2025 vasario 8 d. šeštadienis, 15:57
Reklama  |  facebook

KTU profesorius: „Net 59 proc. Lietuvos gamybos įmonių neturi nei vieno IT darbuotojo"

2023-11-22 12:56
Skaitmenizavimo procesai sparčiai keičia visą pasaulį, o šiame kontekste tampa aišku – jei valstybė ir verslas neinvestuos į dirbtinio intelekto galimybių išnaudojimą, didžiųjų duomenų įveiklinimo sprendinius ir kitus skaitmeninius įrankius, ilgainiui didės skaitmeninė atskirtis tarp pažengusių ir pasaulyje pirmaujančių ekonomikų, o kartu ir visuomenių dėl pakitusių vertės kūrimo srautų.
nuotrauka
Freepik nuotr.


Minimos įmonės
KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas,
Arginta Engineering, UAB

Seimo Ateities komitetas ir Kauno technologijos universitetas (KTU) iniciavo neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas" politikų, akademikų ir verslo diskusiją, skirtą kertiniams valstybės pažangos klausimams Lietuvos vizijos 2050 siekinių kontekste. Jos pagrindas – KTU Ekonomikos ir verslo mokyklos mokslininkų vykdomi moksliniai tyrimai.

Prof. Monika Petraitė, KTUprof. Monika Petraitė,
KTU nuotr.

Pasirengimas didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto realybei kelia esminius klausimus: ar esame pasirengę tvariai ir atspariai ekonominei raidai pramonės 5.0 kontekste? Kaip dalyvausime platformų ekonomikoje, kaip konkuruosime ekosistemų lygmenyje? Kaip įgysime kompetencijas, kurios leistų inovacijoms, produktyvumui ir gerovei pasitelkti dirbtinį intelektą? Nuo atsakymų į šiuos klausimus priklausys, ar Lietuva 2050 m. taps naujos kartos gerovės valstybe, ar nutols į skaitmeninę atskirtį.

Europos inovacijų švieslentės viduryje

Viena pirmųjų problemų, išryškėjusi diskusijoje – Lietuvos ekonomikos galimybės skurti ir vystyti inovacijomis grindžiamus pridėtinės vertės kūrimo, o kartu ir augimo šaltinius. Anot KTU profesorės Monikos Petraitės, Lietuvos atotrūkis lyginant su Europos technologijų centrais išlieka santykinai didelis, kai šalies technologijų importo pridėtinė vertė yra didesnė negu technologijų eksporto pridėtinė vertė.

Tokia situacija būdinga daugeliui nuo Europos industrinio centro nutolinusių valstybių, ir Lietuva – ne išimtis. Tai sąlygoja „įstrigimą" novatorių – vidutiniokų kategorijoje pagal Europos Inovacijų švieslentės rodiklius jau antrą dešimtmetį.

Skaitmeninė transformacija greta didžiulių veiklos efektyvumo didinimo galimybių diktuoja ir naują visuomenės o kartu ir ūkinės veiklos organizavimo logiką, kuri reikalauja naujų įgūdžių ir sprendimų valstybės ir politikos formavimo, verslo organizavimo ir aukščiausio lygio specialistų rengimo lygmenyje.

Prof. Mantas Vilkas, KTUprof. Mantas Vilkas,
KTU nuotr.

„Viena iš šios problemos priežasčių – Lietuvoje dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas, o jo pajėgumai investuoti į technologinę transformaciją yra mažesni negu stambaus verslo. Privalome galvoti apie šį sektorių, jo problemas, iššūkius ir galimybes, kadangi jame dirba daugiausia darbuotojų, dominuoja pagrindiniai užimtumo parametrai bei yra sukuriama didžioji dalis bendrojo vidaus produkto (BVP)", – teigia pranešime cituojama M. Petraitė.

Pranešime cituojamas KTU profesorius Mantas Vilkas priduria, jog kalbant apie dirbtinio intelekto sprendimus įmonėse, Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) įmonių vidurkio, vertinant pagal Eurostat IKT diegimo įmonėse tyrimo duomenis (2021).

