertiniams valstybės pažangos klausimams Lietuvos vizijos 2050 siekinių kontekste. Jos pagrindas – KTU Ekonomikos ir verslo mokyklos mokslininkų vykdomi moksliniai tyrimai.

Pasirengimas didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto realybei kelia esminius klausimus: ar esame pasirengę tvariai ir atspariai ekonominei raidai pramonės 5.0 kontekste? Kaip dalyvausime platformų ekonomikoje, kaip konkuruosime ekosistemų lygmenyje? Kaip įgysime kompetencijas, kurios leistų inovacijoms, produktyvumui ir gerovei pasitelkti dirbtinį intelektą? Nuo atsakymų į šiuos klausimus priklausys, ar Lietuva 2050 m. taps naujos kartos gerovės valstybe, ar nutols į skaitmeninę atskirtį.
Europos inovacijų švieslentės viduryjeViena pirmųjų problemų, išryškėjusi diskusijoje – Lietuvos ekonomikos galimybės skurti ir vystyti inovacijomis grindžiamus pridėtinės vertės kūrimo, o kartu ir augimo šaltinius. Anot KTU profesorės Monikos Petraitės, Lietuvos atotrūkis lyginant su Europos technologijų centrais išlieka santykinai didelis, kai šalies technologijų importo pridėtinė vertė yra didesnė negu technologijų eksporto pridėtinė vertė.
Tokia situacija būdinga daugeliui nuo Europos industrinio centro nutolinusių valstybių, ir Lietuva – ne išimtis. Tai sąlygoja „įstrigimą" novatorių – vidutiniokų kategorijoje pagal Europos Inovacijų švieslentės rodiklius jau antrą dešimtmetį.
Skaitmeninė transformacija greta didžiulių veiklos efektyvumo didinimo galimybių diktuoja ir naują visuomenės o kartu ir ūkinės veiklos organizavimo logiką, kuri reikalauja naujų įgūdžių ir sprendimų valstybės ir politikos formavimo, verslo organizavimo ir aukščiausio lygio specialistų rengimo lygmenyje.

„Viena iš šios problemos priežasčių – Lietuvoje dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas, o jo pajėgumai investuoti į technologinę transformaciją yra mažesni negu stambaus verslo. Privalome galvoti apie šį sektorių, jo problemas, iššūkius ir galimybes, kadangi jame dirba daugiausia darbuotojų, dominuoja pagrindiniai užimtumo parametrai bei yra sukuriama didžioji dalis bendrojo vidaus produkto (BVP)", – teigia pranešime cituojama M. Petraitė.
Pranešime cituojamas KTU profesorius Mantas Vilkas priduria, jog kalbant apie dirbtinio intelekto sprendimus įmonėse, Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) įmonių vidurkio, vertinant pagal Eurostat IKT diegimo įmonėse tyrimo duomenis (2021).
Jo teigimu, vos 4,5 proc. šalies įmonių taiko bent vieną dirbtino intelekto sprendimą, kai tuo tarpu, pavyzdžiui, Danijoje beveik 24 proc. įmonių taiko vieną ar daugiau tokio tipo sprendimų. Kartu tai grąžina mus prie problemos esmės – gerovės kūrimo šaltinių inovacijų pagrindu, kur Danija yra ES inovacijų lyderių priešakyje, yra sukūrusi skaitmeninę visuomenę, ir toliau spartina skaitmeninės visuomenės organizavimo procesus.„Lietuvos gamybos sektoriuje net 59 proc. įmonių neturi nei vieno IT darbuotojo, o 83 proc. įmonių – nei vieno duomenų mokslo specialisto. Dėl šios priežasties privalome skatinti tarpdisciplininių kompetencijų vystymą, kai tiek socialinių, tiek inžinerinių mokslų absolventai įgytų stiprias informatikos, dirbtinio intelekto modeliavimo (taigi matematikos) bei duomenų mokslo žinias ir įgūdžius", – sako KTU profesorius.
