2021 birželio 23 d. trečiadienis, 0:06
Reklama  |  facebook

Kaip keisis pasaulis vykstant 4.0 pramonės revoliucijai?

2019-02-14 10:50
Apie pramonės revoliuciją 4.0 kasdien girdime vis garsiau ir daugiau, tačiau kaip tai paveiks Lietuvos darbo rinką? Kokios profesijos išnyks, o kurių specialistų poreikis augs? Apie būsimus karjeros sprendimus ir pramonės industrijos iššūkius diskutavo Lietuvos pramonės ir švietimo sistemos atstovai „Inžinerijos mokslų taikomųjų tyrimų forume 2019“.
nuotrauka
Inžinerijos mokslų taikomųjų tyrimų forume 2019 švietimo ir pramonės atstovai diskutavo apie būsimus karjeros sprendimus ir pramonės industrijos iššūkius. Konferencijos organizatorių nuotr.


Minimos įmonės
LINPRA (Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija ),
Baltec CNC Technologies, UAB
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU),
Elinta, UAB
Kauno technologijos universitetas (KTU),

Rintis fizinį darbą – rizikinga

Pasaulis išgyvena jau ne pirmą pramonės revoliuciją, kurios metu vienas sistemas ir mašinas keičia kitos. Žinoma, tai ne tik suteikia milžiniškas galimybes kurti ir augti, bet ir atneša iššūkius prisitaikyti prie naujo gyvenimo, būtinybę ugdyti naujus įgūdžius, kurti naujus produktus ir dar prieš kelis metus net teoriškai neegzistavusius verslus.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidiumo nario ir UAB „Baltec CNC Technologies“ valdybos pirmininko dr. Gintaro Rimšos teigimu, vis daugiau prarandama fizinio darbo ir vis labiau reikia technologinių gebėjimų, o rinka prie to neprisitaiko.

„Didžiausias iššūkis ir problema šiandien, jei apsiribotume savo regionu – ne visada spėjama žmonėms suteikti visą informaciją, kuri jau gali būti pasiekiama: kas jau yra sukurta, ką ir kur galima naudoti, kaip naudoti, kaip adaptuoti, pritaikyti, įtvirtinti produktų ar paslaugų kūrimo linijoje. Yra kompanijos, kurios jaučia tą pulsą, rinkos poreikį, specialistų trūkumą, kvalifikacinių reikalavimų būtinybę. Jos turėtų artimiau bendradarbiauti su švietimo sistemos atstovais ir pasakyti, o švietimo sistemos atstovai įsiklausyti, ko žmogui reikės, kokių gebėjimų mokytis, kad rastų darbą bet kuriame pasaulio kampelyje“, - sako jis. Dr. G. Rimšos pastebėjimu, tendencija aiški – fizinio darbo poreikis mažėja.

Darbo mažės krovikams, pakuotojams, kasininkus jau dabar Lietuvoje keičia savitarnos kasos. 

Statybų sektorius šiek tiek kitoks, jame yra specifinių darbų, kuriuos turi atlikti žmogus. Nors jau ir dabar robotai patys stato namus, mašina, valdoma vieno operatoriaus, tiesia kelius – anksčiau tam reikėjo bent 20 žmonių komandos. 

Didžiausias proveržis yra inžinerijos pramonėje, kur metalas susijungė su internetinėmis technologijomis ir kitais mechanizmais. Nors kasdien atsiranda naujų galimybių, jų panaudojimas kol kas atsilieka.

Šios dienos raktiniais žodžiais, anot LINPRA atstovo, yra skaitmeninės technologijos, debesijos sprendimai, dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas.

Galimybė išsiskirti individams

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus prof. Juozo Augučio manymu, labiau tiktų naudoti ne revoliucijos, o fazės kaitos sąvoką ir ši kaita atneš daugiau galimybių išsiskirti kūrybiškiems žmonėms.

„Vykstant revoliucijai, senoji dalis yra sulaužoma, sunaikinama ir vietoje jos yra statomas kažkas naujo. Šiuo atveju, manau, kad labiau tiktų kaitos terminas, nes niekas nieko nedegins ir nelaužys. Ši kaita žmonėms, gyvenantiems jos metu, atneša labai patrauklų gyvenimą. Anksčiau visi planinėje, konvejerinėje ekonomikoje žmonės buvo tik maži sistemos sraigteliai. Dabar pasaulis ir inžinerinės studijos eina link to, kad kiekvienas tampa įgalus dalyvauti ir kurti tai, ką prieš tai galėjo daryti, pavyzdžiui, tik specializuoti mokslininkai, turintys ypatingas laboratorijas ir techniką. Šiandien daugelis mūsų gali su programine įranga susiprojektuoti namą ar atlikti kitus reikiamus darbus. Aišku, yra tam tikrų specifinių detalių, bet kryptis yra aiški – kiekvienas galime tapti svarbiu ir būti kūrėju“, - pokyčių viziją pristato VDU rektorius.