Jo teigimu, vos 4,5 proc. šalies įmonių taiko bent vieną dirbtino intelekto sprendimą, kai tuo tarpu, pavyzdžiui, Danijoje beveik 24 proc. įmonių taiko vieną ar daugiau tokio tipo sprendimų. Kartu tai grąžina mus prie problemos esmės – gerovės kūrimo šaltinių inovacijų pagrindu, kur Danija yra ES inovacijų lyderių priešakyje, yra sukūrusi skaitmeninę visuomenę, ir toliau spartina skaitmeninės visuomenės organizavimo procesus.

„Lietuvos gamybos sektoriuje net 59 proc. įmonių neturi nei vieno IT darbuotojo, o 83 proc. įmonių – nei vieno duomenų mokslo specialisto. Dėl šios priežasties privalome skatinti tarpdisciplininių kompetencijų vystymą, kai tiek socialinių, tiek inžinerinių mokslų absolventai įgytų stiprias informatikos, dirbtinio intelekto modeliavimo (taigi matematikos) bei duomenų mokslo žinias ir įgūdžius", – sako KTU profesorius.

Skirtingų kompetencijų stoka

Diskutuojant apie šalies skaitmeninį paveikslą, diskusijos dalyviai atsigręžė į stipriai jaučiamą specialistų stokos problemą. Nors, lyginant su kitomis ES šalimis, esame vieni pirmaujančių pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių, tik 66 proc. asmenų, įgijusių aukštąjį mokslą, yra linkę periodiškai atnaujinti žinias.

Tam būtina formuoti ir skatinti kompetencijų atnaujinimo, mokymosi visą gyvenimą iniciatyvas, visų pirma siekiant kad visi aukštąjį išsislavinimą įgiję specialistai reikšmingai atnaujintų žinias, o svarbiausia – įgytų skaitmeninei ekonomikai aktualių kompetencijų.

Rengiant naujus aukščiausio lygio specialistus, multidisciplininis kompetencijų portfelis turėtų būti integruotas jau pačiame aukštojo mokslo standarte, kurį nusako SKVC parengti studijų krypčių aprašai, perėjimo iš vienos krypties studijų į kitas sąlygos tiek horizontaliose studijų pakopose, tiek tarp bakalauro ir magistro studijų.

Pvz., dabar įgijus bakalauro laipsnį inžinerinių mokslų srityje, itin sudėtinga siekti magistro laipsnio vadybos, edukologijos ar kt. socialinių mokslų srityse, o atvirkštinė situacija išvis neįmanoma.

Tuo tarpu, pasak KTU docento Kęstučio Duobos, vakarų institucijose į mokslą žvelgiama iš kitos perspektyvos – stengiamasi ugdyti plačias kompetencijas ir įvairiapusius specialistus, kurie gebėtų lanksčiai ir greitai persiorientuoti dinamiškoje darbo rinkoje, įgytų naujų aktualių kompetencijų, įskaitant skaitmenizavimo sprendimų, didžiųjų duomenų analitikos, dirbtinio intelekto sprendinių pasitelkimą veiklos tikslams pasiekti.

docentas K. Duoba, KTU

doc. Kęstutis Duoba, KTU nuotr.

„Šiandieniniai kompetencijų aprašai aukštosiose mokyklose yra parengti pagal praeities scenarijus. Siekiant, jog aukštasis mokslas greitai reaguotų į aplinkos pokyčius, būtini gerokai lankstesni reglamentai, leidžiantys įvairiomis kryptimis judėti ženkliai greičiau", – sako KTU profesorė M. Petraitė.

Reikės skaitmeninės ekonomikos žinių

Tuo tarpu pažangioji Lietuvos pramonė, pasak diskusijos dalyvio, „Arginta Engineering" vadovo Tomo Jaskelevičiaus, aktyviai ieško ir apsirūpina specialistais visame pasaulyje, o ypač žvalgosi talentų ir kaimyninėse Skandinavijos šalyse.

„Pridėtinės vertės kūrimas, produktyvumo skatinimas šiandien yra svarbiausi pramonės tikslai, o Pramonės 4.0 sprendimai leidžia pramonei būti itin mobiliai, transformuoti darbo vietas priklausomai nuo palankiausios tuo metu išteklių, kompetencijų ir rinkų kombinacijos. Todėl būtinas dėmesys eksportuojančiai inovatyviai pramonei, kuri jau šiandien labai aktyviai ieško skaitmenizavimo sprendimų, didinančių konkurencingumą", – sako pranešime cituojamas T. Jaskelevičius.

