Teritorijų planavimo įstatyme (TPĮ) nustatyti trijų lygių kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai: valstybės teritorijos bendrasis planas ir valstybės teritorijos dalių bendrieji planai (rengiami valstybės lygmeniu), savivaldybių (rengiami savivaldybės lygmeniu) ar jų dalių (rengiami vietovės lygmeniu) bendrieji planai, taip pat detalieji planai (rengiami vietovės lygmeniu). Žemės valdytojai ir naudotojai pirmiausiai vadovaujasi žemiausio lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, esami arba būsimi valdytojai ir naudotojai prieš planuodami statybą žemės sklype pirmiausiai turėtų pasitikrinti, kuris žemiausio lygmens kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas – savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas ar detalusis planas galioja žemės sklypui ir kokie teritorijos naudojimo reglamentai yra nustatyti šiame dokumente.

Jeigu žemės sklypui nėra parengto detaliojo plano, statyba gali būti vykdoma, jeigu ji atitinka savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Todėl šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį, kokie yra patvirtinto savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniai. Jeigu planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, ji keičiama Vyriausybės nustatyta tvarka mero sprendimu pagal bendrąjį planą.

Jeigu pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirties neprivaloma, meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės ar vietovės lygmens bendrąjį planą.

Jeigu žemės sklypui yra galiojantis detalusis planas, tačiau pagal jo sprendinius nenumatyta galimybė statyti norimą statinį (dėl aukštingumo ir pan.), o bendrojo plano sprendiniai leidžia nustatyti kitokius (tinkamus) rodiklius, fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę siūlyti keisti ar koreguoti detalųjį planą. Pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo asmenys raštu turi teikti savivaldybei. Savivaldybės administracijos direktorius per 10 d. d. nuo pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo, arba motyvuotai atmesti pasiūlymą.

Jeigu planavimo organizatorius priima teigiamą sprendimą, pradedamas teritorijų planavimo dokumento rengimo, kurio metu atliekamas jo keitimas ar korektūra, procesas.