Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose ir statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017„Statinių klasifikavimas“ nurodyta, kad kaimo turizmo pastatai priskirtini poilsio paskirties pastatams.

Žemės įstatymas aiškina, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Kaip galima naudoti sklypą, nurodyta Žemės naudojimo būdų turinio apraše. Remiantis šiame Apraše pateikta lentele, žemės ūkio paskirties žemė klasifikuojama į:

1) mėgėjų sodo žemės sklypus (skirtus mėgėjų sodininkystei, vieno buto gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, kitos (sodų) paskirties pastatams);

2) sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus (skirtus sodininkų bendrijoms priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms);

3) specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypus (skirtus specializuotiems ūkiams tam tikros rūšies augalininkystės ar gyvulininkystės produkcijos gamybai, kurių ne mažiau kaip 50 proc. visos gaminamos prekinės produkcijos sudaro specializacijos krypties produkcija, taip pat ūkiams, užsiimantiems žuvų veisimu, auginimu ir žvejyba akvakultūros tvenkiniuose);

4) rekreacinio naudojimo žemės sklypus (skirtus kaimo turizmo paslaugoms teikti);

5) kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus (nepriskirtus 1–4 punktuose nurodytiems žemės naudojimo būdams, kuriuose galima žemės ūkio veikla: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas. Šiuose sklypuose galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai).

Jei kaimo plėtros žemėtvarkos projekte nurodyta, kad projekto tikslas – ūkininko sodybos vietai reikalingų statinių statybos vietos parinkimas, o parinktoje sodybos vietoje planuojama statyti vieną gyvenamąjį namą ir ūkinei veiklai reikalingus statinius, reikėtų vadovautis Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, kurioje pateikta ūkininko sodybos apibrėžtis. Ji nustato, kad ūkininko sodyba – tai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.

Taigi, kai ūkininko sodyba yra vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti, tokiu atveju kaimo plėtros žemėtvarkos projektu parinktoje ūkininko sodybos vietoje be gyvenamojo namo kaimo turizmo pastato statyba yra negalima.

Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ apibrėžta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai), kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Vadinasi, pagalbinio ūkio paskirties pastatai tarnauja pagrindiniam daiktui – žemės sklypui, tačiau atkreiptinas dėmesys, primena Statybos inspekcija, kad Ūkininko ūkio įstatyme ūkininko sodyba apibrėžiama kaip nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais.

Taigi apibendrinant darytina išvada, akcentuoja Statybos inspekcija, kad ūkininko sodyboje pagalbinio ūkio paskirties pastato statyba be gyvenamojo namo yra negalima.