Jeigu šiltnamį perkeliant į kitą vietą reikėtų jį išardyti į atskiras sudedamąsias dalis (medines, metalines konstrukcijas ir pan.), toks daiktas prarastų savo, kaip pagalbinio ūkio paskirties pastato, paskirtį (ir vertę) ir būtų laikomas nekilnojamuoju daiktu (statiniu), kurio statybai būtų keliami toliau nurodyti reikalavimai.

Iki 80 kv. m ploto ir iki 5 m aukščio šiltnamis priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, kurių projektas ir statybą leidžiantis dokumentas (SLD) privalomi tik statybos kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar Kuršių nerijoje atveju. Didesnių techninių parametrų šiltnamiai – tai neypatingi arba ypatingi statiniai, kuriuos norint statyti visais atvejais privalomas projektas ir SLD, informuoja Statybos inspekcija

Statant šiltnamį arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet ne arčiau kaip 1 m, kai pastato bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, arba statant pastatą arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos privalomas rašytinis kaimyno sutikimas. Šis dokumentas reikalingas visais atvejais statant statinius sodininkų bendrijoje mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos.

Šiltnamis be pamatų, kurio nereikėtų išardyti į atskiras sudedamąsias dalis norint perkelti į kitą vietą, laikytinas kilnojamuoju daiktu. Šiuo atveju nebūtų taikomi Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimai.

Svarbu ir tai, kad žemės savininkams ir kitiems naudotojams privalu laikytis Žemės įstatymo nuostatos – savo žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Kilus papildomų klausimų galima pasikonsultuoti su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos konsultantais telefonu (8 5) 207 3333.

>>>Ką savo sklype galima statyti be leidimo?