Visgi jaunam žmogui reikės ir naujų gebėjimų. O kur juos įgyti – Lietuvoje ar užsienio aukštosiose mokyklose? Kauno technikos kolegijos (KTK) direktoriaus ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidento Nerijaus Varno nuomone, kiekvienas jaunas žmogus turi sau atsakyti į klausimą, ne kur jis nori studijuoti, o kuo būti.

„Jaunas žmogus turėtų galvoti ne apie šalį, o pirmiausia – kuo jis nori būti. Jei jis galvoja apie inžineriją ir jo gebėjimai atitinka Masačusetso technologijos instituto (MIT) lygį – tai, žinoma, reikia pabandyti. Talentų Lietuvoje tikrai yra, tačiau ne tiek daug, kad visi galėtų rinktis elitines mokyklas. Lietuvos kolegijų ir universitetų kokybė nepelnytai yra nuvertinama mūsų visuomenėje ir žiniasklaidoje. Studijų kokybė yra išties pakankamai aukšta, turime geras laboratorijas, modernius praktinių įgūdžių ugdymo centrus, dirba patyrę dėstytojai. Studentai, ypač inžinerijos, darbdavių yra vertinami. Dažna problema yra ne jų kokybė, o per mažas studijas pasirinkusiųjų studijuoti skaičius, kuris negali patenkinti rinkos poreikio. Tai ypač jaučiama kalbant apie tas specialybes, kurios susiję su pramone. Taip pat svarbu, kad žmogus niekada nenustotų investuoti į save. Šiandien labai svarbūs ir minkštieji absolventų gebėjimai. Inžinierius privalo būti ne tik geras savo srities specialistas, bet ir mokėti užsienio kalbas, dirbti komandoje, būti komunikabiliu, kūrybišku. Rinkai reikia tokių žmonių, kurie ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste, įmonėje ar organizacijoje gali numatyti problemas ir išspręsti jas realiu laiku“, - sako KTK direktorius.

Keičiasi ne tik pramonė, bet ir aukštosios mokyklos

LKDK prezidentui pritaria ir Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovas doc. dr. Gintaras Dervinis, kurio teigimu keičiasi ne tik pramonė, verslas, technologijos, bet ir pačios aukštosios mokyklos, studijų programos ir dėstymo principai.

„Mes lygiai taip pat evoliucionuojame kaip ir visas pasaulis aplink mus. Suprantame, kad riba nesustoja ties žyma mokyti, mes pradedame ir patys mokytis. Nebėra taip, kad studentas atlieka laboratorinį darbą, padaro tam tikrus žingsnius ir viskas. Orientuojamės į kritišką mąstymą, problema grįstą sprendimą. Didėjantis studentų skaičius rodo ir mūsų studijų kokybę. Turime studentų iš viso pasaulio: Indijos, Turkijos, Vokietijos, Anglijos, Prancūzijos ar Ispanijos. Taip pat galiu pastebėti, kad mūsų studentai jaučiasi stipresniais nei atvykę kiti studentai iš vakarų Europos šalių. Mes turime fantastiškai geras laboratorijas, kurias finansuoja mūsų socialiniai partneriai, o jiems reikia aukščiausios kokybės specialistų. Tad savo baze tikrai nenusileidžiame, o kartais net ir lenkiame daugelį Europos universitetų“, - tvirtina G. Dervinis. 

Būtinybę keistis ir niekada nesustoti mokytis pabrėžia ir VDU rektorius.

„Aukštoji mokykla turi įdiegti studentams tam tikrus gebėjimus, tačiau ir gebėjimą nuolatos mokytis. Reikia suprasti, kad mokslai nesibaigia uždarius aukštosios mokyklos duris. Tai nėra baigtinis procesas. Reikia ugdyti kūrybiškumą, nes jauni žmonės ne tik eis dirbti į dabartines kompanijas, jie turės sukurti savo kompanijas ir verslus, kurie tenkins rinkos poreikį, kurio dabar nėra ir jo dar net neįsivaizduojame. To taip pat turi išmokyti aukštosios mokyklos“, - savo požiūrį atskleidžia prof. J. Augutis.

