Kaip sukurti vonios kambarį, pritaikytą skirtingiems šeimos narių poreikiams?
2023-08-17 12:52
Naujų būstų plotas mažėja, todėl interjero dizaineriai stengiasi kuo efektyviau išnaudoti turimą erdvę. Spėjama, kad artimiausiu metu pokyčiai laukai ir vonios kambario.
GEBERIT nuotr.
Pasak dizainerės Ernestos Rekštienės, riba tarp kambario ir santechnikos mazgo – mažėja. „Vonios jau dabar dažnai yra projektuojamos ne kaip atskira patalpa, o pačiuose kambariuose su minimalia stiklo intarpo detale ir tai daugiau yra ne fizinis, o vizualinis atskyrimas. Riba tarp visų erdvių iš tiesų nyksta“, – pranešime cituojama dizainerė.
Jai pritaria ir sanitarinių sistemų gamintojo atstovas Tadas Ivanauskas, kurio teigimu, tokiam erdvių susiliejimui svarbiausi iššūkiai – garsas ir kvapas, jau yra įveikiami.
„Esame žengę didelį žingsnį į priekį, nes pavyzdžiui, dėl sūkurinio vandens nuplovimo technologijos nuleidžiamų WC puodų garsas yra labai tylus, į potinkinius WC rėmus galima patalpinti blogų kvapų filtravimo modulius, o dušo latakų sifonai yra apsaugoti nuo triukšmo bei išdžiūvimo, tuo pačiu nemalonių kvapų, galinčių patekti į bendrąsias erdves“, – sako T. Ivanauskas.
Skirtingų poreikių problemai spręsti – moduliniai baldai
Interjero dizainerės E. Rekštienės teigimu, vonios ir bendrųjų erdvių susiliejimo tendencijos įneša ir papildomų iššūkių: kaip vonios kambaryje sukurti tokią aplinką, kurioje esantys prietaisai bei baldai atitiktų visų – ir mažų, ir didelių šeimos narių poreikius.
„Įrenginėjant šiuolaikinį vonios kambarį privalumas yra tai, kad ypač patogu dirbti su moduliniais baldais (skirtingų aukščių, ilgių, pločių spintelėmis), kur tereikia tik fantazijos, kur, kaip ir kokiame aukštyje jas išdėlioti. Turint mažamečių vaikų ar senyvo amžiaus žmonių, atitinkamai baldus galime sumontuoti aukščiau ar žemiau, taip pat į juos įdėti papildomų kabyklų, lentynėlių“, – aiškina interjero specialistė.
Modulinių baldų dėka vonios kambarius galima padaryti žymiai funkcionalesnius ir patogesnius, nes būstus įsirenginėjantys klientai gali susikurti kiekvieną vonios kambario baldą individualiai.
Naujovė – aukštį reguliuojantis WC puodas
Anot E. Rekštienės, atsižvelgiant į tai, kad vonios įrengimas dažnai būna ilgalaikis, visai šeimai pritaikytas projektas, dažniausiai, net ir mažamečių vaikų turintys užsakovai renkasi standartinių dydžių santechniką, tačiau prie įvairialypių augančios šeimos poreikių stengiasi pritaikyti baldus.
„Jeigu vonia yra pakankamai erdvi, spręsdami aukščio problemą, galime joje statyti įvairių dydžių ir skirtingame aukštyje išsidėsčiusius prietaisus, tarkim, WC puodą ir praustuvėlį vaikams kabinti žemiau. Jeigu vonios kambario dydis mums nesuteikia galimybės turėti atskirų prietaisų ir vaikams, ir suaugusiesiems, tada šią problemą galima išspręsti pastatant funkcionalius pasilypėjimo baldus vaikams ar ergonomiškus suoliukus“, – aiškina interjero dizainerė.
Tačiau tai gali būti sprendimai pagal skirtingo ūgio žmonių poreikius. Turintiems mažamečių vaikų, galima paieškoti WC puodų, kurie „auga“ kartu su šeimos nariais, nes turi reguliuojamo aukščio tvirtinimą ir galimybę padidėti ar sumažėti nuo standarto. Kitaip tariant, iš pradžių WC puodas gali kabėti žemai, bet augant vaikams pakilti į viršų iki 5 cm, nepriklausomai nuo sumontuotos potinkinės sistemos.
Lietuvos miestų ateitį lems ne vien naujų pastatų skaičius ar plėtros tempas. Vis svarbesniais urbanistinio planavimo kriterijais tampa būsto prieinamumas, viešųjų erdvių kokybė, žalioji infrastruktūra ir gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos. Šie klausimai aptarti XX Lietuvos urbanistiniame fo...
Miestų gyvenimo kokybę gali pakeisti ne tik didelės infrastruktūros investicijos ar nauji statiniai, bet ir nedidelės, tiksliai parinktos intervencijos į viešąsias erdves. Kaip tokie sprendimai padeda atgaivinti apleistas teritorijas, stiprinti bendruomenes ir kurti sveikesnę miesto aplinką, lapkrič...
Architektūros konkursų nugalėtojai jau paskelbti, o vienas svarbiausių naujausių sprendimų laukia Klaipėdoje – išrinkta kultūros, verslo ir gyvenamųjų namų kvartalo prie Priešpilio gatvės architektūrinė idėja. Tuo metu architektų bendruomenė pristato apdovanotus darbus, kviečia susipažinti su konkur...
Vilniaus centre esanti istorinė šventovė po restauravimo darbų pasikeis ne tik išoriškai – specialistams pavyko atkurti ir ilgą laiką sunkiai įžiūrimas istorines detales. Aušros Vartų koplyčios fasadui grąžinamos istorinės spalvos, atnaujinami puošybos elementai, o restauruojant sieninę tapybą iš na...
