„Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad pastatai sodo sklype turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos; inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui, – paaiškino advokatas Edvardas Steckis. – Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.“

Šiuo atveju, atkreipia dėmesį advokatas, LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2017-01-01 (2010 m. liepos 2 d. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-992) nustatė, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai (šiuo atveju paklausėjos sutikimas dėl ūkinės paskirties statinio statybos) neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.

„Atkreipiame dėmesį, jog ši, aukščiau paminėta įstatymo nuostata galiojo iki 2017-01-01, todėl, jeigu kaimyno statinys buvo pradėtas statyti vėliau nei po 2017 m. sausio 1 d., kaimynas nebegali remtis šio įstatymo nuostata, atleidžiančia nuo paklausėjos rašytinio sutikimo gavimo", – paaiškino advokatas Edvardas Steckis. 

Taigi svarbu laiku pastebėti neteisėtus veiksmus ir laiku juos apskųsti.