Būtent tos įmonės, kurios jau suprato kaip veikia Pramonė 4.0 vertės grandinės, gali sukurti ilgalaikius ekonominio augimo ir gerovės šaltinius, vystydamos į eksportą orientuotus tarptautinius gamybos klasterius, bei taip spartindamos visos šakos transformaciją. Čia, vis tik, svarbiausios yra vidutinių – aukštųjų technologijų šakos, inžinerinė pramonė, kuri formuoja Lietuvos eksporto pagrindą ir yra pagrindinė vertės kūrėja.

Tam būtina ugdyti skaitmenizavimo, dirbtinio intelekto kompetencijas įgijusius specialistus, kur kiekvienas tiek inžinerijos, tiek vadybos ar socialinių mokslų specialistas turėtų skaitmeninei ekonomikai būtinus įgūdžius.
Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2025-02-07 08:00
Kai 2019 m. bendrovė NARESTA minėjo veiklos 25-metį, vienas iš įmonės akcininkų ir generalinis direktorius Arūnas Šlenys sau pažadėjo per artimiausius penkerius metus atsitraukti nuo operatyvaus vadovavimo. Tai nebuvo spontaniškas sprendimas – jis kilo iš ilgamečio darbo patirties ir suvokimo, kad a...
nuotrauka
2025-02-06 16:12
Metų pradžia Lietuvos didmiesčiuose pasižymėjo išaugusiu būsto pirkėjų aktyvumu, o vienais populiariausių gyvenamųjų namų projektų išliko bendrovės „YIT Lietuva“ vystomi daugiabučių kvartalai – per sausio mėnesį parduoti 52 butai. Lyginant su praėjusių metų sausiu, šiemet pardavimų skaičius išaugo t...
nuotrauka
2025-02-05 17:37
Lietuvos klimatas pasižymi šaltomis žiemomis, kurios dažniausiai bent trims mėnesiams sustabdo statybų darbus. Tačiau šie metai parodė, kad situacija keičiasi, o tuo pačiu, ir požiūris į statybas šaltuoju sezonu. Ekspertas įspėja, kad nesilaikant esminių taisyklių ir medžiagų gamintojų rekomendacijų...
nuotrauka
2025-02-05 07:32
SOUDAL Group, turinti daugiau nei 50 metų patirtį, gamina platų aukštos kokybės aerozolių asortimentą, skirtą profesionaliam ir buitiniam naudojimui. Naujosios gamybos technologijos užtikrina efektyvius ir inovatyvius sprendimus, kurie leidžia lengvai valyti, tepti ir apsaugoti įvairius paviršius be...
nuotrauka
2025-02-04 17:23
Verslo bankas „OP Corporate Bank“ ir nekilnojamojo turto plėtros UAB „Merko būstas“ susitarė dėl 30 mln. Eur paskolos. Lėšos bus skirtos finansuoti šešių daugiabučių kvartalo „Šnipiškių URBAN" statybas Vilniaus Šnipiškių mikrorajone.
nuotrauka
2025-02-03 09:34
Nekilnojamojo turto projektų valdymo bendrovė bendrovė „EIKA Development", birželį paskelbusi apie planus bendrovės „Translinija" užsakymu statyti viešbutį su restoranu, konferencijų centru bei nedidele SPA zona Utenoje, šiuo metu pabaigė projektavimo valdymo darbus bei gavo statybų leidimą.
nuotrauka
2025-01-31 07:56
UAB „Domasta“ – viena sparčiausiai augančių statybos bendrovių Lietuvoje – seniai užsitikrino tvirtą reputaciją dėl profesionalumo, kokybės ir gebėjimo įgyvendinti sudėtingus projektus. Įmonė specializuojasi vykdydama komercinių ir gyvenamųjų pastatų statybą, atlikdama vidaus apdailos darbus, įrengd...
nuotrauka
2025-01-30 09:30
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (angl. European Bank for Reconstruction and Development, EBRD) suteiks 18 mln. eurų paskolą „EIKA“ grupės plėtojamam „Jasinskio 2“ verslo centrui.
nuotrauka
2025-01-29 15:24
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ šiemet į NT projektus planuoja investuoti 18 proc. daugiau nei pernai – 94 mln. eurų. Didesnė dalis investicijų – apie 48 mln. eurų – bus skirta gyvenamosios paskirties projektų vystymui – Neries pakrantėje statomiems „Sakams“ bei didžiausio neprikl...
