„Pagal paklausimo turinį galima spėti, kad asmuo pirko nebaigtą statyti būstą (statinį ar jo dalį) ir statytojui (pardavėjui) sumokėjo pagal statybos ar preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį. Nežinant sutarties sąlygų, komentuoti sudėtinga. Tuo labiau, kai paklausėjas teigia, kad „Perdavimo aktų nesu gavęs. Pinigai už pirkinį sumokėti“, – sako Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Vida Aliukonienė, primindama, kad pirkėjo ir pardavėjo sutartinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (CK). Pirkėjas savo teisėtus interesus visada gali ginti teisme.

Nuo problemų gali apsaugoti statybos techninis prižiūrėtojas

CK nurodyta, kad „jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas“.

Iš paklausimo teksto neaišku, ar dėl galimai nekokybiškų darbų į pardavėją buvo kreiptasi raštu, ar gautas atsakymas ir, jei gautas, koks jo turinys. Ar medžiagų ir darbų kokybės trūkumus pirkėjas gali pagrįsti dokumentais (panaudotų statybos produktų atitikties dokumentais, ekspertų išvadomis) ir pan.? Statinio statybos rangovo atliekamų darbų normatyvinę kokybę turi kontroliuoti statytojo paskirtas ar pasamdytas statybos techninis prižiūrėtojas. Todėl, sako V. Aliukonienė, statybos metu abejonių dėl kokybės pagrįstumą būtų galima pirmiausiai pasiaiškinti su juo. Pastebėjus atliekant ar atliktus darbus ne pagal statinio projekto sprendinius, galima informuoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) teritorinį padalinį, kurio specialistai patikrintų aplinkybes vietoje ir, nustatę trūkumų, pareikalautų juos ištaisyti. Be to, statybos užbaigimo procedūrų atlikimo metu (išduodant statybos užbaigimo aktą) tikrinama statinio atitiktis projektui.

Nustatyti garantiniai terminai

Jeigu statinio statyba būtų užbaigta, galiotų statinio garantinis terminas. CK 6.335 straipsnis teigia, kad „įstatymai ar sutartis gali numatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką. Garantija šiuo atveju galioja visoms daiktų sudėtinėms dalims, jeigu kas kita nenustatyta įstatymuose ar sutartyje. Garantijos terminas pradedamas skaičiuoti nuo daiktų perdavimo, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jeigu pirkėjas negali naudotis daiktais, kuriems yra nustatytas kokybės garantijos terminas, dėl nuo pardavėjo priklausančių kliūčių, tai garantijos terminas neskaičiuojamas tol, kol pardavėjas tas kliūtis pašalina.“

„Statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse, sako V. Aliukonienė. – Šis terminas, skaičiuojant nuo visų rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) dienos, negali būti trumpesnis kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų. Statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas CK nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus.“

Statybos defektų, išaiškėjusių per statinio garantinį terminą šalinimo tvarka nustatyta statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“. Jame nustatyta, kad „statytojas, per garantinį laiką nustatęs statinio statybos defektų, pakviečia rangovo įgaliotą atstovą ir surašo dvišalį aktą, kuriame nurodo išryškėjusius statybos defektus ir su rangovu suderina jų padarinių pašalinimo terminą; jei rangovo įgaliotas atstovas neatvyksta arba atsisako pasirašyti dvišalį aktą, galioja statytojo surašytas vienašalis aktas“. Taip pat nustatyta, kad „jei rangovas nepašalina statybos defektų akte nurodytu terminu, statytojas apie tai raštu informuoja VTPSI ir kreipiasi į teismą dėl rangovo įpareigojimo pašalinti statybos defektus arba dėl statybos defektų šalinimo išlaidų išieškojimo iš rangovo, jei Statytojas juos pašalino savo lėšomis“. 

„O VTPSI, gavusi statytojo informaciją apie rangovo vengimą šalinti statinio garantiniu laiku nustatytus statybos defektus, teikia statinių projektuotojų, statybos rangovų ir statinių projektų ar statinių ekspertizės rangovų atestavimo komisijai medžiagą bei pasiūlymus dėl rangovo veiklos įvertinimo ir / ar dokumento, suteikiančio rangovui teisę vykdyti atitinkamus statybos darbus, panaikini, – aiškina Statybos inspekcijos atstovė. – Statytojui atsisakius vykdyti garantinius įsipareigojimus, pirkėjas savo teisėtus interesus gali ginti teisme.“

Rūpimais klausimais atsakymus rasite rubrikoje Statybos inspekcija informuoja

Primename, kad Statybos inspekcija, kuri yra rubrikos „Statybos inspekcija informuoja“ bendraautorė, atsako į bendrovių bei gyventojų klausimus. Rašykite el. paštu info@statybunaujienos.lt.