Karčios Viktoro Voroncovo verslo pradžios šaknys: galvojau, jei nebankrutuosime pusę metų, bus labai gerai 

Viktoras Voroncovas Lietuvoje gyvena nuo 2005 metų. Iš pradžių vystė savo verslą, o 2011 m., jį pardavęs, ėmė ieškoti kito darbo.
„Tuo metu statybų rinkoje vis dar buvo krizė. Vokietijoje – taip pat. Turėjau patirties, tačiau nemokėjau vokiečių kalbos, o gyvenimo aprašymą ketinau išsiųsti Vokietijos įdarbinimo agentūrai. Tad motyvaciniame laiške ir parašiau: „Kas jums svarbiau – mano vokiečių kalba ar rezultatas?“ – pasitikėjimo savimi kupiną laišką dabar prisimena bendrovės vadovas.
„Layher“ akcininkai buvo vieni iš tų, kurie, pakraipę galvas, nusprendė: „Iš tiesų, rezultatas – svarbiau.“ Tačiau V.Voroncovas dar kartą juos nustebino.

„Vokietijoje verslo žmonės visuomet dėvi kostiumus. Tai – labai griežtas aprangos kodas. Na, aš anksčiau esu dirbęs amerikiečių kompanijoje, kur penktadienis buvo „laisvos aprangos“ diena. Juo labiau – reikėjo skristi į darbo pokalbį Vokietijoje ir tą pačią dieną grįžti. Paklausiau: „Ar galiu atskristi mūvėdamas džinsus?“ Gavau atsakymą, kad kostiumas – būtinas. Pakentėjau ir po pirmo pokalbio su jų akcininku laimėjau loterijoje!“ – karjeros posūkiu džiaugiasi V. Voroncovas
„Kokios dar nuolaidos?“
Jau pirmosiomis veiklos dienomis jis įžvelgė pagrindinį plėtrą stabdantį įmonės trūkumą – jos atstovybė buvo įsikūrusi Telšiuose.
„Niekas nenorėjo nei važiuoti į Telšius, nei vežti iš jų pastolius į Rygą ar Taliną. O jei dar prireikia perkrauti – juk kiekvienas krovinys sveria po 17 tonų! Pirmą mėnesį tikrai galvojau, kad nieko neišeis“, – prisimena V. Voroncovas.
Netikėtai užėjęs klientas – kaunietis, dirbęs statybų sektoriuje Danijoje, pareiškė perkantis pirmąjį pastolių rinkinį. Tačiau, kaip įprasta, paprašė jam pritaikyti nuolaidą.
„Layher“ pastoliai
„Kokią nuolaidą? Aš dirbu mėnesį be jokio rezultato. Mane gali atleisti! Perki tuos pastolius, ir, jeigu mes išsikrapštysim, kitąmet suteiksiu tau nuolaidą!“, – tuomet vienam pirmųjų savo klientų atvirai išrėžė V. Voroncovas.
Nustebęs kaunietis čia pat už pastolius „paklojo“ 10 tūkstančių eurų ir, nors vis dar dirba Danijoje, iki šiol perka iš „Layher Baltic“.
Planas – geriausiu atveju pusei metų į priekį
V. Voroncovas nepamiršta skirti dėmesio kiekvienam iš klientų.Šįmet bendrovės nuolatiniai klientai, partneriai gavo vardinius apdovanojimus – savotiškus partnerystės su šia bendrove simbolius. „Todėl praktiškai neturime problemų su apmokėjimu už prekes“, – sakė „Layher Baltic“ vadovas.
Bendrovė įkurta 2007 m., tačiau dauguma dabartinių jos darbuotojų prisijungė 2011 metais. Nors V. Voroncovas džiaugėsi gautu darbu, sėkme tuomet nekvepėjo.
„Galvojau, jei atlaikysiu nors pusę metų, bus labai gerai. Jei įmonė per tiek laiko nebankrutuos. Tuo metu dirbo tik du žmonės – aš ir Nerijus. Dirbome po 12 valandų, tačiau pelno nebuvo jokio. Biure Vilniuje pradėjome dirbti 2011 m. lapkritį. Vokiečiai siųsdavo mums po 7000 eurų įmonės veiklos išlaidoms padengti. Labai bijodavome, kad teks daug mokėti už šildymą, tad jį visai išjungdavome, – dabar juokiasi ilgametis bendrovės vadovas. – Tačiau vis tik 2012 m. mums buvo labai sėkmingi – pardavimai išaugo 1500 procentų!“
Direktorius sandėlininko „kailyje“
V. Voroncovas nuo pat darbo su pastolių konstrukcijomis pradžios buvo pasiryžęs puikiai išmanyti kiekvieno savo darbuotojo pareigas – nuo sandėlininko iki vadybininko.