nuotrauka
2025-01-29 15:13
Daugumai įmonių elektroninis paštas yra esminė komunikacijos priemonė, leidžianti greitai dalintis informacija ir bendradarbiauti. Visgi dėl savo plačiai paplitusio naudojimo tai taip pat tampa pagrindiniu kibernetinių atakų taikiniu, keliančiu rimtą grėsmę tiek duomenų saugumui, tiek organizacijų v...
nuotrauka
2025-01-29 08:21
Vilniaus Lazdynų baseinas jau vasaros pabaigoje turės savo poilsio ir sveikatingumo zoną (SPA), kurią įrengs statybų bendrovė „Vilmstata“. Ji laimėjo viešąjį konkursą, kurį skelbė Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija.
nuotrauka
2025-01-28 17:02
2024-ieji nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Realco" buvo darbingi: pradėti pardavimai prestižinės klasės „Algirdo 3" ir vidutinės klasės „Baltupis" gyvenamojo būsto projektai Vilniuje, sparčiai kilo naujas sostinės verslo centras „Hero", Juozapavičiaus gatvėje – įsigytas 2 ha žemės sklypas...
nuotrauka
2025-01-28 09:23
Statybų bendrovei „EIKOS statyba“ 2024-ieji buvo įspūdingų projektų metai: baigtas statyti ir atidarymo laukia Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas, nuo rugpjūčio jau veikia bendrovės statytas modernus Vilniaus universiteto medicinos mokslo centras, užbaigti Tauro kalno teritorijos tvarkymo darbai...
nuotrauka
2025-01-27 13:31
PAROC atnaujino CAD brėžinius ir katalogą „Statau šiltą namą 2025“ ir papildė renovuojamų pastatų atitvarų šiltinimo sprendimais.
nuotrauka
2025-01-24 13:14
Nuo sausio 24 d. dėl atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) paskolų juridiniams asmenims  į ILTE gali kreiptis saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojai. Jiems skirta iki 100 mln eurų priemonės lėšų. Pakeitus priemonės sąlygas, padidinta ir maksimali paskolos trukmė, kai pa...
nuotrauka
2025-01-24 09:33
AB Panevėžio statybos trestas (PST) įmonių grupei priklausanti bendrovė „Skydmedis“, gaminanti skydinius namus, pakeitė pavadinimą ir tapo „Stadus“. Nuo 1999 m. veikianti bendrovė pagal skandinavišką technologiją gaminamus namus eksportuoja į 11 užsienio rinkų.
nuotrauka
2025-01-23 10:03
Šiandien jau darosi sunku išvengti diskusijų apie dirbtinio intelekto (DI) taikymą bet kurioje srityje – nuo išpopuliarėjimo šuolio 2023 m., kasmet jo naudojimas tik auga. Vieniems DI praverčia, kai reikia greitai atlikti asmenines užduotis, pavyzdžiui, susiplanuoti kelionę, kiti stengiasi šią techn...
nuotrauka
2025-01-21 15:31
„Švyturys UP | Urban Park" – tai urbanistinis šuolis, kokio dar iki šiol uostamiestyje nebuvo. Multifunkciniame, 16.000 m² dydžio centre veiks bendradarbystės erdvė, jau įrenginėjami loftai su įspūdingomis terasomis ant stogo, įsikurs žinomi restoranai, sporto klubas, vienas geriausių padelio aikšty...
nuotrauka
2025-01-21 15:06
„Mercure“, populiarusis „Accor grupės“ prekės ženklas, praneša apie naujo viešbučio „Mercure Palanga Vanagupe Resort“ atidarymą. Puikiai žinomas Palangos viešbutis po 1,5 metų trukusios renovacijos jau laukia svečių.
nuotrauka
2025-01-21 10:46
Panevėžyje toliau vykdomi strateginiai investiciniai projektai. Vienas svarbiausių – tarptautinius standartus atitiksiančio daugiafunkcio sporto ir sveikatingumo centro „Aukštaitija“ rekonstravimas.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas