Formuojant naujas gyvenamąsias patalpas daugiabutyje, komentuoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai, privaloma laikytis statybos techninio reglamento „Gyvenamieji pastatai" reikalavimų. Šiame reglamente nurodyta, kad koridoriaus minimalus plotis gali būti 0,9 m, išskyrus koridorius į gyvenamuosius kambarius, kur minimalus koridoriaus plotis gali būti 1,2 m, ir pastato vidaus koridorius, kur minimalus koridoriaus plotis gali būti 1,4 m.

Kai negyvenamoji patalpa – palėpė – yra bendro naudojimo patalpa, kuri yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, tai ji valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Bendrosios dalinės nuosavybės valdymas reguliuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.

Daugiau informacijos apie tai, kokius veiksmus reikia atlikti norint palėpėje (pastogėje) įsirengti gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, yra pateikusi valstybės įmonė Registrų centras.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.75 ir 4.82 straipsnių nuostatomis, aiškina Registrų centras, butų ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Norint įgyvendinti nuosavybės teisę į palėpę, pirmiausia reikia atlikti palėpės kadastrinius matavimus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą. Kiekvienas namo buto ir patalpų savininkas turės neįrengtos palėpės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (tai yra taps neįrengtos palėpės dalies savininku) ir galės disponuoti palėpės dalimi.

Kai nuosavybės teisės įregistruotos, bet kuris iš bendraturčių turi teisę jam priklausančią dalį perleisti kitam bendraturčiui. Bendraturčių susitarimu, kuriame nurodoma, kurioje vietoje yra kiekvienam bendraturčiui priklausanti palėpės dalis, butų savininkai gali nusistatyti savo palėpės dalies vietą bendrame palėpės plane. Šį palėpės planą kaip susitarimą turi patvirtinti visi namo butų ir patalpų savininkai (jeigu toks susitarimas bus patvirtintas notaro ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jis bus laikomas privalomu ir tam asmeniui, kuris vėliau įgis dalį palėpės bendrosios nuosavybės teisėmis).

Norint įrengti patalpas palėpėje, aiškina Registrų centras, reikia turėti ne tik bendrosios dalinės nuosavybės teisę į dalį palėpės, bet ir nurodytą palėpės dalies vietą bendrame palėpės plane, bei visų šio turto bendraturčių atsisakymus nuo savo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į dalį bendroje palėpės patalpoje (tuo atveju, kai savos palėpės dalies per mažai). Tokie atsisakymai turėtų būti patvirtinti notaro ir įforminti pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartimi ar kt. Tapus visos neįrengtos palėpės ar jos dalies savininku, galima ją įsirenginėti ir atlikti planuojamus statybos darbus.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.2. punkte detalizuotas dokumentų, kurie turi būti pateikiami kadastro tvarkytojui, sąrašas. Kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo, turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.