„Layher“ pastoliai
„Žinote, pamenu vieną įvykį. Kai dar dirbome tik su vienu kolega, plušau sandėlyje vilkėdamas darbo drabužius – sandėlininko aprangą. Staiga prie sandėlio sustojo prabangus automobilis. Išlipa mūsų konkurentų įmonės direktorius, dėvintis tviskantį kostiumą, avintis lakuotus batus. „Kur man ieškoti įmonės „Layher Baltic“ direktoriaus?“ – klausia. Sakau: „Aš esu direktorius“. „Nejuokink, gerai?!“ – piktai atkirto jis, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo“, – juokiasi „Layher Baltic“ vadovas.
Jis pripažįsta, jog kuo toliau, tuo jam fiziškai tampa sunkiau montuoti plienines pastolių dalis. Tačiau tuomet naujam klientui gali entuziastingai paaiškinti, kaip darbą palengvina naujieji, lengvesni pastoliai – juk būna viską pats išbandęs savo kailiu. Tuometinis bendrovės biuras vargu ar galėjo sužavėti kokį nors klientą ar priversti konkurentą raudonuoti iš pavydo: senas pramoninių angarų rajonas, mažas dviaukštis namelis ir „servisiukų“ kaimynystė. „Layher Baltic“ atstovai buvo pasiryžę verčiau dirbti laikiname biure. „Pasistatysime kokius nors laikinus konteinerius ir dirbsime“ – siūlėme mes vokiečiams. Tačiau jų požiūris į verslą – kitoks. Jie nori iš karto viską padaryti idealiai, išbaigtai. Akcininkai norėjo patikrinti, ar iš tiesų Baltijos šalių rinka yra tokia pelninga. Todėl prašė šiek tiek palaukti“, – kalbėjo bendrovės vadovas. Tik dar kartą pakartojus buvusią sėkmę ir 2013 m. buvo gautas leidimas įsigyti žemės sklypą Salininkuose. 2015 m. pavasarį prasidėjo naujojo biuro statybos.
Kodėl estų statybininkas nebelipa ant kopėčių?
V. Voroncovui visuomet įdomi klientų, tačiau ne įmonės vadovų, o paprastų statybininkų, kuriems su šiais pastoliais kasdien tenka dirbti – nuomonė. Jie, pasak pašnekovo, suteikia daugybę vertingos informacijos.
V. Voroncovas teigia retai sulaukiantis nusiskundimų dėl produkto kokybės: bendrovių atstovai dažniausiai sugrįžta tenorėdami padėkoti už darbo našumą didinantį gaminį. Bendrovė „Layher“ neseniai pasiūlė rinkai lengvos konstrukcijos stumdomus laikinus stogus – jie padeda uždengti rekonstruojamą pastatą, apsaugo keičiamo stogo konstrukciją nuo aplinkos poveikio, statybininkams ne taip šalta dirbti ir apsidraudžiama, kad į vidų, pavyzdžiui, užėjus smarkesnei liūčiai, upeliais neklioks vanduo. Viktoras Voroncovas sako, jog tokių gaminių poreikis pamažu į Lietuvą atkeliavo iš užsienio.

„Vakarietiški statybų verslo standartai jau pasiekė ir Lietuvą, Latviją, ypač – Estiją. Ar naudojame statybose kopėčias? Naudojame. O Estijoje statybininkas ant jų nelips, sakys: „Pastatykite, prašau, laiptus. Noriu patogiau lipti laikydamas savo įrankius, neatidarinėti stogo liukų galva“, – tendencijas piešia pašnekovas.
Būtent todėl populiarėja ir laikini stogai: taip, kainuoja brangiau, tačiau galima įgyti nepriklausomybę nuo oro, statybininkams patogiau dirbti, tuomet ir darbus pavyksta užbaigti greičiau. Nesėkmes priima kaip pamoką.
