Kalbant apie darbuotojus, mūsų įmonei lengviau nei toms, kuriose dirbo ukrainiečių ir baltarusių: mes jaučiamės atsakingi už tai, kad pirmiausia darbo turėtų vietos žmonės. Tačiau visu stiprumu karo pasekmes pajutome per didėjančias kainas ir trūkinėjančias tiekimo grandines. Statybinių medžiagų reikia laukti, kainos pasiūlymas galioja tik vieną dieną – garantijų neliko. Tad kyla didelė būsimų sandorių rizika.
Saulius BEKAMPIS, įmonės „Raseinių statyba“ generalinis direktorius
Su užsakovais susitarti sudėtinga, jie dar nesuvokė, kad po vasario 24-osios pasaulis pasikeitė, kad jau nebebus taip, kaip buvo iki tol – neliko nei stabilumo, nei garantijų. Mes, rangovai, nesame uždirbę tiek, kad galėtume savo lėšomis padengti kainų augimo sąnaudas. Todėl imamės tik tų projektų, dėl kurių pavyksta susitarti su užsakovais: prie sutarties pridedame priedą su pagrindinių statybinių medžiagų kainomis, esančiomis rinkoje sutarties pasirašymo dieną. Jeigu jos keistųsi 5 ir daugiau procentų, pozicija turi būti perskaičiuojama – į didėjančią pusę, kai brangsta, arba į mažėjančią, kai pinga. Manau, kad tai yra teisingas sprendimas – užsakovas dalijasi su rangovu.
Kainų indeksas turėtų būti įtvirtintas oficialiai – tai bent iš dalies padėtų spręsti būsimų projektų kainų pokyčius, siekiant vengti ginčų dėl kainų pasikeitimo.
Kita situacija su vykdomais projektais – kainos pakilo reikšmingai. Paskutiniais metais dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose mes paprastai likdavome arčiau eilės galo, nes vertinome riziką. Tokiu būdu mūsų pralaimėjimai, vertinant dabartinę situaciją, tapo laimėjimu: nelaimėję projektų su iš dalies įvertinta rizika, išvengėme situacijos, kai rangovams tenka pridėti savo lėšų.
Situaciją į akligatvį stumia perkančiųjų organizacijų nenoras matyti perspektyvą, kuomet pradės stoti objektai. Gali būti, kad dabar užtektų pridėti kur kas mažesnę sumą, nes bankrutavus rangovui, sustojus statybai, sąnaudos bus kur kas didesnės: tai ir objekto konservavimas, ir naujas rangovas, kuris tikrai dirbs jau pasikeitusiomis, naujomis ir neišvengiamai didesnėmis kainomis, ir bendruomenės nusivylimas, nesulaukus viešosioms reikmėms statomo objekto. Todėl išeitis tik viena – indeksuoti kainas ir pridėti pinigų. Tačiau virš rangovų ir užsakovų susitarimų paprastai sklando įtarimų šešėlis, nes žinome, kad visuotinai priimta nepasitikėti. Perkančiosios organizacijos baiminasi būti apkaltintos lėšų švaistymu arba korupcija.
Privatus užsakovas realiai vertina situaciją, skaičiuoja, kiek praras, jeigu neatsižvelgs į rinkos situaciją ir rangovo problemas dėl šuoliais augančių kainų, todėl kur kas geriau valdo situaciją negu valstybė.
Pigiausias variantas visiems – indeksuoti kainas, išgelbėti savo objektą ir užkirsti kelią rangovo bankrotui.
Darbo kodekso 44 str. numato darbdavio pareigą pranešti darbuotojui apie darbo sąlygas. Be to, iki darbo pradžios darbdavys privalo pateikti darbuotojui informaciją apie darbo funkcijos apibūdinimą ar aprašą arba darbo (pareigybės arba pareigų, profesijos, specialybės) pavadinimą ir, jeigu nustatyta...
Statybų sektorius sukuria daugiau nei trečdalį visų klimato kaitą skatinančių dujų. Dėl to inovacijoms atviros šalys gręžiasi link tvaresnės statybinės medžiagos – betoną ir plieną keičia mediena. Tačiau Lietuvoje koją tokiai statybai kiša priešgaisrinės saugos reikalavimai.
Gegužės 24 dieną nuskambėjo žinia, kad Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (toliau – LVAT) (t. y. aukščiausia Lietuvos Administracinių Teismų sistemos instancija, kurios sprendimų nebegalima skųsti) priėmė sprendimą Administracinėje byloje Nr. eA-778-662/2023 tarp Vilniaus m. savivaldybės ...
Pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuotas nedidelis sovietmečiu statyto ir nerenovuoto būsto kainos kritimas, tačiau kito nekilnojamojo turto (NT) kaina išliko stabili. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad ekonominio būsto kainos šiemet turėtų stabilizuotis.