Vaikų ir šeimų laikino apgyvendinimo patalpos gali būti ne tik funkcionalios, bet ir priminti namus. Klaipėdoje atnaujinta 10 Šeimos ir vaiko gerovės centro erdvių – projektuojant interjerą dėmesys skirtas ne vien baldams ir spalvoms, bet ir skirtingiems gyventojų poreikiams, patalpų lankstumui bei ...
Stiprėjančios liūtys ir ekstremalūs orai verčia keisti požiūrį į miestų infrastruktūrą. Užuot ieškojus būdų, kaip kuo greičiau pašalinti lietaus vandenį, siūloma jį įtraukti į miesto planavimą – paversti viešųjų erdvių, žaliųjų zonų ir net urbanistinės struktūros dalimi. Tokį modelį Vilniui pasiūlė ...
Architektams šiandien tenka spręsti ne tik pastatų projektavimo uždavinius – jų profesiją iš esmės keičia dirbtinis intelektas, klimato krizė ir griežtėjantys reguliavimo reikalavimai. Kaip šių pokyčių akivaizdoje turėtų keistis architektų kompetencijos, atsakomybės ir pats profesijos vaidmuo? Šiuos...
Vilniaus Užupyje planuojama iš esmės pertvarkyti beveik 60 metų veikiantį lopšelį-darželį „Užupiukas“. Tačiau architektams teks spręsti ne tik pastato modernizavimo ir plėtros uždavinius – projektą apsunkina ir šalia esantis status šlaitas. Geriausioms idėjoms atrinkti paskelbtas architektūrinio pro...
Vilniaus Valakampių 1-ajame paplūdimyje planuojama spręsti vienas opiausių lankytojų problemas – higienos patogumų trūkumą, nusidėvėjusią infrastruktūrą ir nepatogų sporto erdvių išdėstymą. Tačiau didelių urbanistinių pertvarkų nebus: atnaujinimo koncepcijoje numatyta išsaugoti natūralų kraštovaizdį...
Naujas autobusų terminalas, požeminė jungtis su geležinkelio stotimi ir atnaujintos viešosios erdvės – Vilniaus stoties rajoną planuojama iš esmės pertvarkyti. Pristatytos atnaujintos projekto vizualizacijos atskleidžia, kaip galėtų atrodyti ši sostinės dalis, tačiau sprendiniai dar nėra galutiniai....
Kaip atnaujinti 1970 m. statytą mokyklą, kad ji atitiktų šiuolaikinius ugdymo poreikius, bet neprarastų architektūrinio išskirtinumo? Vilniuje ieškoma sprendimo S. Daukanto progimnazijai – architektai pateikė keturias rekonstrukcijos vizijas, o atnaujintą mokyklą planuojama atverti 2031 metais.
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
Sovietmečiu pertvarkytame Kauno modernizmo pastate atkuriamos istorinės erdvės ir autentiškos detalės. Buvusiose Valstybinėse taupomosiose kasose, kuriose dabar įsikūrusi Kauno miesto savivaldybės administracija, jau atkurtas vestibiulis, o baigiamas tvarkyti pagrindinės laiptinės ir lifto kompleksa...
Tvarkant Kauno centrinio pašto aplinką, greta istorinio pastato nugriovus sovietmečiu įrengtus garažus, paaiškėjo, kad mūrinėje teritorijos tvoroje atsirado nauja anga ir durys. Teigiama, kad šie pakeitimai nebuvo numatyti projekte ir suderinti su tvoros savininku. Dėl valstybės turto suniokojimo kr...
Kai svetainėje tenka ir ilsėtis, ir dirbti, ir valgyti, vien gražių baldų nepakanka – svarbu tinkamai suplanuoti kiekvieną zoną. Prieš 15 metų įrengtoje trijų asmenų šeimos svetainėje permainų ėmėsi IKEA interjero dizainerė: atnaujinta erdvė tapo šviesesnė, funkcionalesnė, joje atsirado daugiau viet...
Beveik 1 000 vaikų skirta ugdymo įstaiga Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje turės įsilieti į istorinį kraštovaizdį ir atitikti šiuolaikinės mokyklos poreikius. Ant Išganytojo kalvos planuojamam darželiui ir mokyklai, kurioje ugdysis Vokietijos brigados karių šeimų vaikai, architektai pateikė šešia...
Pirkdami būstą žmonės dažnai pirmiausia vertina jo išvaizdą, tačiau tikroji pastato vertė atsiskleidžia gerokai vėliau – per tai, kaip jis dera su aplinka, kiek patogus kasdieniam gyvenimui ir kaip atrodo po dešimtmečio. Architektūra vis labiau tampa ne tik estetikos, bet ir tvarumo, ilgaamžiškumo b...
Palangos vasaros skaityklai sukanka 60 metų, tačiau ekspertai svarsto ne tik, kaip išsaugoti jos architektūrą, bet ir kaip užtikrinti, kad šis medinio modernizmo objektas ateityje išliktų gyvas, naudojamas ir atviras visuomenei.
Penki architektų pasiūlymai varžosi dėl galimybės iš esmės pakeisti Vilniaus senamiestyje, Islandijos g. 3, esančio pastatų komplekso paskirtį – čia planuojama įkurti šiuolaikinį Vilniaus universiteto (VU) pedagogų rengimo centrą, o jo atnaujinimui numatoma iki 4 mln. eurų su PVM.
Seni fabrikai ir gamyklos Vilniuje gauna antrą gyvenimą – buvusios pramoninės erdvės vis dažniau pritaikomos biurams, renginiams ir kūrybinėms veikloms. Pramoninį paveldą keičia ne griovimas, o konversija, o išlikusios konstrukcijos ir nestandartinės erdvės tampa vienu iš naujos paskirties pastatų p...