Dr. Vytauto Jokužio, „Elinta“ įmonių grupės įkūrėjo nuomone, jaunas žmogus turi žiūrėti toli į perspektyvą ir galvoti, ką jis gali duoti pasauliui po 30 metų.

„Jaunam žmogui patarčiau žiūrėti 5—10 metų į priekį ir pagalvoti, kas aš būsiu po 30 metų, ką būsiu sukūręs, kas atsiras naujo. Dabar jau aišku, kad galimybės yra milžiniškos, o informacinis tinklas per kelias sekundes gali suteikti visą reikalingą informaciją. Žmonės gali pasinaudoti skaičiavimo ir gamybos pajėgumais. Ką anksčiau galėjo tik didelė įmonė, šiandien gali kelių žmonių grupė. Tačiau norint kažko pasiekti reikia degančių akių. Mūsų įmonių grupės įmonės stipriai dirba su kolegijomis ir universitetais, dalyvaujame baigiamųjų darbų gynimo komisijose, dirbame tiesiogiai, esu KTK Tarybos nariu. Vien šiandien turime 16 praktikos vietų. O dar įdomiau tai, kad kai kurie studentai atlieka praktiką, kuri jiems šiuo metu nenumatyta. Pas mane savarankiškai iš kolegijos atėjo studentas, kuris paprašė atlikti praktiką, nors šiuo metu jos nėra, nes jis nori sužinoti, kaip vyksta procesai gamyboje. Tokie studentai yra labai motyvuoti, jie knygose mato jau ne tik skaičius ar paveikslus, bet procesus ir žino, kaip tai veikia. Tai labai puikus bendradarbiavimo ir specialistų ugdymo modelis“, - sako dr. V. Jokužis.