Darbo sutarties šalys ir jų atstovai savo interesus derina ir įgyvendina naudodamiesi socialinės partnerystės formomis. Glaudi socialinė partnerystė leidžia patenkinti savo ir atstovaujamų darbuotojų interesus, o tai – ypač svarbu išlaikant bendradarbiavimą svarbiais darbo, socialiniais ir ekonomini...
Trečdalis Lietuvos gyventojų planuoja įsigyti naują būstą dešimties metų laikotarpyje, rodo „Luminor" banko atliktos apklausos* duomenys. Didžiausiu trikdžiu apklaustieji įvardija aukštas nekilnojamo turto kainas, o beveik kas dešimtam Lietuvos gyventojui trūksta santaupų pradiniam būsto paskolos įn...
Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos metu vos penktadalis, arba 21 proc., respondentų nurodė, kad norėtų pirkti būstą iš brėžinių. Tyrimą inicijavusios bendrovės „Realco“ ekspertų teigimu, faktiniai pardavimų duomenys rodo kitokią realybę. Būsto pirkimas ankstyvoje statybų stadijoje turi pr...
Ekonomikos iššūkių kupinu laikotarpiu Lietuva išlieka patraukliausia tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektams tarp Baltijos šalių, rodo Europos patrauklumo tyrimas „Europe Attractiveness Survey“, kurį kasmet atlieka profesinių paslaugų bendrovė EY. Jo duomenimis, Lietuva pernai pritraukė 47...
Nors dažniausiai, apie 75 proc., į darbo ginčų komisijas (DGK) kreipiasi darbuotojai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų, tačiau antrą vietą pagal DGK nagrinėjamų reikalavimų skaičių užima darbo ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 m. balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,3% (2023 m. kovą buvo fiksuojamas 0,1% augimas). Bendras butų kainų lygis Li...
Vėluojantys klientų mokėjimai yra problema, dėl kurios įmonės patiria reikšmingų išlaidų. Duomenys rodo, kad Lietuvos įmonėms skolų „vaikymasis“ kasmet atsieina daugiau kaip 1,1 mlrd. eurų. Šiuos praradimus įvertino tarptautinė kreditų valdymo bendrovė „Intrum“, kurios paskelbtoje naujausioje „Europ...
Baigiasi pereinamasis laikotarpis, kuris buvo numatytas darbdaviams prisitaikyti prie Darbo kodekso (DK) 144 str. 8 d. pakeitimo. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. buvo sumažintas kompensuojamas dydis nuo 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio iki 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ...
Statybos sektorius – rizikingiausias – apie 60 proc. nelegalaus darbo atvejų nustatoma būtent šiame sektoriuje. Kadangi daugybę metų situacija nesikeitė, atsakingų valdžios institucijų iniciatyva 2022 m. balandžio 1 d. startavo skaidriai dirbančiojo ID.
Įmonėms taikomi vis aukštesni aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės standartai. Verslai, vedini savo vertybių ir siekdami būti konkurencingesni bei patrauklesni investuotojams, imasi įgyvendinti aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (angl. environmental, social, governance – ESG)...
Šiuos metus Lietuvos ekonomika pradėjo būdama techninėje recesijoje. Prarastas dalies apdirbamosios gamybos veiklų kainų konkurencingumas, mažėjusi užsienio paklausa ir griežtinama pinigų politika lėmė, kad antrą ketvirtį iš eilės šalies ekonomikos aktyvumas sumenko. Vis dėlto darbo rinka rodo atspa...
VDI informuoja, kad Darbo kodeksas reglamentuoja šeiminių įsipareigojimų turinčių darbuotojų teisę pasinaudoti tam tikromis garantijomis, kurios darbuotojams leidžia daugiau laiko skirti šeimai bei pailsėti, ir darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojams vykdyti šeiminius įsipareigojimus. ...
Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose n...
Daugiau kaip prieš metus įsigaliojo Žemės įstatymo pakeitimai, kuriais buvo numatytas į valstybės ir savivaldybės biudžetus mokamas atlyginimas už statinių griovimą, statybą ir rekonstrukciją iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose esamų statinių eksploatavimui. Pirmieji įstatymo taikymo metai išr...
Koronaviruso pandemija leido suvokti, kad galima dirbti ir fiziškai nebūnant darbo vietoje, todėl išpopuliarėjo tiek nuotolinis darbas, tiek darbostogos užsienyje, kurias kaip motyvacinę priemonę darbuotojams renkasi vis didesnė dalis Lietuvos darbdavių. Jas organizuojantiems darbdaviams ekspertai p...
Nekilnojamojo turto skelbimuose neretai nurodoma, kad būstas yra ne gyvenamosios, bet, pvz., poilsio paskirties arba įvardijami kaip apartamentai. Pardavėjai aiškina, kad jokie papildomi mokesčiai, įsigijus negyvenamosios paskirties būstą, nebus taikomi. Situaciją komentuoja VMI Teisės departamento ...