Skirtingų kompetencijų stoka
Diskutuojant apie šalies skaitmeninį paveikslą, diskusijos dalyviai atsigręžė į stipriai jaučiamą specialistų stokos problemą. Nors, lyginant su kitomis ES šalimis, esame vieni pirmaujančių pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių, tik 66 proc. asmenų, įgijusių aukštąjį mokslą, yra linkę periodiškai atnaujinti žinias.
Tam būtina formuoti ir skatinti kompetencijų atnaujinimo, mokymosi visą gyvenimą iniciatyvas, visų pirma siekiant kad visi aukštąjį išsislavinimą įgiję specialistai reikšmingai atnaujintų žinias, o svarbiausia – įgytų skaitmeninei ekonomikai aktualių kompetencijų.
Rengiant naujus aukščiausio lygio specialistus, multidisciplininis kompetencijų portfelis turėtų būti integruotas jau pačiame aukštojo mokslo standarte, kurį nusako SKVC parengti studijų krypčių aprašai, perėjimo iš vienos krypties studijų į kitas sąlygos tiek horizontaliose studijų pakopose, tiek tarp bakalauro ir magistro studijų.
Pvz., dabar įgijus bakalauro laipsnį inžinerinių mokslų srityje, itin sudėtinga siekti magistro laipsnio vadybos, edukologijos ar kt. socialinių mokslų srityse, o atvirkštinė situacija išvis neįmanoma.
Tuo tarpu, pasak KTU docento Kęstučio Duobos, vakarų institucijose į mokslą žvelgiama iš kitos perspektyvos – stengiamasi ugdyti plačias kompetencijas ir įvairiapusius specialistus, kurie gebėtų lanksčiai ir greitai persiorientuoti dinamiškoje darbo rinkoje, įgytų naujų aktualių kompetencijų, įskaitant skaitmenizavimo sprendimų, didžiųjų duomenų analitikos, dirbtinio intelekto sprendinių pasitelkimą veiklos tikslams pasiekti.
doc. Kęstutis Duoba, KTU nuotr.
„Šiandieniniai kompetencijų aprašai aukštosiose mokyklose yra parengti pagal praeities scenarijus. Siekiant, jog aukštasis mokslas greitai reaguotų į aplinkos pokyčius, būtini gerokai lankstesni reglamentai, leidžiantys įvairiomis kryptimis judėti ženkliai greičiau", – sako KTU profesorė M. Petraitė.Reikės skaitmeninės ekonomikos žinių
Tuo tarpu pažangioji Lietuvos pramonė, pasak diskusijos dalyvio, „Arginta Engineering" vadovo Tomo Jaskelevičiaus, aktyviai ieško ir apsirūpina specialistais visame pasaulyje, o ypač žvalgosi talentų ir kaimyninėse Skandinavijos šalyse.
„Pridėtinės vertės kūrimas, produktyvumo skatinimas šiandien yra svarbiausi pramonės tikslai, o Pramonės 4.0 sprendimai leidžia pramonei būti itin mobiliai, transformuoti darbo vietas priklausomai nuo palankiausios tuo metu išteklių, kompetencijų ir rinkų kombinacijos. Todėl būtinas dėmesys eksportuojančiai inovatyviai pramonei, kuri jau šiandien labai aktyviai ieško skaitmenizavimo sprendimų, didinančių konkurencingumą", – sako pranešime cituojamas T. Jaskelevičius.
Būtent tos įmonės, kurios jau suprato kaip veikia Pramonė 4.0 vertės grandinės, gali sukurti ilgalaikius ekonominio augimo ir gerovės šaltinius, vystydamos į eksportą orientuotus tarptautinius gamybos klasterius, bei taip spartindamos visos šakos transformaciją. Čia, vis tik, svarbiausios yra vidutinių – aukštųjų technologijų šakos, inžinerinė pramonė, kuri formuoja Lietuvos eksporto pagrindą ir yra pagrindinė vertės kūrėja.
Tam būtina ugdyti skaitmenizavimo, dirbtinio intelekto kompetencijas įgijusius specialistus, kur kiekvienas tiek inžinerijos, tiek vadybos ar socialinių mokslų specialistas turėtų skaitmeninei ekonomikai būtinus įgūdžius.