Statybunaujienos.lt




Automatika, pramonės inžinerija

nuotrauka
2021-05-31 08:56
„Caverion Lietuva‟ ir „Technopolis Lietuva‟ tęsia bendradarbiavimą naujame „Technopolio Beta“ pastato atnaujinimo projekte. „Caverion Lietuva‟ 10-ies aukštų ir 22,7 tūkst. kv. m ploto pastato rekonstrukcijos projekte organizuoja statybinės bei inžinerinės dalies atnaujinimą.
nuotrauka
2021-05-28 10:48
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) nariai pritarė siūlymui atsižvelgti į tarptautinę praktiką bei didėjančią technologijų reikšmę narių veikloje ir papildė asociacijos pavadinimą. Auganti bendruomenė taip pat sutarė laikytis aukštų profesinių standartų, kuriuos įtvirtino Etikos kodek...
nuotrauka
2021-05-21 10:50
Siekdama populiarinti studijas technologijos ir inžinerijos mokslų kryptyse, „Teltonika“ įmonių grupė įsteigė 90 tūkst. eurų stipendijų fondą būsimiems KTU pirmakursiams, pasirinkusiems šias studijas.
nuotrauka
2021-05-13 16:27
Vilniuje, Lvovo g. 37 duris jau atvėrė vienas inovatyviausių verslo centrų Lietuvoje. Šiuolaikiškiems A+ energinės klasės pastato reikalavimams, užsakovo bei nuomininkų poreikiams ir lūkesčiams atliepti, „Caverion Lietuva“ 8 aukštų, 23.000 kv. m bendro ploto pastate įrengė didelės apimties ateities ...
nuotrauka
2021-04-27 14:40
Išaugus Covid-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai, Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas.
nuotrauka
2021-03-23 10:09
Elektronikos inžinieriai – žmonės, gebantys kurti, gaminti, diegti, tirti, tobulinti ir aptarnauti modernias elektronines sistemas. Šiandien jie ypač pageidaujami darbo rinkoje, nes prisideda prie spartesnio technologijų vystymosi, naujų produktų kūrimo.
nuotrauka
2021-03-18 12:26
Lietuva pernai pademonstravo antrą geriausią ES ekonomikos rezultatą, o mūsų šalies pramonė ne tik paaugo, bet ir ryškiai pranoko Vokietijos ar Lenkijos rodiklius.
nuotrauka
2021-03-08 09:38
Pasauliui pamažu atsigaunant po šoko, kurį ekonomikos ir sveikatos sektoriams sukėlė pandemija, imama vis aiškiau įžvelgti ir kitus šios neeilinės situacijos aspektus, kurie gali katalizuoti ilgalaikius pokyčius. Vienas tokių – pasaulinės sveikatos krizės išryškintas robotizacijos potencialas. Tyrim...
nuotrauka
2021-02-23 13:43
Pandemija tapo verslo skaitmeninimosi akseleratoriumi, įsitikinę šalies ekspertai. Nors greitai pasikeitęs pasaulis parodė skaitmeninių technologijų svarbą ir naudą, Lietuvos pramonėje vis dar dominuoja žemos pridėtinės vertės gamyba. Siekdami paspartinti pokyčius pramonėje, technologijų kūrėjai ir ...
nuotrauka
2021-02-15 08:21
Skaitmeninių statybos technologijų įmonė UAB „AGA CAD“ prisijungė prie Europos statybos ir gamybos skaitmeninės transformacijos lyderės - Prancūzijos įmonių grupės „GROUPE MONNOYEUR“. 100 proc. „AGA CAD“ akcijų įsigijo antrinė šios grupės įmonė „ARKANCE“. Dėl to Vilniuje įsikūręs „AGA CAD“ specializ...
nuotrauka
2021-01-25 11:41
Mažos gamybos įmonės, startuoliai, technologijų kūrėjai ir tyrėjai vykdyti gamybą, kurti skaitmenines inovacijas ir prototipus, testuoti inovatyvias savo idėjas galės Vilniuje kuriamame Gamybos inovacijų slėnyje. Čia bus tinkama patalpų infrastruktūra, veiks gamybai skirta įranga, bus teikiamos apie...
nuotrauka
2020-08-26 11:01
Pasirinkę technologinės pakraipos studijas jaunuoliai yra laukiami įvairiausiose gyvenimo srityse, net ir kosmines technologijas kuriančiose kompanijose arba kosminių tyrimų centruose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
nuotrauka
2020-08-26 07:05
„Caverion Lietuva“ baigė 2019 m. Kaune atidarytos „Hollister Lietuva“ gamyklos įrengimo projektą. „Hollister Incorporated“ priklausančios gamyklos veikla, susijusi su sveikatos priežiūros produktų gamyba, reikšminga visoje Europoje, todėl ir inžineriniai sprendimai, kuriais rūpinosi „Caverion Lietuv...
nuotrauka
2020-07-17 12:02
„Continental Automotive Lithuania“ ir Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro atstovai pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo sutartį ir pradeda pameistrystės modelio mokymo programą mechatronikos srityje. Tai viena pirmųjų tokio tipo mokymo programų Lietuvoje.
nuotrauka
2020-07-15 09:24
Medžiagų inžinerija, fotoninės, lazerinės, lanksčios gamybos technologijos – į ateitį orientuotos sritys, į kurias investuojančios įmonės pasižymi lyderyste. Pagal Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) administruotas priemones „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ ir „Eksperimentas“ šioms ...
nuotrauka
2020-07-13 10:47
Visuomenėje dažnai diskutuojama apie specialiųjų poreikių turinčius moksleivius ir studentus: apie jų geresnį integravimą, specialiai pritaikytas programas ir sąlygas. Tačiau ar kada susimąstome, kad ypač talentingi jaunuoliai ar tie, kurie vis neatranda savęs – taip pat turi specialiųjų poreikių, k...
nuotrauka
2020-07-09 11:15
Reaguodama į miesto pasirinktą – pramonės – kryptį, sparčiai išaugusį robotikos mokymų šuolį ugdymo įstaigose, STEAM projekto populiarumą ir vis labiau juntamą technologijos specialybių darbuotojų trūkumą Panevėžio regione, Panevėžio kolegija stiprina savo mokymų bazę.
nuotrauka
2020-05-18 07:57
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas susitiko su UAB „Metso Lithuania“ gamybos padalinio vadovu Ričardu Šalkausku. Suomijos bendrovė „Metso“ plečia pasaulinę apdirbamosios pramonės veiklą – Lietuvoje steigiama nauja gamykla. UAB „Metso Lithuania“ savo veiklai pasirinko Šiaulius ir čia sėkmingai kur...
nuotrauka
2020-04-21 13:44
Europos Sąjunga puikiai supranta, kad norint, jog gamintojai pereitų prie gamtą labiau tausojančių technologijų ar produktų, būtina ne vien juos spausti teisinėmis priemonėmis ar šviesti vartotojus. Būtina skatinti ir skiriant dideles investicijas į priemones, užtikrinančias žiedinės ekonomikos, tva...
nuotrauka
2020-04-07 10:06
Lietuvos verslas ir pramonė žengia skaitmenizavimo keliu. Valstybė skiria didelį dėmesį šiam procesui skatinti, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra numačiusi reikšmingas ES investicijas. Siekiant paskatinti pramonės įmones diegti skaitmeninius sprendimus gamyboje šiuo metu paskelbtas kvietimas...

Statybunaujienos.lt » Automatika, pramonės inžinerija