Ir nors ši bendrovė į verslą įdeda daug nuoširdumo ir atvirumo, netrūksta ir aferistų, kurie „lietuvišką verslą“ supranta kitaip. Iš tiesų didžiąją „Layher Baltic“ apyvartos dalį atneša vos keli pagrindiniai partneriai. V. Voroncovas džiaugiasi, jog gali visiškai jais pasitikėti. „Layher Baltic“ produkcija leidžia jų partneriams sukurti pastolių nuomos verslus: iš pradžių – fasadinių, vėliau – pramoninių, modulinių pastolių. Tokiu būdu savo verslą išplėtojo ir statybų sektoriaus atstovams gerai žinoma bendrovė „Ramirent“.
Naujosios „Layher Baltic“ patalpos Salininkuose
„Savo klientams nesame konkurentai, palaikome juos. Statybininkai pamato laikinuosius stogus ir jau klausia: „O turite išnuomoti štai tokių stogų?“ Pastolių nuoma užsiimanti bendrovė mato, jog poreikis yra ir kreipiasi į mus“, – apie klestinčią kelių vienas kitą palaikančių verslų plėtrą pasakojo V. Voroncovas. Jei statybų bendrovė pasiskundžia, jog pastolių kaina jiems per aukšta – jiems iškart nurodoma, kur šiuos pastolius galima išsinuomoti.
Skaudūs smūgiai sėkmės paukštės neišbaidėJau nutarę kraustyti į naują biurą šios bendrovės darbuotojai patyrė skaudų smūgį: šalia sandėliavimo angarų užsiliepsnojo autoservisas, liepsna persimetė į „Layher Baltic“ pastolių saugojimo sandėlį. Net nesiimta vertinti, ar kai kurie pastoliai dar gali būti tinkami naudojimui – kelių milijonų vertės prekės nurašytos kaip bendrovės nuostoliai.
Šiuo atveju bendrovės savininkai – vokiečiai, pripažino klydę ir šiek tiek pavėlavę: jei naujasis „Layher Baltic“ biuras su sandėliais būtų pastatytas anksčiau nei 2016 m. pradžioje, nuostolių greičiausiai būtų išvengta. Tačiau, nepaisydama negandų, bendrovė 2015 m. pradžioje (nepraėjus nė metams po gaisro) pelnė „Sėkmingai dirbančios įmonės“ apdovanojimą. V. Voroncovas dėkoja vokiečiams savininkams už palaikymą – didžioji dalis gaisro paveiktų įmonių buvo priverstos užsidaryti, tuo metu „Layher Baltic“ sėkmingai tęsia veiklą.
Viktoras Voroncovas atsiima „Sėkmingai dirbančios įmonės“ apdovanojimą. V. Voroncovo asm. archyvo nuotr.
Sėkmė ir galia kartais sukuria pavojingą iliuziją
„Daugiausia pastolių nuperka pramonė. Statybinės įmonės dažniau juos nuomoja. Matyt, visi dar nepamiršo krizės pamokų. Prieš krizę visi viską turėjo savo: ekskavatorius, techniką. Tačiau, jai užėjus, reikia mokėti lizingą, o pinigų – nėra. Manau, visi vadovai prisimena tas problemas, dabar jie labai atsargūs su stambesnėmis investicijomis“, – svarstė bendrovės vadovas.
Tačiau pastolių nuoma V. Voroncovui atrodo rizikingas verslas. Įmonė gali negrąžinti pastolių, o siekiant juos atgauti, teks labai ilgai vargti. „Layher Baltic“ vadovas tai puikiai žino, nes susidūrė su tokia situacija – įmonė už pastolius nemoka, tačiau jie sumontuoti objekte ir ant jų dirba žmonės. „Ir mes negalime jų pasiimti. Mokame advokatams, vaikščiojame į teismą. Aš jau įtariu, kaip tai baigsis – jie baigs darbą ir sakys – taip taip, atleiskite, jau galite pasiimti“, – sako bendrovės vadovas. Jis du mėnesius kasryt važiuodavo patikrinti, ar pastoliai vis dar stovi, ar nėra pavogti.
„Labai gera pamoka: kartais atrodo, kad tau viskas labai puikiai sekasi, viskas tik auga. Vokiečiai netgi perspėjo: „Nereikia, nereikia, geriau šiek tiek pristabdykite“. Dabar juos puikiai suprantu – taip sparčiai augant kyla rizika. Čia tik tau atrodo, kad tu toks sėkmingas, viską gali. O, žiūrėk, atėjo kažkokia mažutė įmonė, ir nuleido tave ant žemės“, – išvadas iš nuostolių atnešusios apgavystės daro „Layher Baltic“ vadovas V. Voroncovas.